• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Lietuvos tautinės mažumos: žydai, totoriai, karaimai
TAUTINĖS MAŽUMOS. TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE. TAUTINIŲ MAŽUMŲ SAMPRATA. Tautinių mažumų teisinė ir socialinė padėtis. Tarptautinė tautinių mažumų teisinė apsauga. Tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų situacijos apžvalga. LIETUVOS TAUTINĖS MAŽUMOS. ŽYDAI LIETUVOJE. Vytauto didžiojo privilegija. Nepriklausomybės kovose. Kultūrinė rezistencija holokausto metais. Žydų kalbos. Litvakai. Šventės. Sinangogų architektūros ypatumai. Vilniaus didžioji sinagoga. Lietuvos jeruzalė. Knyga žydų gyvenime. Įžymios asmenybės. Kultūros atgimimas. Kultūros paveldo sklaida. TOTORIAI. Istorinė situacija. Imigracijos priežastys ir pobūdis. Gyvenvietės. Gentys ir vėliavos. Giminių pavardės ir pravardės. Ženklai ir herbai. Vietovardžiai ir asmenvardžiai. Veikla ir užsiėmimai. Materialinė kultūra. Dvasinė kultūra. Religija. Ryškios asmenybės. Lietuvos totoriai šiandien. KARAIMAI. Karaimų istorija. Kalba. Papročiai. Vestuvės. Religija. Liturgija. STATISTIKA. Gyventojų tautinė sudėtis, 1989 - 2001. IŠVADOS. Įprastine prasme kalbant apie "mažumas" turimos galvoje tautinės ir etninės mažumos, t.y. gyventojų grupės, kurios gyvena tokios valstybės teritorijoje, kurioje daugumą sudaro kitos tautinės grupės nariai, kurių rankose yra ir reali valdžia. Su tautinėmis mažumomis susiję daugelis kontroversiškų klausimų, ypatingai dėl jų teisių. Kai kas teigia, kad mažumoms nesuteikiama pakankamai teisių, kai kas atvirkščiai tvirtina, kad mažumoms suteikiama per daug išskirtinių teisių, kas skatina separatizmą
Istorijos referatas (29 pus.)

Lietuvos viduramžių heraldika
Heraldika - lot. heroldus - herbų sudarymas, aiškinimas, tyrimas. Herbas (vokiškai "Erbe" - palikimas) - valstybės, miesto, luomo, giminės skiriamasis ženklas, vaizduojamas vėliavose, monetose, antspauduose ir kt. Tai tarptautinė simbolių kalba, tautos kultūros dalis, reprezentuojanti valstybę, miestą, asmenį. Pagrindinės herbo dalys, skydas ir šalmas, yra nekeičiami. Skydas - visų herbų pagrindas, jo forma keitėsi pagal laiką. Šalmas turėjo tokią pat reikšmę kaip ir skydas, tai antroji pagrindinė herbo dalis. Herbą gali puošti įvairios figūros: heroldinės, kurias sukūrė herbų kūrėjai ir neheroldinės.
Istorijos pristatymas (12 pus.)

Lietuvos žurnalo istorija
Įvadas. Pirmieji žingsniai. Po draudimo panaikinimo. Nepriklausomybės metai. Okupacijos ir aneksijos metai. Atgavus laisvę ir nepriklausomybę. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas. Ištrauka iš darbo. Žurnalas – brošiūros ar knygos pavidalo, dažniausiai su viršeliu ar iliustracijomis periodinis leidinys, spausdinantis daugiausia analitinio pobūdžio tekstus visuomenės gyvenimo, politikos, ekonomikos, mokslo, technikos, kultūros ir kt. Jame pateikiamos visuomenei arba atskiroms žmonių grupėms reikšmingos žinios, komentuojami praėję arba laukiami įvykiai, ekonominiai ar kultūriniai reiškiniai. Skirstomi pagal periodiškumą, skaitytojų auditoriją, paskirtį, tematiką. Pagal paskirtį : universalūs, specialieji ir moksliniai.
Istorijos referatas (11 pus.)

Mažoji Lietuva 16-17 a.
Mažoji Lietuva Prūsijos kunigaikštystėje (1525-1701). Reformacija. Kultūrinis gyvenimas Mažojoje Lietuvoje valdant kunigaikščiui Albrechtui Brandenburgiečiui.
Istorijos referatas (5 pus.)

Mesopotamijos civilizacijos
Ankstyviausioji upės slėnių civilizacija atsirado šumerų dėka. Ji suklestėjo derlingoje lygumoje tarp upių – Tigro ir Eufrato. Graikai tą kraštą pavadino Mesopotamija, t.y. tarpupį. Šumerai vieni pirmųjų pradėjo statyti miestus, sukūrė raštą, valdymo sistemą, pasiekė laimėjimų architektūroje, amatuose, moksluose. Jų laimėjimus perėmė ir tobulino kitos Mesopotamijos tautos – akadau, asirai, babiloniečiai. Čia susikūrė pirmosios imperijos. Mesopotamijos civilizacijos įtaka žmonijai yra labai svarbi. Dėl to šis kraštas kartais būna vadinamas žmonijos lopšiu. Dabar šis kraštas priklauso Irakui. Referate bus apžvelgiamas maždaug 3000 metų Mesopotamijos laikotarpis.
Istorijos referatas (8 pus.)

Michalonas Lietuvis ir "Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius"
Mykolo Lietuvio memuarai, parašyti XVI amžiaus viduryje, labai retas ir ver-tingas kultūros istorijos paminklas. Juos 1615 metais Bazely išspausdino Šveicarijos profesorius J.Graseris. Lietuvių raštija nuo XIV amžiaus iki pat Liublino unijos daugiausia yra anoni-minė. Tad ir traktato ,,Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius” autorius nuslėpė tikrąjį savo vardą ir mums yra žinomas kaip Mykolas Lietuvis. Ilgą laiką istorikai manė, kad tikrasis autoriaus vardas buvo Mykolas Tiškevi-čius. Pirmas šią hipotezę 1929 metais iškėlė žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės vidaus politikos tyrinėtojas Matvejus Liubavskis. Straipsnyje ,,Kas buvo Mykolas Lietuvis” Liubavskis pateikia tokius savo hipotezės įrodymus. Mykolas Lietuvis savo veikale užsimina apie tai, kad chano Sahib-Girėjaus laikais (tai yra 1533-51 metais) buvęs Kryme.
Istorijos referatas (3 pus.)

Mikalojus Radvila Juodasis
Mikalojus VI Radvila Juodasis. Ištrauka iš darbo. Jono II Barzdočiaus ir Onos Kiškaitės sūnus. Gimė 1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje. Mokslus ėjo užsienyje, Vokietijos akademijose. Jo jauną protą didžiai paveikė smarkiai paplitusios Reformacijos idėjos. Genealogijos rankraštyje minima, kad grįžęs į kraštą turėjo būti jaunojo karaliaus Žygimanto Augusto rūmų gvardijos vadas. Šias pareigas ėjo iki 1544 m. Brastos seimo, kuriame gavo LDK maršalkos urėdą. Maždaug tuo pat metu Žygimantas Augustas ėmė lankyti Barborą Radvilaitę, o Mikalojus Juodasis kartu su pusbroliu Mikalojumi Ruduoju akylai sekė, kad šis ryšys Radvilų giminei padarytų ne gėdą, bet garbę. Savo budrumu ir atkaklumu pasiekė, kad jaunasis karalius savo santykius vanikuotų vedybomis, kurį laiką išlikusiomis paslaptyje. Reikėjo, kad LDK ir Lenkijos luomai viešai pripažintų Barborą karaliene, ir Mikalojus Juodasis labai stengėsi išaukštinti savo giminę. Mikalojaus Juodojo visuomeninė veikla krašto labui, pastangos išaukštini giminę ir didinti jos reikšmę rodo , kad jo būta nepaprasto proto ir gudrumo, tikrai įžymaus Žmogaus. Iš tikrųjų jis laikytinas Radvilų giminės didybės, reikšmės ir pranašumo, išlikusių iki šių dienų, pradininku. Panaudojęs Barboros iškilimu, Mikalojus Juodasis pasiekė, kad Žygimantas Augustas išsiųstų jį pasiuntiniu pas imperatorių Karolį V ir Romos imperatorių Ferdinandą. Jis turėjo tikslą išrūpinti kunigaikščio vardą visai Radvilų giminei, mat Gonionzo ir Medilų kunigaikščių vardo giminė neteko mirus Mikalojaus III sūnums. Atrodo, kad ši Mikalojaus Juodojo pasiuntinybė neturėjo jokių politinių tikslių, nes istorijos šaltiniuose ji neminima.
Istorijos referatas (8 pus.)

Mykolas Lietuvis. Augustinas Rotundas. Mikalojus Daukša
Mykolo Lietuvio politinė programa. Augustino Rotundo politinė programa. Mikalojaus Daukšos tautinės savimonės manifestas.
Istorijos referatas (3 pus.)

Mokslo ir technikos pažanga XIX a.-XX a. pr.
Teodoras Švanas. Č. Darvinas. Gregoris Mendelis. Luji Pasteras. Robertas Kochas. Džosefas Listeris. Antuanas Lavuazjė. Džonas Daltonas. Dimitrijus Mendelejevas. Maiklis Faradėjus. Džeimsas Maksvelis. Vilhelmas Rentgenas. Marija Kiuri. Džozefas Tomsonas. Albertas Einšteinas. Naujovės plieno pramonėje. Tomas Edisonas. Titanikas. Pirmieji automobiliai. Henris Fordas. Dirižablis. Ferdinandas fon Cepelinas. Telegrafas. Telefonas. Guljemas Markonis. Elektos lemputė. V. Ir O. Raitai. 1839 m. vokiečių zoologas Teodoras Švanas sukūrė vieną svarbiausių biologijos teorijų-įrode,kad visi gyvi organizmai sudaryti iš ląstelių. 1859 m. pasirodė svarbiausias Č. Darvino veikalas “Rūšių atsiradimas”,kuriame autorius pagrindė evoliucijos teoriją.
Istorijos referatas (28 pus.)

Moters padėtis senovės Graikijoje
Įžanga. Moters padėtis senovės Graikijoje. Moteris senovės Graikijos mitologijoje. Senovės Graikijos filosofų mintys apie moteris. Vaikai. Mergaičių auklėjimas. Vestuvės. Padėtis šeimoje ir visuomenėje. Nepriklausomos moterys. Išvados. Naudota literatūra.
Istorijos referatas (14 pus.)