• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Kūryba - visas Mikelandželo Buonaročio gyvenimas
Ištrauka iš darbo. Viena renesanso viršūnių - Mikelandželas Buonarotis. Jo ilgas gyvenimas - tai Heraklio gyvenimas, virtinė žygdarbių, kuriuos jis įvykdė sielvartaudamas ir kentėdamas, lyg ne savo valia, o priverstas savo genijaus. Mikelandželas buvo skulptorius, architektas, tapytojas ir poetas. Tačiau kad ir ko ėmėsi, pirmiausia ir visur jis - skulptorius; jo figūras, nutapytas ant Siksto koplyčios plafono, galima laikyti statulomis, jo eilėraščiuose, rodos, jauti skulptoriaus skaptą. Skulptūrą jis vertino labiau už visus kitus menus ir čia, kaip ir kitur, buvo Leonardo da Vinčio, menų ir mokslo karaliene laikančio tapybą, priešininkas.
Istorijos referatas (3 pus.)

Laidotuvių papročiai
ĮVADAS. MIRTIS IR LAIDOTUVĖS. MIRUSIŲJŲ DEGINIMAS. PRIEŠISTORINĖJE LIETUVOJE. SENIEJI LIETUVIŲ LAIDOJIMO PAPROČIAI. LAIDOTUVIŲ PAPROČIAI. DINGUSIO ŽMOGAUS LAIDOJIMAS. PAKARUOKLIO LAIDOTUVĖS. VĖLINĖS. IŠVADOS. LITERATŪRA. Papročiai – svarbi žmogaus ir visos tautos dvasinio gyvenimo dalis. Kalba, religija, papročiai – sudėtinės žmogaus bei tautos dvasinės savimonės dalys, - be jų išnyktų tauta. Papročiai vienaip ar kitaip liečia visus žmones, jungia, formuoja bendras veiklos kryptis. Papročiai ugdo tautos vieningumą, artimumą, pasitikėjimą. Juozas Kudirka apie papročius rašo, kad „ papročiai – tai giminės, daugelio kartų, tautos patirtis, priesaika vaikams ir anūkams. Jie priklauso kiekvienam žmogui – jis gali šį visuomenės turtą praturtinti ir asmenine patirtimi – tai nuolatinio papročių atsinaujinimo laidas. Lietuvių laidotuvių papročiai atskleidžiami remiantis archeologiniais, rašytiniais, lingvistiniais ir etnografiniais duomenimis. Išskyrus etnografinius – pačius patikimiausius – duomenis, kiti minėti šaltiniai nėra gausūs ir išsamūs. Rašytinai šaltiniai fragmentiški, aprašymai neišsamūs. Lietuvių liaudis laidotuvių papročiuose išlaikė per ilgus amžius sukurtus nekrokulto elementus, tikėjimus, meninę ir žodinę kūrybą.
Istorijos referatas (23 pus.)

LDK dvaro ir didikų kultūra. Jos ypatumai
Kalba ir kilmė. Švietimas. Spauda, spaustuvės, bibliotekos. Architektūra. Dailė. Menas ir teatras. Literatūra. Ištrauka iš darbo. Bajorijos reikšmė pradėjo kilti dar Vytauto laikais. Jau tada didysis kunigaikštis svarbesniaisiais klausymais visada atsiklausdavo savo bajorų nuomonės. Bajorai buvo aukščiausias luomas, turėjęs daugiausia teisių ir mažiausiai pareigų. Iš visų pareigų likusi tik vienintelė karo prievolė. Kai pagaliau išnyko ir ši, bajorai beturėjo tik teises, o pareigų jokių. Mokesčius jie mokėdavo tik tada, kai juos patys seime užsidėdavo.
Istorijos referatas (4 pus.)

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje
Lietuvos įjungimas į Rusijos imperijos sudėtį (1795 m.). Užnemunės likimas. Lietuvos bajorijos politiniai siekiai Prancūzijos-Rusijos karo metu. Lietuva Prancūzijos – Rusijos karo (1812 m.) metu. Rusijos carų politika ir priešinimasis jai. 1831 m. sukilimas. 1863 m. sukilimas. Baudžiavos panaikinimo Lietuvoje (1861 m.) poveikis visuomenės raidai. Caro politika po 1863 m. sukilimo. Tautinis atgimimas. Lietuvos visuomenės priešinimasis: knygnešystė, slaptosios mokyklos, lietuviška spauda (“Aušra” ir “Varpas”). XX a. pradžios pasikeitimai Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.). Politinių partijų kūrimasis. Didysis Vilniaus seimas (1905 m.) ir jo reikšmė. Mažosios Lietuvos tautinis ir kultūrinis judėjimas.
Istorijos referatas (26 pus.)

Lietuva tarpukariu
Steigiamasis seimas. Klaipėdos kraštas grąžinamas Lietuvai. Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo pažanga. Kultūra. Religija. Tautinės mažumos. Nepriklausomos Lietuvos prezidentai. Ištrauka iš darbo. Kovų dėl nepriklausomybės metu, 1919 m. lapkričio 20 d., Laikinoji vyriausybė paskelbė Steigiamojo Seimo atstovų rinkimo įstatymą. Visa Lietuva rimtai ruošėsi šiam įvykiui, kuris turėjo nustatyti būsimojo valstybės gyvenimo pagrindus. Pagal šį įstatymą atstovai buvo renkami po vieną iš 15 000 gyventojų. Teisė rinkti buvo duota visiems piliečiams, sulaukusiems 21, o kariškiams – 17 metų amžiaus. Rinkimai nustatyti demokratiniu principu, balsavimas slaptas. Kandidatų sąrašus pateikė politinės partijos ir tautinės mažumos.
Istorijos konspektas (8 pus.)

Lietuviai pabėgėliai antrojo pasaulinio karo metais
Įvadas. Lietuvių emigracija rusų okupacijos metais(1939-1941). Lietuvių emigracija vokiečių okupacijos metais(1941-1945). Išvados. Bet kurio karo, tarsi kokios stichinės nelaimės, aukomis tampa visi gyvenantieji veiksmų zonoje. Baigiantis karui Lietuvą paliko virš 60 tūkstančių politinių pabėgėlių, pasitraukusių į Vakarus. Ši emigracijos banga buvo kitokia, nei prieš tai buvusios. Pasitraukimas buvo stichiškas, neplanuotas, neorganizuotas.
Istorijos referatas (9 pus.)

Lietuvių pasipriešinimo judėjimas 1960-1980 metais
Įžanga. Valdas Anelauskas. Katalikų Bažnyčia. Lietuvos Laisvės Lyga. Helsinkio konferencija ir Lietuvos Helsinkio Grupė. VLIK'as. Romas Kalanta. Išvados.
Istorijos referatas (13 pus.)

Lietuvių spaudos draudimas. Knygnešiai
Ištrauka iš darbo. Lietuvių, kaip ir kitų tautų, spaudos raidą daugiausia lėmė socialinės ir politinės sąlygos, bendrasis krašto kultūros lygis. Formuojantis lietuvių nacijai, nacionalinė spauda darėsi vis svarbesnė idėjinio bendravimo priemonė ir idėjinės diferenciacijos, kylančios iš nacijos klasinio susiskaldymo, išraiška. Caro valdžia imperijoje siekė kontroliuoti visą spaudą visomis kalbomis. Dalinį lietuvių spaudos draudimą ėmė vykdyti Vilniaus ir Varšuvos administracija. M.Muravjovas įvedė kirilicą. ,,Michailas Nikolajevičius [Muravjovas] pirmasis pabandė pritaikyti rusišką raidyną lietuviškai knygai,- vėliau rašė I.Kornilovas,- ir liepė išspausdinti elementorių bei išsiuntinėti jį į Kauno ir Vilniaus gubernijas.” Anot I.Kornilovo, M.Muravjovas ,,visiškai nedraudė spausdinti lietuviškų - lenkiškų knygų”, t.y. lietuviškų knygų lotynišku raidynu. Jau vien 1864.VI.5 Muravjovo įsakymas rodo, kad apie lietuviškų elementorių, spausdintų skirtingais raidynais, laisvą konkurenciją negalėjo būti nė kalbos. Pradėtasis spaudos draudimas buvo tolydžio stiprinamas.
Istorijos referatas (3 pus.)

Lietuvių vestuvių ir krikštynų papročiai
Lietuviškos vestuvės. Jaunosios ieškojimas. Rūtų įteikimas vyrams. Bažnyčioje. Jaunųjų sutikimas. Stalo vadavimas. Vainikėlio nuėmimas. Jaunųjų guldymas. Keltuvės. Jaunamartei perduodamas šeimininkavimas. Piršlio karimas. Seni daiktai naujam gyvenimui. Lietuviškos krikštynos. Krikštynų metas. Krikštynų reikšmė. Vardo suteikimas. Krikšto tėvai. Ceremonija. Vaišių stalas.
Istorijos referatas (7 pus.)

Lietuvos didžioji kunigaikštystė
TRENIOTA (1263-1264). VAIŠELGA (1264-1267). TRAIDENIS (1269-1282). Pirmieji gediminaičiai Lietuvos didžiojo kunigaikščio soste. VYTENIS (1295-1316m.). GEDIMINAS (1316-1341). SANTYKIAIS SU POPIEŽIUMI IR V.EUROPA. BANDYMAS KRIKŠTYTIS. PILĖNŲ GYNYBA 1336m. GEDIMINO MIRTIS. BŪDINGI ALGIRDO IR KĘSTUČIO UŽSIENIO POLITIKOS BRUOŽAI. Algirdas 1345-1377m. Kęstutis 1345-1382m. LENKIJOS IR LIETUVOS UNIJA. Krėvos sutartis 1385m. LIETUVOS KRIKŠTAS 1387m. Vytautas 1392-1430m. DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO UŽSIENIO POLITIKA. ŽALGIRIO MŪŠIS 1410 liepos 15d.
Istorijos konspektas (17 pus.)