• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos analizė ir interpretacija
Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės. Šie garsaus XVIIIa. Lietuvių poeto, sukūrusio daug pasakėčių („Šuo didgalvis“, „Lapės ir gandro čėsnis“, „Pasaka apie juodvabalį“ ir kt.) ir garsiąją poemą „Metai“ autoriaus K.Donelaičio žodžiai, buvo pirmieji žingsniai į dabar jau labai išplėstą lietuvių grožinės literatūros pasaulį. Tačiau negalima teigti, kad „Metai“ buvo pirmasis „blynas“, kuris prisvilo. Keturių dalių („Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rupesčiai“) turtingų vaizdinga lietuvių senovine kalba ir hegzametru parašyto kūrinio turinys atspindi tuometinę Lietuvos ir Mažosios Lietuvos situaciją: baudžiava, pernelyg didelės privilegijos ponams. Autorius kūrinyje išsako nusistatymą prieš visus žmonių nelygiateisiškumus, antidemokratiją, nepagarbą valstiečiams.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Laisvės samprata V. Mykolaičio-Putino poemoje "Vergas"
Ištrauka iš darbo. V.Mykolaičio-Putino lyrikoje yra svarbiausia žmogiškosios būties jėga. Vergo dvasia maištauja – kuria pilis, rūmus, ieško iš jų išėjimo ir juos griauna. Kiekvienas vergas trokšta laisvės, naujų, nepažintų platybių. Trokšta pajusti žemės kvapą, pasidžiaugti jos teikiamais malonumais. Žemė gimdo „naujos būties laisvus kūrėjus” ir įsupa vergų nebylias širdis. Visa tai kalbama V.Mykolaičio-Putino poemoje „Vergas”.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Lietuvių rašytojai ir poetai
Interpretacijų įžangos. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Jonas Biliūnas. Antanas Vaičiulaitis. Salomėja Nėris. Vincas Mykolaitis-Putinas. Antanas Škėma. Vytautas Mačernis. Henrikas Radauskas. Justinas Marcinkevičius. Judita Vaičiūnaitė. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Balys Sruoga. Jurgis Savickis. Bitė Vilimaitė. Marcelijus Martinaitis. Vincas Krėvė-Mickevičius.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Lietuvių rašytojai ir poetai (2)
Bronius Radzevičius. Kazys Bradūnas. Vincas Mykolaitis - Putinas. Juozas Grušas. Just. Marcinkevičius. Balys Sruoga. Vincas Krėvė. Henrikas Radausko. Vytautas Mačernis. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Antanas Vaičiulaitis. Jonas Biliūnas. Salomėja Nėris. Antanas Škėma. Janina Degutytė. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Šatrijos Ragana.
Lietuvių kalbos interpretacija (4 pus.)

Maironio eilėraščio “Išnyksiu kaip dūmas” analizė
Ištrauka iš darbo. Jonas Mačiulis, save vadinęs Maironiu, yra iškiliausias XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių poetas. Jo kūryba apėmė eilėraščio, dainos, poemos, istorinės dramos, žanrą. Jis reiškėsi kaip poetas, istorikas, politikas. Rinkinys “Pavasario balsai” yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje. Vienas iš šios knygos kūrinių yra eilėraštis “Išnyksiu kaip dūmas”. Šis eilėraštis patriotinis, jame perteikta trumpą akimirką trunkanti nuotaika, kai nenorima blaiviai vertinti mūsų gyvenimo dėsnių. Nelabai tikiu, kad toks mąstymas nuolat kankina žmogų. Lyrinis subjektas kalba savo vardu, būdamas depresijoje.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Maironio eilėraščio "Praeitis" analizė ir interpretacija
Ištrauka iš darbo. Net ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui po Lietuvos valstybingumo atkūrimo euforijos Maironio poezija tebėra vertinama ne estetiniais, o “sakralinių”, “tautinių”, “žmogiškųjų” vertybių kriterijais. Šiandien jau ganėtinai keistas anachronizmas, kai Maironio poetinis žodis apibūdinamas vien tik tokiomis tematinėmis kategorijomis kaip “tautos garbingos praeities ilgesys ir aukštinimas”, “laisvės apoteozė”, “liaudies žmogaus, jo charakterio, buities ir kūrybos kaip kultūros pamato poetizavimas”. Greta – tik viena kita užuomina apie poetinio pasaulėvaizdžio vertes iš poetikos ar estetikos perspektyvų. O gal tikrieji argumentai, kaip pastebi A. Nyka-Niliūnas, ir toliau lieka paženklinti tam tikro nesusipratimo: “Maironio poezija mūsų akyse iki šiol tebenešioja nelaisvės metais užvilktą patriotinį rūbą, trukdantį įžvelgti ir suvokti tikrąją jos prasmę”?
Lietuvių kalbos interpretacija (3 pus.)

Maironio eilėraščio "Taip niekas tavęs nemylės" interpretacija
Ištrauka iš darbo. Tikroji Maironio pavardė Jonas Mačiulis (1862 – 1932m.). Gimė Raseinių rajone, Bernotų kaime. Jis parašė daug veikalų, pirmoji knyga “Pavasario balsai”, kiti veikalai, poemos: “Tarp skausmų į garbę”, “Raseinių Magdė”, “Jaunoji Lietuva”. “Pavasario balsai” pirmą kartą pasirodė 1895m., jame 45 eilėraščiai, o paskutiniame leidinyje 110 eilėraščių. Rašė ir istorines dramas. Maironio “Pavasario balsų” pirmasis eilėraštis yra “Taip niekas tavęs nemylės”. Jonas Mačiulis pirmąjį eilėraštį skiria poezijos ir poeto temai. “Jau niekas tavęs taip giliai nemylės, Kaip tavo nuliūdęs poeta”, nes tuo nori pabrėžti, kad niekas taip negali mylėti tėvynės kaip tik poetas.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Maironio eilėraščio "Trakų pilis" interpretacija
Ištrauka iš darbo. Jonas Mačiulis-Maironis – garsus lietuvių poetas romantikas. Jo kūryba yra susijusi su XIX a. pab. – XX a. pr. pokyčiais lietuvių literatūroje. Šis laikotarpis – tautinio atgimimo metas, kai carinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje paslapčia platinami lietuviški laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“, kita lietuviška spauda. Maironio parašytus darbus galima suskirstyti į individualių išgyvenimų ir tautinės, patriotinės tematikos kūrinius. Pastaruosiuose labai svarbi ir reikšminga yra garbinga ir didinga Lietuvos praeitis. Būtent šiai Maironio eilėraščių daliai ir galime priskirti „Trakų pilį“.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

R. Granauskas "Duonos valgytojai"
Ištraukoje svarbiausi yra šeimininkai. Jų tarpusavio santykiai yra labai gražūs. Juos išreiškia vyro kreipimasis į žmoną : „motina“. Tai yra gražus tradicinis žmonos vadinimas. Taip pat toks kreipimasis i žmoną parodo, jog vyras vertina ją ne tik kaip žmoną, bet ir jo vaikų motiną. Rimkų santykių šiltumą išreiškia ir tai, kad jie abu stovi prie savo duonos. Įvardis „savo“ oponuoja „valdiškos“ duonos sąvokai. Senieji laikosi tradicijų ir nors kartą per metus išsikepa savo duoną.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

S. Nėries eilėraščio "Rudenio arimuos" interpretacija
Šio eilėraščio autorė – mūsų tautos lakštingala Salomėja Nėris. Jos eilėraščiai dainingi ir jausmingi. Jie tiesiogiai perteikia žmogaus nuotaiką, jausmo akimirką. Vienas iš tokių eilėraščių yra " Rudenio arimuos". Tai jaudinantis eilėraštis. Jame atskleista ramunėlės tragedija. Ramunėlė primena vienišą, nelaimingą žmogų, todėl jos likimas mus taip jaudina. Eilėraščio nuotaika yra rudeniška – liūdna.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)