• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Europos Sąjungos teisė (1)
ES administravimo bendra charakteristika, Europos Parlamentas. Europos Sąjungos Taryba (Vadovų), Europos Sąjungos Taryba (Ministrų). Europos Komisijos funkcijos ir struktūra, Europos Komisija ir administracinės reformos. Europos Audito Rūmai, Europos Teisingumo ir Pirmos Instancijos teismai. Europos Regionų bei Ekonomikos ir socialinis komitetai. Europos Centrininių bankų sistema ir Europos Investicijų bankas. ES Agentūros, jų funkcijos ir vadybinės struktūros. ES valdymo savitumai lyginant su Lietuvos valstybės administravimu. Europos Parlamentas ir ES Taryba (Vadovų). Europos Parlamento ir ES Tarybos (Vadovų) funkcijos. Europos Parlamento ir ES Tarybos (Vadovų) valdymo struktūros. Europos Parlamento ir ES Tarybos (Vadovų) numatomos valdžios galios ES Konstitucijos projekte. ES Ministrų taryba. ES Ministrų tarybos funkcijos. ES Ministrų tarybos vadybinės struktūros. ES Konstitucijos projekte numatomos valdžios galios ES Ministrų tarybai. Europos Komisija. Europos Komisijos funkcijos. Europos Komisijos vadybinės struktūros. ES Konstitucijos projekte numatomos valdžios galios Europos Komisija. ES Administracinės reformos. Europos Audito Rūmai ir Europos Teisingumo Teismas. Europos Audito Rūmų ir Europos Teisingumo Teismo funkcijos. Europos Audito Rūmų ir Europos Teisingumo Teismo vadybinės struktūros. Europos Audito Rūmų ir Europos Teisingumo Teismo galios ES Konstitucijos projekte. Europos Regionų bei Ekonomikos ir socialinis komitetai. ES patariamųjų komitetų funkcijos. ES patariamųjų komitetų vadybinės struktūros. ES patariamųjų komitetų galios ES Konstitucijos projekte. ES bankininkystė. ES Centrinių bankų sistema ir Europos Investicijų banko funkcijos. ES Centrinio banko ir Europos Investicijų banko vadybinės struktūros. ES Agentūros ir ES Personalo atrankos įstaiga. ES Agentūrų funkcijos ir vadybinės struktūros. ES Personalo atrankos įstaigos funkcijos ir vadyba. ES Personalo reglamentas.
Teisės konspektas (61 pus.)

Europos Sąjungos teisė (2)
Istorinės prielaidos, sąlygojusios trijų bendrijų – EAPB, EEB ir Euroatom – ir jų pagrindu įsteigtos Europos Sąjungos susikūrimą. Europos Bendrijų teisinis subjektiškumas. Pagrindiniai Europos Bendrijų plėtros etapai. ES TEISINIS STATUSAS, JOS TIKSLAI IR ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA. NARYSTĖS ES KRITERIJAI IR STOJIMAS Į ES. Lietuvos pasirengimo narystei ES teisiniai ir instituciniai pagrindai. ES PILIETYBĖ. ES valstybių narių “glaudesnio bendradarbiavimo” sąvoka ir taikymo sritys. Europos sąjungos institucijų sistema, funkcijos, tarpusavio sąveikos principai. ES Tarybos pagrindinės funkcijos ir darbo organizavimas. BALSAVIMO PROCEDŪROS TARYBOJE. EUROPOS TARYBOS (KAIP ES INSTITUCIJOS) ATSIRADIMAS IR VAIDMUO. EB Komisija: sudarymas ir kompetencija. Europos Parlamento sudėtis, rinkimų tvarka. Generalinių advokatų statusas ir funkcijos Teisingumo teisme. Nacionalinių teismų ir Europos teisingumo teismo bendradarbiavimas. Preliminarūs nutarimai. Pagrindiniai proceso Europos Teisingumo teisme bruožai. Pirmos instancijos teismas (PIT), jo jurisdikcija. Audito rūmų (AR) pagrindinės funkcijos ir veiklos formos. Europos Investicijų Bankas. Institucijų vaidmuo ir priimamų sprendimų rūšys policijos ir teismų bendrad-o baudž.bylose srityse. ES teisės tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS VIRŠENYBĖ VALSTYBIŲ NARIŲ NACIONALINĖS TEISĖS ATŽVILGIU. Tarptautinės sutartys kaip ES teisės šaltinis. Jų sudarymo tvarka. Antrinės (išvestinės) ES teisės šaltinių bendra charakteristika. TEISINGUMO TEISMO VYKDOMA INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ AKTŲ TEISĖTUMO KONTROLĖ. Bendrųjų teisės principų kilmė ir klasifikacija. Žmogaus teisių apsauga pagal ES teisę. ES pagrindinių teisių chartija. ES TEISĖS ĮGYVENDINIMO UŽTIKRINIMAS ES LYGMENYJE. KOMISIJOS ĮGALIOJIMAI VALSTYBIŲ NARIŲ ATŽVILGIU. ES pirminė teisė. Bendrijų steigimo sutarčių vieta ES teisės šaltinių sistemoje. Valstybių narių atsakomybė už padarytą privatiems asmenims žalą dėl direktyvų neįgyvendinimo. Nacionalinių teismų vaidmuo užtikrinant Europos sąjunga teisės įgyvendinimą. Netiesioginis EB teisės veikimas. Priemonės laisvam judėjimui užtikrinti pagal EB sut.Išimtys laisvam prekių judėjimui. Darbuotojų sąvoka ES teisėje ir jų laisvo judėjimo teisės turinys. Įsikūrimo teisės reglamentavimas. Diskriminavimo dėl nacionalinės priklausomybės draudimas. Konkurencijos taisyklės, taikomos įmonėms pagal EB sutartį. Valstybės pagalbos reglamentavimas pagal ES teisę. Pinigų sąjungos kūrimo etapai ir jos institucijos. ES lėšos, jų formavimo šaltiniai.
Teisės konspektas (43 pus.)

Evoliucijos mokslo sąvokos. Mokslininkai
Ištrauka iš darbo. Alogenezė – evoliuciniai pakitimai, leidžiantys individams geriau prisitaikyti prie užimamos adaptacinės zonos. Alogenezė nesusijusi su esminiais sandaros pakitimais. Tokio vystymosi pasekmė – gausybė artimų organizmų grupių, nevienodai prisitaikiusių prie tam tikrų sąlygų. Pakitimai vadinami alomorfozėmis, arba idioadaptacijomis. Daug žuvų (plekšnė) prisitaikiusių gyventi dugne (plokščias kūnas, spalva). Arogenezė – evoliuciniai pakitimai, susiję su esminiais organizmų sandaros persitvarkymais ir leidžiantys jiems praplėsti adaptacinę zoną, bei užimti naujas gamtines zonas. Pakitimai vadinami aromorfoze. (žuvų išėjimas gyventi į sausumą, varliagyviai). Adaptacinė zona – kompleksas aplinkos sąlygų, kuriomis gali gyventi tam tikra organizmų grupė.
Biologijos konspektas (3 pus.)

Filosofijos egzamino konspektai
Teorinė dalis: filosofijos disciplinos ypatingumas ir santykiai su kitomis žmogaus veiklos sritimis. Pagrindinė filosofijos įvado problema. Detaliau apie žodžio "filosofija" kilmę . Filosofijos pradžia ir ištakos. Pagrindinis filosofinio mąstymo bruožas. Filosofijos metodas. Filosofijos tema. Filosofijos prielaidos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir specialieji mokslai. Realieji mokslai. Formalieji mokslai . Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Filosofija ir ideologija . Kas yra filosofija? Pagrindiniai filosofijos klausimai
Filosofijos konspektas (25 pus.)

Filosofijos įvadas
KAS YRA FILOSOFIJA? FILOSOFIJOS IŠTAKOS. APRĖPTIS. DIEVO IDĖJA. BESĄLYGIŠKIEJI REIKALAVIMAI. ŽMOGUS. PASAULIS. TIKĖJIMAS IR ŠVIETIMAS. ŽMONIJOS ISTORIJA. FILOSOFUOJANČIO ŽMOGAUS NEPRIKLAUSOMYBĖ. FILOSOFINIS GYVENIMO BŪDAS. FILOSOFIJOS ISTORIJA.
Filosofijos konspektas (83 pus.)

Filosofijos įvadas
Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mitologijos santykis. Filosofijos prigimtis ir struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofinė būsena. Blyksnis. Būties problema ikisokratikų mąstyme (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Heroklitas – jų teiginiai apie būtį). Būties problema italikų (pitagoriečių ir alėjiečių) mąstyme (Pitagoras, Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas). Platonas: „Olos alegorija“. Daiktai ir idėjos. Aristotelis. Materija ir forma. Patristinė Viduramžių filosofija (Šv. Aurelijus Augustinas – Dievo santykis su pasauliu ir žmogumi). Scholastinė filosofija (T. Akvinietis – Dievo būties įrodymai). Posūkis Naujųjų amžių filosofijoje (R. Dekartas: „Mąstau, vadinasi esu“). Būtis D. Hegelio filosofijoje. Egzistencinės filosofijos pamatinės problemos (Jaspersas, Kamiu, Sartras). Pažinimo prasmė. Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas. I. Kantas. Apriolizmas. Tiesos problema. Klasikinė ir akivaizdumo tiesos teorija. Tiesos problema. Koherencinė (loginės darnos) ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Filosofijai atsirasti padėjo mitologinis pasaulio aiškinimas. Pasaulio tautos sukūrė įvairių mitų. Filosofijai svarbiausi tie, kurie aiškina pasaulio kilmę ir jo dalių santykius, pasakoja apie jėgas, valdančias stichijas, verčiančias šviesti šviesulius, sukeliančias vėją ir audras. Mitologiniam pasauliui ir žmogaus vietos jame aiškinimui būdinga: ▪ mite veikia ir paprasto mirtingojo likimą lemia su įvairiais reiškiniais tapatinami dievai ir pusdieviai; ▪ mite naudojamasi poetiniais įvaizdžiais; ▪ mitas yra paprastas pasakojimas; ▪ mitas remiasi tradicija.
Filosofijos konspektas (6 pus.)

Filosofijos įvado konspektai
Kas yra filosofija? Kokia yra filosofijos struktūra? Radikalus klausimas filosofijoje. Trys aspektai. Filosofijos apibrėžties du esminiai dalykai. Filosofijos metodas, objektas ir tikslas. Trys filosofijos dalys – problemų grupės. Filosofijos laikotarpiai Europoje. Filosofijos kilmė. Senovės Rytų civilizacijos. Filosofijos kilmė. Graikija. Mitai. Kosmologiniai. Teogoniniai. Antropomorfiniai. Teorinis pasaulio ir žmogaus vietos jame aiškinimas. Skirtumai nuo mitologinio. Gyvenimo taisyklės. Graikijoje. VII a.pr.m.e. Senovės filosofijos periodai. Kurią pasaulio stichiją Talis, Anaksimenas ir Herakleitas pripažįsta daiktų pradu? Ką daiktų pradu paskelbia Anaksimandras? Talis Miletietis. Perėjimas nuo mitologijos prie mokslo. Talio problema. Anaksimandras Miletietis. Pradas. Jo taikymas. Aperionas. Kaip Graikų mitologijoje yra aiškinamas chaosas ir kosmosas? Herakleitas Efisietis. Pasaulio ir jo tvarkos samprata. Visuotinio kintamumo teorija. Parmenido būties teorija. Koks yra mąstymo ir būties santykis? Būties kaip Vienio samprata. Empirinio pasaulio egzistavimo problema. Pitagoras. Pasaulio tvarkos problema. Pitagoro pasaulio ir jo tvarkos samprata (skaičių teorija). Demokritas Abderietis. Atomistinis pasaulio aiškinimas. Kokius pasaulio pradus skiria atmistai. Demokrito kosmologija. Demokrito pažinimo teorija. Sokratas. Etinės pažiūros. Sokrato logika. Elenktinis metodas. Majeutinis metodas. Analogija. Indukcija. Definicija. Platonas. Idėjų koncepcija. Platono pažinimo teorija. Kokias pažintines galias skyrė Platonas? Pažinimo kaip prisiminimo samprata. Platono valstybės teorija. Valstybės luominė sąranga. Luomų funkcijos. Platono trikampis. Demiurgas. Aristotelio būties teorija. Substancija. Statinis tikrovės aspektas: forma ir materija. Dinaminis tikrovės aspektas: potencija ir aktualybė. Aristotelio judėjimo koncepcija. Priežastingumo koncepcija. Aristotelio kosmologija (gamta kaip formų hierarchija); teologija (Dievo kaip pirmojo judintojo samprata). Aristotelio etika. Aukščiausio gėrio samprata. Dorybių klasifikacija. Dorybės kaip vidurio tarp dviejų kraštutinumų samprata. Aristotelio politika. Valstybės prigimties problema. Politinių santvarkų klasifikacija ir jų vertinimas. Geriausia valstybinė santvarka. Kuo viduramžių pasaulėžiūra skiriasi nuo Antikos pasaulėžiūros? Eriugena. Sukūrimo koncepcija (4 dalys). Panteizmas. Universalijų problema. Tomas Akvinietis. Teizmas. J. Lokas. Pirminių ir antrinių idėjų koncepcija. R. Dekartas. Subjektyvistinė filosofijos orientacija. R. Dekarto metodo samprata. R. Dekarto kūniškų daiktų egzistavimo įrodymas. Kūniškų daiktų samprata. R. Dekarto Dievo būvimo įrodymas. R. Dekartas. Metodas. Idėjos. Trys substancijos. Dualizmo monizmas. I. Kanto pažinimo teorija. Metafizikos pagrindo problema. Sprendinių klasifikacija. Apriorinės juslumo formos. Grynosios intelekto sąvokos. Grynosios proto sąvokos. I. Kanto moralės teorija. Valios samprata. I. Kantas. Fenomenai. Noumenai. Kriticizmas. Tomas Hobsas. Kūnų rūšys. Vertybė. La Mettrie. Mechanistinis materializmas. Hegelis. Trys absoliutinės idėjos būties formos. Pasaulinis protas. Kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir ideologijos? Filosofija ir religija (skirtumai, bendrumai, santykiai). Filosofija ir menas (skirtumai, bendrumai, santykiai). Filosofija ir ideologija (skirtumai, bendrumai, santykiai). Filosofija ir mokslas (skirtumai, bendrumai, santykiai). Christianas Wolffas. Finalizmas. Holbachas, d‘Alambertas. Kauzalizmas. Simonas de Laplace‘s. Determinizmas. Indeterminizmas. Johannas Gottlibas Fichė. Būtinumas. Gamtos determinacija. Materialistinė istorijos samprata (K. Marksas).Susvetimėjimo problema K. Markso filosofijoje. K. Marksas. Ekonominis determinizmas. S. Kierkegaardas. Gyvenimo stadijų koncepcija. Estetiškumo ir etiškumo santykis. Etikos ir tikėjimo santykis. S. Kierkegaardas. Tikėjimo paradoksas. Metafizikos kritika R. Karnapo filosofijoje. Socialinių reiškinių determinacija. (mikro, makro). Žmogaus gyvenimas. Fatalizmas. Pažinimo šaltiniai: jutimas, suvokimas. Racionalizmo ir empirizmo sankirta, pagrindiniai jų atstovai. Akivaizdumo teorija. Klasikinė tiesos samprata. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata.
Filosofijos konspektas (26 pus.)

Filosofijos konspektai
FILOSOFIJA: istorinė dalis. Senovės Graikijos filosofija. Priešsokratinė filosofija. Sokrato asmuo ir fenomenas. Aristotelio tradicija. Pagrindinės ontologinės sąvokos. Materija ir forma. Ontologinis priežastingumas. Helenizmo laikotarpis. Viduramžių filosofija. Dievo buvimo įrodymai. Renesansas. Gamtos filosofija. Mokslo filosofija. Naujieji laikai. Empyrizmas. Kantas ir jo transcendentalinė filosofija. Empirizmas, racionalizmas ir transcendentalinė filosofija. Dvasios filosofija. Šiuolaikinė būties filosofija.. FILOSOFIJA: istorinė dalis. Senovės Graikijos filosofija. Priešsokratinė filosofija. Sokrato asmuo ir fenomenas. Aristotelio tradicija. Pagrindinės ontologinės sąvokos. Materija ir forma. Ontologinis priežastingumas. Helenizmo laikotarpis. Viduramžių filosofija. Dievo buvimo įrodymai. Renesansas. Gamtos filosofija . Mokslo filosofija. Naujieji laikai. Empyrizmas. Kantas ir jo transcendentalinė filosofija. Empirizmas, racionalizmas ir transcendentalinė filosofija. Dvasios filosofija. Šiuolaikinė būties filosofija.
Filosofijos konspektas (46 pus.)

Filosofijos konspektai (2)
Koks ginčas apibūdina Naujųjų laikų filosofiją. Kas yra tikra, anot Descarte'o. Kaip Descartesas įrodo Dievo buvimą. Descarteso dualizmas. Spinozos determinizmas. Kūno- sielos santykis pagal Spinozą. Pagrindinė Leibnizo doktrina. Sielos - kūno santykis pagal Leibnizą. Locke`o tobula rasa. Hume`o priežastingumo problema. Hume`o indukcijos problema. Dvasios filosofija - Hėgelis Pažinimo istoriškumo tezė. Dialektinis procesas anot Hėgelio. Žmogaus-valstybės santykiai anot Hėgelio. Filosofijos dialektinė raida. Koks pagrindinis Kanto filosofijos klausimas, Kokios jo formuluotės,. Kaip Kantas suskirste žmogaus žinias. Kaip Kantas suskirstė sprendinius. Ką reiškia Kanto terminas "transcendentalinis"? Kokį perversmą Kantas įvykdė filosofijoje. Kas - anot Kanto - sudaro pažinimą. Koks yra proto uždavinys pagal Kantą. Tikėjimo sritis pagal Kantą. Ką Heideggeris vadina "čiabūtimi"? Kas yra egzistencialai ir kokie jie yra? Kaip Heideggeris supranta "rūpestį"? Žmogaus iaikiškumas anot Heideggerio. Renesanso kultūros bruožai. Montaigne`io pažiūros. Esė kaip filosofinės literatūros žanras. Pranciškaus Saleziečio teologija. Bruno gamtos filosofija. Mokslo metodas anot Bacono. Bacono stabų ( chimerų) teorija.
Filosofijos konspektas (5 pus.)

Filosofijos konspektas
Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto filosofijos konspektas. Filosofija painimo kultūros sistemoje. Filosofijos ir filosofavimo sąvokos. Okultizmas. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. . Dabarties filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, transcendentavimas, pažangos santykinumas. Būties teorija (ontologija). VIDURAMŽIŲ METAFIZIKOS SPECIFIKA. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Naujausių laikų būties teorijos. Kritinė (naujoji) Nikolajaus Hartmano ontologija. Sąmonė ir pasąmonė. Pažinimo filosofija. Alternatyviosios filosofijos klausimai. Tautų formavimosi veiksniai.
Filosofijos konspektas (30 pus.)