14 Pasaulio stebuklų
Cheopso piramidė. Kabantieji Babilono sodai. Artemidės šventykla. Dzeuso skulptūra. Halikarnaso mauzoliejus. Rodo kolosas. Aleksandrijos švyturys. Didžioji kinų siena. Tadžmahalas. Koliziejus. Petros miestas. Kristaus Atpirkėjo statula. Maču Pikču. Čičen Ica.
Istorijos pristatymas (31 pus.)
Arabai. Islamas
ARABAI. ISLAMAS. Arabų kartografai buvo sudarę pasaulio žemėlapį. Arabai labai rūpinosi švietimu ir mokslu. Arabų architektūra. Arabų užkariavimai. VII - VIIIa. Pranašas Mahometas. Islamo religijos simbolis. Šventoji knyga - Koranas. Pagrindinės musulmono. priedermės. Pagrindinė viso pasaulio musulmonų šventovė. KAABOS šventykla. Naudota literatūra. Išvada.
Istorijos pristatymas (16 pus.)
Egipto religija
EGIPTO RELIGIJA. Senovės Egipto religinė aplinka. FARAONAI.Magija. Dievai. Šventyklos. Piramidės kaip kapavietės. Mumijos. Mumifikacija. Pomirtinis gyvenimas.
Istorijos pristatymas (38 pus.)
JAV susikūrimas (2)
JAV susikūrimas. Šiaurės Amerikos kolonizacija. Pirmosios nuolatinės anglų kolonijos. Ekonominė raida. Šiaurės Amerikos nepriklausomybės karas (revoliucija) 1775 – 1783 m. Karo priežastys. Nepriklausomybės karo reikšmė. Džordžas Vašingtonas. JAV teritorijos didėjimas.
Istorijos pristatymas (24 pus.)
Lietuvos viduramžių heraldika
Heraldika - lot. heroldus - herbų sudarymas, aiškinimas, tyrimas. Herbas (vokiškai "Erbe" - palikimas) - valstybės, miesto, luomo, giminės skiriamasis ženklas, vaizduojamas vėliavose, monetose, antspauduose ir kt. Tai tarptautinė simbolių kalba, tautos kultūros dalis, reprezentuojanti valstybę, miestą, asmenį. Pagrindinės herbo dalys, skydas ir šalmas, yra nekeičiami. Skydas - visų herbų pagrindas, jo forma keitėsi pagal laiką. Šalmas turėjo tokią pat reikšmę kaip ir skydas, tai antroji pagrindinė herbo dalis. Herbą gali puošti įvairios figūros: heroldinės, kurias sukūrė herbų kūrėjai ir neheroldinės.
Istorijos pristatymas (12 pus.)
Senoves egiptas
Senoves egipatas. Egipto žemėlapis. Istorijos laikotarpiai. Visuomenės piramidė. Egiptiečių skaitmenys. Napoleonas Bonapartas. Egiptiečių raštas. Piramidės. Mumijos. Civilizacijos laimėjimai. 3100m. Pr. Kr. Senoji karalystė – Karalius Mneas suvienija Egiptą. Sostine tampa Memfio miestas. Prasideda piramidžių statyba. 2100.m. pr. Kr. Vidurinioji karalystė. Sostinė Tėbai. Nukariaujama Nubija, išrandami karo vežimai. 1580m. pr. Kr. Naujoji karalystė. Didžiausi nukariavimai. Raštas - hieroglifai.Atsirado m.pr.kr. Rašė ant akmens, vėliau ant papiruso. Sukūrė hieroglifinį , hieratinį ir demotinį raštą. Mokėjo atlikti keturis matematikos veiksmus, skaičiavo trupmenomis. Geometrija. Mokėjo išmatuoti žemės sklypą, statyti piramides. Astronomija. Piramidės orientuotos pasaulio šalių atžvilgiu. Stebėjo dangaus kūnų pokyčius. Medicina. Jau buvo okulistų ir terapeutų. Turėjo ligų vadovėlį. Sudarė kalendorių. Steigė mokyklas( vaikai mokėsi metų).
Istorijos pristatymas (50 pus.)
(c) 2009. E-referatai.lt