• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

S. Nėries eilėraščio „Dideliam name“ analizė ir interpretacija
Tarpukario romantinės pasaulėjautos poetė, neoromantizmo atstovė lietuvių literatūroje yra Salomėja Nėris. Jos poezijoje išryškėja tragiško vidinio pasaulio ir išorinės realybės nesutapimas. Karo meto eilėraščiai sudėti į rinkinį „Prie didelio kelio“. Eilėraštis „Dideliam name“ vienas gražiausių jos kūrinių, kuriame išryškėja lyrinio subjekto ir tėvynės ryšys, dominuoja tautosakiškumas.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Salomėja Nėris
Salomėjos Nėries biografija. Poetės kūryba. Kūrybos bruožai. Brandžiausias eilėraščių rinkinys ,,Diemedžiu žydėsiu“. Kūrybos temos. Eil. DAINUOK, ŠIRDIE, GYVENIMĄ interpretacija. Eil.AMŽINAS KELEIVI interpretacija.
Lietuvių kalbos interpretacija (9 pus.)

Salomėjo Nėries eilėraščio “Dainuok, širdie, gyvenimą” analizė
Ištrauka iš darbo. Pagrindinis viso rinkinio eilėraštis yra „Dainuok, širdie, gyvenimą“. Jau pavadinimas – raktas į viso kūrinio prasmės suvokimą. Eilėraštis gimė, susimaišius išgyventiems karo įvykiams su Tėvynės ilgesiu. Jis tarsi neturi pradžios, yra tos pačios nuotaikos tąsa, o kartu ir priešprieša. Poetė atveria savo širdį , išlieja susikaupusius jausmus: liūdesį, džiaugsmą. Išgirstame kreipinį, kuriuo pasakoma, kad bus kalbama apie jausmus, kurie žinomi ir suprantami tik pačiam lyriniam subjektui: Dainuok, širdie, gyvenimą...
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Salomėjos Nėries eilėraščio “Tėvynei” interpretacija
Ištrauka iš darbo. Salomėja Nėris — viena iš ryškiausių neoromantizmo atstovų. Poetė sukūrė ne tik herojiškų baladžių, dainų, bet ir meilės, išsiskyrimo elegijų, kurios iki ašarų jaudina ilgesio skausmu, tylia svajone greičiau pamatyti paliktą tėvynę ir artimus žmones. Viena iš tokių elegijų — eilėraštis “Tėvynei”. Šį eilėraštį S.Nėris parašė Antrojo pasaulinio katro metais ne Lietuvoje, nes prasidėjus karui patraukė į Rusiją. Poetę kankino širdį alinanti nostalgija, sunkiai pakeliamas gimtinės ilgesio jausmas, kurį ji išreiškė lyrinio subjekto išgyvenimais eilėraštyje “Tėvynei”.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Salomėjos Nėries eilėraščio „Gyvenimo giesmė“ interpretacija
Ištrauka iš darbo. Salomėjos Nėries kūryba tobulai atitinka lyrikos supratimą susiformavusią romantizmo laikotarpiu. Poezijai būdinga tiesioginis, atviras, nuoširdus atsivėrimas. Tokią lyriką galime vadinti išpažintine. Taip pat S. Nėries kūrybai būdingas dinamiškumas, pagrįstas pasikartojimais, paralelizmais. Jos eilėraščių rinkinyje „Pėdos smėly“ vyrauja meilės išgyvenimai, laiško laukimas, atskleidžiami įvairiausi meilės pavidalai: meilė nepaisant taisyklių, maištaujanti, pražūtinga, ištikima. Meilė – tai pagrindinė šio eilėraščių rinkinio emocija. Į ją sutelkta sutelkta visa būties esmė. Eilėraštis „Gyvenimo giesmė“ taip pat iš šio rinkinio.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Salomėjos Nėries eilėraščio Žydi saulė interpretacija
Analizuojamas eilėraštis yra išspausdintas S. Nėries cikle “Iš M. K. Čiurlionio paveikslų”. “Žydi saulė” – pavadinimas įprasmina mintis apie grožį, gyvybę, šviesą ir kitokias malonias emocijas.Ar apie tai bus kalbama ir pačiame eilėraštyje? Jau pirmajame posme yra kontrastas (“Žydi saulė raudonais žiedais../ Man vienam ji pražydės juodai”). Taigi nesvarbu, kad antraštė skelbė apie gėrį, suvokiame, jog kiekviename gėryje yra lašelis blogio, kiekviename blogyje – truputis gėrio. Tamsą keičia šviesa, gyvybė baigiasi mirtimi ir vėl atsiranda nauja. Poetė metaforomis kalba apie meilę, kraują, kapą, mirtį. Neįprastas spalvų derinys: raudona – juoda. Pirmojoje eilutėje minima žydinti saulė – tai gyvybė, džiaugsmas, tačiau saulė žydi “paskutinį kartą”, ir dar “pražydės juodai…”
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Salomėjos Nėris eilėraščio „Žvaigždė – jaunystė“ interpretacija
Ištrauka iš darbo. S. Nėris – tai didelio talento lietuvių lyrikė. Kūrybinį kelią poetė pradėjo anksti, būdama dvidešimt trijų metų. Jau pirmasis jos rinkinys įsitvirtino geriausiųjų gretose. S. Nėries eilėraštis “ Žvaigždė – jaunystė “ – tai naujojo romantizmo laikotarpio darbas. Eilėraštis išryškina poetės bandymą atskleisti tikrąjį savo gyvenimo troškimą – gyventi amžinai ir būti jaunai. Kūrinio žanras – eilėraštis. Tai įrodo jo sudarymas, rimavimas, žodžių galūnių derinimas ir strofų suskirstymas.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Šatrijos Raganos "Sename dvare" ištraukos interpretacija
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1878m. lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Tėvų kilnūs tarpusavio santykiai darė teigiamą įtaką jos asmenybės formavimuisi. Šatrijos Ragana pirmoji lietuvių literatūroje praplėtė žmogaus vaizdavimo diapazoną, sutelkdama dėmesį į jo dvasinį pasaulį. Vienas svarbiausių personažų bruožų - psichologinis tikrumas ir gilumas. Rašytoja pastebėdavo subtiliausius žmogaus sielos virptelėjimus. Čia glūdi didžiausia humanistinė kūrybos reikšmė. Šatrijos Ragana parašė nemažai kūrinių. Keli iš jų tai „Vincas Stonis”, “Dėl tėvynės”,” Viktutė”, “ Irkos tragedija”, bei apysaką "Sename dvare“.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Uberto Eko "Rožės vardas" esė
Šis romanas parašytas viduramžių kronikų stiliumi. Jis jungė to meto religiją, moralę, filosofiją, istoriją, mistiką ir tikrovę. Autorius neatsitiktinai romano veiksmą nukelia į viduramžius, nes kaip pats rašo: „dabartį pažįstu tik iš televizijos ekrano, o viduramžius – tiesiogiai“ ir „viduramžiai tapo mano hobiu ir amžina pagunda, ir įžvelgiu juos visuose savo darbuose, nors jie ir neatrodytų viduramžiški“. Galbūt tai iš dalies ir istorinis detektyvas.
Užsienio literatūros interpretacija (3 pus.)

V. Krėvės-Mickevičiaus dramos "Skirgaila" interpretacija
Ištrauka iš darbo. Vincas Krėvė-Mickevičius – XX amžiaus lietuvių prozininkas ir dramaturgas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakilumą. Vienas reikšmingiausių jo veikalų – istorinė drama „Skirgaila“. Tai keturių dalių drama iš senovės lietuvių gyvenimo, vaizduojanti XIV amžiaus pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines ir religines problemas. Dėl psichologinio gilumo, charakterių ryškumo ir draminės kompozicijos „Skirgaila“ yra vienas žymiausių ne tik Krėvės, bet ir visos lietuvių dramaturgijos veikalų.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)