V. M. Putino “Parafrazės”
Ištrauka iš darbo. Bene vienas didžiausių vėlyvosios V.Mykolaičio-Putino poezijos kūrinys – lyrinis ciklas “Parafrazės”. Jis išleistas 1957 metais. Parašytas, parafrazuojant L. Bethoveno muzikines temas bei įvaizdžius, plėtojant vokiečių kompozitoriaus mintį apie žmogaus išsivadavimą iš sielvarto. Ši tema, skambėjusi daugelyje jo kūrinių (“Septynios dienos”, “Krintanti žvaigždė” ), poeto gyvenime įgavo didžiausią reikšmę, nes aprėpė visą žmogiškosios būties esmę. Kaip sakė Eduardas Mieželaitis: ”Parafrazės” – tai “ilgai poeto brandintų minčių, ilgų jo kūrybinių ieškojimų apoteozė” (E. Mieželaitis. Čia Lietuva. V., 1986, p.204.). Sielvartas yra viena svarbiausių Mykolaičio-Putino temų. Aukštai iškeldamas žmogaus dvasią ir jos harmoniją, menininkas tikėjo gyvenimo idealais. Visada kūrybinis darbas ir jo vaisiai pasiekiami per skausmingą vidinę kovą, klaidas ir pralaimėjimus. Putino sielvartas ne pesimistinis ar religinis. Jis visur yra dvasinės stiprybės ir pažinimo galios išraiška.Tik per sielvartą žmogus išsprendžia savo prieštaravimų mįsles, ištrūksta iš išorinės ir vidinės priespaudos varžtų, siekia tiesos, gyvenimo prasmės, aukštesnių idealų, kol “skausmas džiugesio garsais prabyla”.
Lietuvių kalbos interpretacija (4 pus.)
V. Mykolaičio Putino eilėraščio „Ryto saulei“ analizė ir interpretacija
V.M.- Putinas gimė 1893 m. netoli Prienų. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Baigė Seinų kunigų seminariją, bet atsisakė kunigystės. Karo ir pokario metais dėstė Vilniaus universitete. Buvo ypatingai gerbiamas ir mylimas studentų. Gerai sutarė su V. Krėve. Yra vienas žymiausių literatūros teoretikų, istorikų, kritikų. Poeziją kūrė iki pat gyvenimo pabaigos. Mirė 1967 m.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)
V. Mykolaičio Putino eilėraščio „Žemei“ analizė
Ištrauka iš darbo. Vincas Mykolaitis-Putinas (1893 m. sausio 6 d. – 1967 m. birželio 7 d.) – XX amžiaus pradžios lietuvių poetas ir prozininkas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“. Gamta Putino simbolistinėje lyrikoje labai savita – ji nėra toji mūsų akimis regima gamta, o sufantazuotas gamtos kosmosas, lyrinio subjekto sielos atspindys. Simbolizmas poetui padarė didelę įtaką studijuojant Rusijoje bei Vakarų universitetuose. Jam pačiam ši meno kryptis buvo naujas romantinio judėjimo etapas – terpė išsiskleisti asmenybei. Pirmiausia juntamas pasaulio harmonijos ir žmogaus susiliejimo su pasauliu patyrimas. Putinas ypač poetizavo žemę ir jos gyvybines galias. Eilėraštis „Žemei“ yra tiesiog poetinis himnas „nuodėmingam“ gamtos grožiui bei gyvybingumui.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)
V.Mykolaitis-Putinas. "Altorių šešėly"
1933 m. buvo išspausdintas V.Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“. Tai pirmasis lietuvių psichologinis romanas, kuriame nuosekliai gilinamasi į pagrindinio veikėjo, Liudo Vasario, mintis, išgyvenimus, jausmus, psichologiją. Sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko, asmenybės laisvės. Pastaroji bene pati svarbiausia. Kiekvienas žmogus turi teisę būti laisvas, nepriklausomas.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)
V.Mykolaitis-Putinas. "Altorių šešėly" (2)
Vincas Mykolaitis – Putinas, gimęs 1893 metais, o miręs 1967 metais, buvo lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal žanrus: lyrika, proza, drama, kritika. Jo kūrybą taip pat galima suskirstyti į du epicentrus. Pirmajam epicentrui būdingi gamtos elementai, jausmingumas, lyrinis herojus, kuris siekia laisvės. Būtent į pirmąjį epicentrą ir įeina romanas “Altorių šešėly”.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)
Viljamas Šekspyras. "Hamleto" interpretacija
Ištrauka iš darbo. Viljamas Šekspyras – vėlyvojo Renesanso (lotyniškai renasci – atgimti, prancūziškai renaissance - atgimimas) anglų rašytojas, vienas žymiausių dramaturgų pasaulyje. Didysis jo veikalas - penkių veiksmų tragedija „Hamletas“. Tragedija komponuojama taip, kad visų įvykių centre atsiduria danų princas Hamletas. Tačiau ir kiti kūrinio veikėjai išgyvena savo tragedijas (Klaudijus, Gertrūda, Apolonijus, Ofelija). Skaitytoją sukausto nuolat auganti įtampa, įvykis, keičiantis kitą įvykį. Čia atskleidžiamas slaptas rūmų gyvenimas, santykiai tarp įvairių luomų atstovų, valdžios ir keršto troškimas. – vėlyvojo Renesanso (lotyniškai renasci – atgimti, prancūziškai renaissance - atgimimas) anglų rašytojas, vienas žymiausių dramaturgų pasaulyje. Didysis jo veikalas - penkių veiksmų tragedija „Hamletas“. Tragedija komponuojama taip, kad visų įvykių centre atsiduria danų princas Hamletas. Tačiau ir kiti kūrinio veikėjai išgyvena savo tragedijas (Klaudijus, Gertrūda, Apolonijus, Ofelija). Skaitytoją sukausto nuolat auganti įtampa, įvykis, keičiantis kitą įvykį. Čia atskleidžiamas slaptas rūmų gyvenimas, santykiai tarp įvairių luomų atstovų, valdžios ir keršto troškimas.
Užsienio literatūros interpretacija (3 pus.)
Viljamo Šekspyro
Pagrindinis tragedijos veikėjas – princas Hamletas (Hamletas – iš anglų kalbos išvertus reiškia mėgstantis būti namie, namų žmogus, siekiantis tikslo) – nepaprasta asmenybė, apdovanota įžvalgiu protu. Vienas svarbiausių Hamleto bruožų – dvasinė kaita. Jis niekada neskuba atlikti veiksmų, o pirmiausia siekia ir bando susivokti situacijoje, suprasti reiškinių priežastis ir esmę. Savo monologuose jis filosofiškai kalba apie pasaulį, gyvybę ir mirtį, žmogaus būties prasmę. Garsusis jo monologas „Būti ar nebūti“ yra visos dramos pagrindas, jos kulminacija, kur šiam veikėjui iškyla esminis klausimas, didysis pasirinkimas, lemsiantis daugelio žmonių ateitį.
Užsienio literatūros interpretacija (2 pus.)
Viljamo Šekspyro "Hamleto" interpretacija
Viljamas Šekspyras yra renesanso literatūros atstovas, gyvenęs ir kūręs Anglijoje. Daugiausiai pasireiškė kurdamas tragedijas. Žymesni jo kūriniai: „Romeo ir Džiuljeta“, „Otelas“, „Karalius Lyras“, „Makbetas“ ir „Hamletas“. Jo tragedijoms būdingas filosofinis požiūris į pasaulį, gyvenimo prasmės ieškojimas ir suvokimas. Tragedijoje „Hamletas“ atskleidžiamas pagrindinio veikėjo Hamleto tiesos ieškojimo kelias. Jis įvairiais būdais stengiasi išsiaiškinti, kas yra jo tėvo žudikas ir įvykdyti teisingumą – atkeršyti. . Nagrinėjama „Hamleto“ III veiksmo II scenos ištrauka yra dramos kulminacija.
Užsienio literatūros interpretacija (1 pus.)
Viljamo Šekspyro “Hamletas”. Analizė ir interpretacija
Ištrauka iš darbo. Vienas žymiausių Renesanso epochos dramaturgų Viljamas Šekspyras per savo gyvenimo metus sukūrė daugybę dramos kūrinių bei sonetų. Pasaulio istorijoje V.Šekspyras žinomas kaip tragedijų autorius. Šis dramaturgas savo kūriniuose parodo blogio kovą prieš gėrį, nusivylimą žmogumi, bet kartų sukuria itin drąsius ir garbingus charakterius. Vienas iš garsesnių Šekspyro kūrinių yra „Hamletas“. Tragedijoje „Hamletas“ Viljamas Šekspyras išsako žmonių blogąsias savybes, prieš kurias stoja kovoti garbingas ir sąžiningas žmogus. Šis veikėjas yra iškalbus, neryžtingas, daug ką apmąstantis.
Užsienio literatūros interpretacija (2 pus.)
Vincas Krėvė – Mickevičius „Skirgaila“ interpretacija
IV dalies „Bedugnė“ III veiksmo ištraukos analizė ir interpretacija. Ištrauka iš darbo. Vincas Krėvė – Mickevičius – prozininkas ir dramaturgas savo raštais gaivinęs Lietuvos valstybingumo idėją. Svarbiausias jo kūrinys – istorinė keturių dalių drama „Skirgaila“. Tai labiausiai vakarų dramos kanonus atitinkantis V. Krėvės kūrinys, kuriame nagrinėjamos įvairios žmogaus pasaulėžiūros ir egzistencijos problemos. Viena svarbiausių kūrinio problemų – vidinė žmogaus kova tarp gyvybės instinktų ir garbės principų. Būtent tokia kova aprašoma IV dalies „Bedugnė“ III veiksmo ištraukoje, kur riteris Keleris guli Stardo karste, o už jį kalba su jo sąžinės balsai.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)
(c) 2009. E-referatai.lt