Referatai Kursiniai Diplominiai

Lietuvos kino istorija
LIETUVOS KINO ISTORIJA. LIETUVIŲ KINO DOKUMENTIKA. KINO FILMAI. REŽISIERIAI. Ištrauka iš darbo. Pirmasis viešas kino seansas Lietuvoje, Vilniuje, įvyko jau 1897 metais, du metai po oficialios kinematografo įteisinimo datos. 1905-aisiais kūrėsi pirmieji kino teatrai, o apie 1911 metus Lietuvos teritorijoje jų buvo apie 30. Rodyti italų, rusų, po Pirmojo pasaulinio karo - amerikiečių, kiek vėliau - vokiečių filmai. Pačios lietuvių kinematografijos pionieriumi daug kas iš tyrinėtojų laiko Kauno fotografą Vladislovą Starevičių, jau 1908-1909 metais dėjusiu čia tūrinės animacijos pagrindus. (Tai ginčytina, nes prie savų kūrėjų V.Starevičių priskiria ir rusai, ir lenkai, ir prancūzai, kurių krašte jis gyveno nuo 1919 metų.) Pirmąsias kronikines juostas Lietuvoje ėmė filmuoti Amerikos lietuvis, operatorius Antanas Račiūnas (nuo 1909 metų iki karo pradžios); jo "vaizdinės" juostos turėjo didelį pasisekimą JAV lietuvių išeivijos kolonijose. Nepriklausomos Lietuvos metais iškilo gabūs operatoriai kronikininkai Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Antanas Uibas, iš JAV atvyko broliai Kazys ir Mečys Motūzai.
Istorijos konspektas (4 pus.)


Lietuvos kredito sistemos sovietizavimas ir likvidavimas 1940-1941 m
Įvadas. Lietuvos kredito sistemos ištakos. Lietuvos kredito sistema 1922-1940 metais. Lietuvos kredito sistemos likvidavimo priemonės. Lietuvos kredito sistemos nacionalizavimas. Lietuvos bankų inkorporavimas į SSRS kredito sistemą. Lietuvos kredito sistemos likvidavimas. Išvados. Literatūros sąrašas.
Istorijos referatas (15 pus.)


Lietuvos nepriklausomybės kovos. 1918- 1920 m.
Krašto gynimo organizavimas. Kovos su rusais bolševikais ir taika su jais. Kovos su bermontininkais. Pradžia konflikto su lenkais. Vilniaus atgavimas, Suvalkų sutartis ir gen. Želigovskio smurtas. Literatūros sąrašas. Jaunai Lietuvos valstybei teko kovoti su Sovietų Rusijos Raudonąja armija, su Antantės remiamais bermontininkais ir su lenkais. Tas 1818- 1920 m. laikotarpis buvo vadinamas Nepriklausomybė kovomis. Pirmosios vyriausybės sunkenybės. Pirmasis ministrų kabinetas buvo sudarytas ne partijų koalicijos, bet darbo pamatais. Jo programa buvo viešai išdėstyta Valstybės Tautos posėdyje, lapkričio 14d. Vilniuje. Tada okupacinė valdžia buvo paėmusi į savo rankas vokiečių kareivių (paskelbusių revoliuciją) tarybos. Krašte pairo tvarka; Pačiame Vilniuje ėmė organizuotis Rusijos pavyzdžiu komunistai; be to, vietiniai lenkai kvietė Lenkijos Regentų Tarybą užimti Lietuvą. Tuo tarpu naujoji vyriausybė neturėjo net savo saugumui organizuotos ginkluotos jėgos. Nebuvo nė lėšų. Norėdamas pirmučiausia apsaugoti valstybę nuo netvarkos, kabinetas ėmė kurti milicija ir policiją, kurių iki tol neleido organizuoti okupacinė valdžia. Tiek administracijos aparatų, tiek Savivaldybių organus reikėjo naujai įsteigti. Vokiečiams nualinus sodžių, ypač sunkus buvo maisto klausimas miestuose. Okupacinės valdžios leidžiamų popierinių pinigų vertė ėmė kriste kristi; tuo būdu bar labiau pasunkėjo mainai. Vyriausybė, neperėmusi iš okupantų jokio iždo ir negalėdama tuojau sutvarkyti mokesčių, turėjo versti paskola. Ją tuomet galėjo suteikti tik Vokietija, nes jokia kita valstybė nebuvo pripažinusi Lietuvos. Visi tie rūpesčiai ir darbai buvo itin skubūs, ir vyriausybė karštai kvietė visus į talką.
Istorijos referatas (9 pus.)


Lietuvos prekyba tarpukaryje
Įvadas. Ekonominė Lietuvos padėtis tarpukaryje. Lietuvos vidaus prekyba. Valiuta. Lietuvos užsienio prekyba. Išvados. . Šiame darbe aptarsime. Lietuvos ir Europos ekonominę padėtį tarpukario metais. Vidaus prekyba. Vidaus valiutą. Užsienio prekyba (Šalys,produktai,pasėkmės). Kaip užsienio ir vidaus prekyba įtakojo Lietuvos ekonomiką? Su kai kuriais kraštais (JAV, Olandija) Lietuvos užsienio prekybos balansas buvo pasyvus. Jį išlygindavo savo eksportuojamų pertekliumi, pajamomis iš tranzitu pervežimų užsienio prekių ir JAV lietuvių siunčiamais į Lietuvą doleriais.Prisiminus didelį ir eksportuojamų ir importuojamų prekių kainų kritimą.
Istorijos pristatymas (19 pus.)


Lietuvos tautinės mažumos: žydai, totoriai, karaimai
TAUTINĖS MAŽUMOS. TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE. TAUTINIŲ MAŽUMŲ SAMPRATA. Tautinių mažumų teisinė ir socialinė padėtis. Tarptautinė tautinių mažumų teisinė apsauga. Tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų situacijos apžvalga. LIETUVOS TAUTINĖS MAŽUMOS. ŽYDAI LIETUVOJE. Vytauto didžiojo privilegija. Nepriklausomybės kovose. Kultūrinė rezistencija holokausto metais. Žydų kalbos. Litvakai. Šventės. Sinangogų architektūros ypatumai. Vilniaus didžioji sinagoga. Lietuvos jeruzalė. Knyga žydų gyvenime. Įžymios asmenybės. Kultūros atgimimas. Kultūros paveldo sklaida. TOTORIAI. Istorinė situacija. Imigracijos priežastys ir pobūdis. Gyvenvietės. Gentys ir vėliavos. Giminių pavardės ir pravardės. Ženklai ir herbai. Vietovardžiai ir asmenvardžiai. Veikla ir užsiėmimai. Materialinė kultūra. Dvasinė kultūra. Religija. Ryškios asmenybės. Lietuvos totoriai šiandien. KARAIMAI. Karaimų istorija. Kalba. Papročiai. Vestuvės. Religija. Liturgija. STATISTIKA. Gyventojų tautinė sudėtis, 1989 - 2001. IŠVADOS. Įprastine prasme kalbant apie "mažumas" turimos galvoje tautinės ir etninės mažumos, t.y. gyventojų grupės, kurios gyvena tokios valstybės teritorijoje, kurioje daugumą sudaro kitos tautinės grupės nariai, kurių rankose yra ir reali valdžia. Su tautinėmis mažumomis susiję daugelis kontroversiškų klausimų, ypatingai dėl jų teisių. Kai kas teigia, kad mažumoms nesuteikiama pakankamai teisių, kai kas atvirkščiai tvirtina, kad mažumoms suteikiama per daug išskirtinių teisių, kas skatina separatizmą
Istorijos referatas (29 pus.)


Lietuvos viduramžių heraldika
Heraldika - lot. heroldus - herbų sudarymas, aiškinimas, tyrimas. Herbas (vokiškai "Erbe" - palikimas) - valstybės, miesto, luomo, giminės skiriamasis ženklas, vaizduojamas vėliavose, monetose, antspauduose ir kt. Tai tarptautinė simbolių kalba, tautos kultūros dalis, reprezentuojanti valstybę, miestą, asmenį. Pagrindinės herbo dalys, skydas ir šalmas, yra nekeičiami. Skydas - visų herbų pagrindas, jo forma keitėsi pagal laiką. Šalmas turėjo tokią pat reikšmę kaip ir skydas, tai antroji pagrindinė herbo dalis. Herbą gali puošti įvairios figūros: heroldinės, kurias sukūrė herbų kūrėjai ir neheroldinės.
Istorijos pristatymas (12 pus.)


Lietuvos žurnalo istorija
Įvadas. Pirmieji žingsniai. Po draudimo panaikinimo. Nepriklausomybės metai. Okupacijos ir aneksijos metai. Atgavus laisvę ir nepriklausomybę. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas. Ištrauka iš darbo. Žurnalas – brošiūros ar knygos pavidalo, dažniausiai su viršeliu ar iliustracijomis periodinis leidinys, spausdinantis daugiausia analitinio pobūdžio tekstus visuomenės gyvenimo, politikos, ekonomikos, mokslo, technikos, kultūros ir kt. Jame pateikiamos visuomenei arba atskiroms žmonių grupėms reikšmingos žinios, komentuojami praėję arba laukiami įvykiai, ekonominiai ar kultūriniai reiškiniai. Skirstomi pagal periodiškumą, skaitytojų auditoriją, paskirtį, tematiką. Pagal paskirtį : universalūs, specialieji ir moksliniai.
Istorijos referatas (11 pus.)


Mažoji Lietuva 16-17 a.
Mažoji Lietuva Prūsijos kunigaikštystėje (1525-1701). Reformacija. Kultūrinis gyvenimas Mažojoje Lietuvoje valdant kunigaikščiui Albrechtui Brandenburgiečiui.
Istorijos referatas (5 pus.)


Meilės samprata Abeliaro ir Eloyzos laiškuose
Meilės sampratos problema žmogų lydi nuo pirmojo jo sąmoningo veiksmo iki žilos senatvės. Vieni tiki, kad šis jausmas nepasiduoda jokiems loginiams apibrėžimams, kiti teigia, esą jis - cheminių reakcijų rezultatas. Tačiau kaip meilę žmonės suvokė Viduramžiais? Apie meilę, jos suvokimą minėtu laikotarpiu yra parašyta nemažai kūrinių, skaitomų ir šiais laikais: tai Andriaus Kapeliono "Meilės žiedas, arba trys knygos apie meilę", "Abeliaro ir Eloyzos laiškai", "Tristanas ir Izolda", rankraščių rinkinys "Carmina burana. Vagantų poezija". Šiuose kūriniuose galime atrasti skirtingų požiūrių į meilę, vertų interpretacijos, tačiau šiame darbe bus bandoma pažvelgti į viename iš pateiktų kūrinių aprašomą meilės istoriją.
Istorijos referatas (6 pus.)


Mesopotamijos civilizacijos
Ankstyviausioji upės slėnių civilizacija atsirado šumerų dėka. Ji suklestėjo derlingoje lygumoje tarp upių – Tigro ir Eufrato. Graikai tą kraštą pavadino Mesopotamija, t.y. tarpupį. Šumerai vieni pirmųjų pradėjo statyti miestus, sukūrė raštą, valdymo sistemą, pasiekė laimėjimų architektūroje, amatuose, moksluose. Jų laimėjimus perėmė ir tobulino kitos Mesopotamijos tautos – akadau, asirai, babiloniečiai. Čia susikūrė pirmosios imperijos. Mesopotamijos civilizacijos įtaka žmonijai yra labai svarbi. Dėl to šis kraštas kartais būna vadinamas žmonijos lopšiu. Dabar šis kraštas priklauso Irakui. Referate bus apžvelgiamas maždaug 3000 metų Mesopotamijos laikotarpis.
Istorijos referatas (8 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |  10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 |