Referatai Kursiniai Diplominiai

Egipto religija
EGIPTO RELIGIJA. Senovės Egipto religinė aplinka. FARAONAI.Magija. Dievai. Šventyklos. Piramidės kaip kapavietės. Mumijos. Mumifikacija. Pomirtinis gyvenimas.
Istorijos pristatymas (38 pus.)


Fašizmas
Fašizmas. Fašizmas Italijoje. Fašizmas Vokietijoje. Ištrauka iš darbo. Fašistų veikla buvo grindžiama iš esmės tais pačiais principais bei metodais, jie siekė įvesti - totalitarinį režimą. Fašistinei valdžiai būdinga prievarta, griežta piliečių ir visuomeninio gyvenimo kontrolė. Fašistai remdamiesi viduriniais sluoksniais plačiai naudojo socialinę demagogiją, prievartos priemones, propagavo nacionalizmą, karines ekspansijas, rasinę nelygybę. Fašizmo ideologija buvo grindžiama geopolitika, rasistinėmis prancūzų rašytojo Ž.A de Gobino teorijomis, bei vokiečio filosofo O. Špenglerio idėjomis.
Istorijos referatas (1 pus.)


Fidelis Kastro
Fidelio senelė jam išpranašavo didingą ateitį. Kuba neigia pranešimus apie tariamą F.Kastro ligą. Labiausiai saugomas politikas visame pasaulyje. Pasikėsinimai nužudyti Fidelį Kastro nepavyko. Kastro išlikimo instinktas. Literatūra.
Istorijos referatas (5 pus.)


Galipolio mūšis
Įvadas. Pasiruošimas mūšiui. Puolimas iš vandens. Osmanų pasirengimas gynybai. Išsilaipinimas. Vėlesnės kovos. Išvados. Literatūros sąrašas. Galipolio kampanija įvyko Galipolio pusiasalyje Turkijoje nuo 1915 m. balandžio 25-osios iki 1916 m. sausio 9-osios, pirmojo pasaulinio karo metu. Jungtinės britų ir prancūzų operacijos tikslas buvo užimti Osmanų sostinę Konstantinopolį ir užtikrinti saugų jūros kelią į Rusiją. Bandymai tai padaryti žlugo
Istorijos referatas (11 pus.)


Gediminas
Gedimino kilmė. Gedimino santykiai su vokiečiais. Gedimino santykiai su lenkais. Gediminas ir rusų šiaurės vakarų valstybės. Gedimino santykiai su totoriais. Lietuvos valstybės valdymo sistema. Gediminas kaip politinis veikėjas. Gedimino mirtis. Gedimino valdymo reikšmė. Reikšmingiausi LDK pasiekimai Gedimino valdymo laikotarpiu.
Istorijos referatas (7 pus.)


Geografiniai atradimai
Įvadas. Geografinių atradimų amžius. Didžiųjų geografinių atradimų techninės prielaidos. Portugalijos iškilimas ir pirmosios kelionės. Pirmosios Portugalijos organizuotos kelionės. Vasko da Gamos kelionė į Indiją. Ispanijos iškilimas ir kiti didieji geografiniai atradimai. Ispanija XV–XVI amžiuje. Kristupas Kolumbas atranda Ameriką. Tolimesnės kelionės į Ameriką. Pedro Alvaro Kabralas – Brazilijos atradėjas. Džovanis Kabotas – Niūfaundlendo atradėjas. Amerigo Vespučio kelionės ir "Amerikos" vardo suteikimas žemynui. Ferdinando Magelano kelionė aplink pasaulį. Atrastų žemių kolonizacija. Fernadas Kortesas – Meksikos užkariautojas. Francisko Pisaro užkariavimai. Išvados. Priedai. Gyvename moderniame pasaulyje, kai nieko nestebina įvairiausi kosminiai ar genetiniai atradimai. Pasaulis niekada nestovi vietoje, jaučiasi nuolatinis kitimas. Pagal vienus ar kitus istorinius įvykius galima periodizuoti visą istorijos raidą. Tačiau šiuo momentu mums svarbiausia yra riba tarp viduramžių ir naujųjų laikų, kai kardinaliai pasikeitė visas žmonijos gyvenimas. Kitimą įtakojo didieji geografiniai atradimai. Didžiaisiais geografijos atradimais laikomi trys reikšmingi įvykiai: Amerikos atradimas, jūrų kelio į Indiją atradimas, bei pirmoji kelionė aplink pasaulį. Žinoma, negalima užmiršti ir kitų svarbių XV – XVII a. įvykių, kurie prisidėjo prie kiek kitokio žmonių gyvenimo Europoje.
Istorijos referatas (31 pus.)


Getai
GETAI. DIDŽIAUSIŲ ŽUDYMŲ VIETOS. Ištrauka iš darbo. Kitose vokiečių okupuotose valstybėse žydams iš pradžių panaikindavo teises, paskui atimdavo turtą ir tik tada suvarydavo į getus, kur juos naikindavo. Kiekvienas etapas trukdavo 1–2 metus. Lietuvoje taip nebuvo. Visa tai buvo daroma iš karto, be jokių pertraukų. Lietuvoje getai pradėti steigti 1941 m. liepą, tačiau jų gyventojai buvo išnaikinti ir ilgainiui liko tik Kauno, Vilniaus ir Šiaulių getai.
Istorijos referatas (3 pus.)


Graikų - Persų karai
Graikų - persų karai. Įvadas. Karų priežastys ir pradžia. Pirmasis persijos žygis prieš graikiją. 490m. pr. Kr. Maratono mūšis. Kserkso invazija. 480m. Pr. Kr. Termopilų mūšis. 480m. pr. Kr. Salamino mūšis. 479m. Per. Kr. Platėjos mūšis. Delo jūrų sąjungos susidarymas. Išvados. Naudota literatūra.
Istorijos referatas (9 pus.)


Graikų pasaulis
Olimpinės žaidynės. Teatras. Graikų aukojimai ir prietarai. Gydytojai. Atėnų demokratija. Agora. Vergai. Ištrauka iš darbo. Niekas gerai nežino, iš kur graikai kilę. Istorikai mano, kad ši tauta susidarė iš genčių, atėjusių iš Indijos ir Centrinės Europos. Graikai save laikė viena tauta-helėnais (tai romėnai juos pavadino graikais). Kitataučius jie niekino ir vadino barbarais. Kiekvienas miestas-valstybė turėjo savitą valdymo tvarką. Mūsų vartojamas žodis „politika“ yra kilęs iš graikiško žodžio polis, reiškiančio miestą.
Istorijos referatas (3 pus.)


Hanibalo gyvenimas ir jo kovų aprašymas
Ištrauka iš darbo. Nuo III a. vidurio iki II a. vidurio, Kartagina buvo įsivėlusi į karus su Roma. Karai, vadinami Punų karais, tarp šių dviejų valstybių baigėsi visišku Kartaginiečių sutriuškinimu. Kartaginiečių gretose, tuo sunkiu metu, pasižymėjo Generolas HANIBALAS. Hanibalas buvo didžiojo Kartaginiečių karvedžio Hamilkaro Borkos sūnus. Pagal Polibijų ir Liucijų, šių istorikų darbai yra pagrindiniai šaltiniai, iš kurių sužinome apie Hanibalą, garsaus karvedžio sūnus dar vaikystėje Ispanijoje prisiekė ginti tėvynę nuo priešų. Jo gyvenimas nuo tėvo 229/228 iki pačio 183 m. pr. Kr. mirties buvo nuolatinė kova su Roma. Pirmasias pamokas 221 m. pr. Kr., kaip reikia vesti karą, Hanibalas gavo iš Hamilkaro žento ir įpėdinio, Hadsdrubalo.
Istorijos referatas (3 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 |