• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Fizikos konspektai (6)
Šiluminis sinduliavimas. Absoliučiai juodas kūnas. Jo spinduliavimo dėsniai. Komptono efektas. Fotonai. Neapibreztumo principas. Srerdingerio lygtis. Bangine funkcija. Linijiniai atomų spektrai. Fotoelektrinis efektas. Einšteino formulė fotoefektui. Rezerfordo ir Boro atomo modelis. Dalele potencineje duobeje begalinemis sienelemis. Tunelinis efektas. Vandenilio atomas kvantines mechanikos poziuriu. Vandenilio atomas pagal Boro teoriją. Elektronų difrakcija. De Broilio bangos. Banginės dalelių savybės. Vidinis fotoefektas. Atomo elektrononiai sluoksniai. Optinis kelias. Elektrono spinas. Periodinė Mendelejevo lentelė.
Fizikos konspektas (2 pus.)

Fizikos konspektai (9)
Tiesioginiai matavimai? Netiesioginiai matavimai ir jų naudojimas geologijoje? Kokie vienetai yra pagrindiniai SI sistemoje? Kas yra dydžio dispersija? 2-Dimensinė analizė? Įrodykite kad lygtis išreiškianti slėgį gylyje z turi vienodas dimensijas abiejose pusėse. Įrodykite kad lygtis išreiškianti gravitacinę traukos jėgą veikiančią tarp dviejų kūnų turi vienodas dimensijas abiejose pusėse. 3-Ryšys tarp išvestinių ir dešimtainių vienetų. Žemės atmosferos sandara. Reiškiniai sąlygojantys oro masių judėjimą. Vandens garai atmosferoje. Garavimo procesas ir jo įtaka debesų susidarymui. Kondensacija. Rasos taškas. Gravitacijos įtaka planetų susidarymui ir judėjimui. Keplerio dėsniai. Kaip apskaičiuojama Žemės ir Saulės masė? Kaip aprašomas palydovų judėjimas? Gravitacijos teorija? Potvyniai ir atoslūgiai. Sukimo momentas, inercijos momentas. Išcentrinės inercijos jėgos. Sukamasis judėjimas įcentrinių jėgų lauke. Koriolio efektas ir jo įtaka geologijoje ir hidrometeorologijoje. Kodėl Žemė yra neinercinė atskaitos sistema? 8-Pernašos reiškiniai. Difuzija. Klampumas. Šilumos laidumas. Laisvoji konvekcija. Priverstinė konvekcija. Nenuostovus šilumos balansas. Šilumos tekėjimas dirvožemyje. Šilumos mainai Žemėje. Amžinasis įšalas. Skysčiai. Jų fizinės savybės. Skysčių tekėjimas siaurais vamzdžiais. Skysčių klampumas. Laminarus ir turbulencinis skysčių tekėjimas. Kūnų judėjimas skystyje. Dalelių pernaša ore. Kapiliariniai reiškiniai. Skysčių tekėjimas gamtoje. Dulkių išmetimas iš vulkanų. Saulės spinduliavimo energijos šaltinis. Juodo kūno spinduliavimo dėsniai. Saulės spinduliuotės parametrai. Žemės spinduliavimas. Dėl ko vyksta metų kaita Žemėje? Tiesioginė ir difuzinė saulės spinduliuotė patenkanti ant Žemės paviršiaus. Molekulinė ( kitaip dar vadinama Relėjaus) šviesos sklaida. Sklaida ant aerozolių ir dalelių, kurių matmenys didesni ar sulyginami su šviesos bangos ilgiu. Omo dėsnis. Metalų laidumas. Puslaidininkių laidumas. Elektrostatinis laukas ir jo parametrai. Žemės elektrostatinis laukas. Žaibų susidarymas Žemės atmosferoje. Laidumo matavimai geologijoje. Magnetinio lauko prigimtis. Kas sąlygoje medžiagos magnetines savybes. Elektrono ir branduolio magnetiniai momentai. Feromagnetikai. Žemės magnetinis laukas. Pagrindiniai ir kintamieji Žemės magnetiniai laukai. Atomo branduolio sandara. Stabilūs ir nestabilūs branduoliai. Radioaktyvumas. Skilimo dėsnis. Radioaktyvumo panaudojimas amžiaus nustatymui geologijoje. Branduolių sintezės reakcijos. Kosminiai spinduliai. Žemės radiacinės juostos. Žemiškos kilmės radiacija. Rentgeno struktūrinės analizės. Skersinės tamprumo bangos. Išilginės tamprumo bangos. Jūros bangos. Jūros bangų įtaka pakrančių reljefo (nuolydžio) formavimui. Jūros bangų įtaka smėlio dalelių susidarymui pakrantėse. Svarbiausios dalelės. Dabar pripažįstamos sąveikos. Stiprioji branduolinė sąveika. Stiprioji branduolinė sąveika. Elektromagnetinė sąveika. Silpnoji sąveika. Gravitacinė sąveika. Kaip susidaro molekulės? Kaip susidaro atomai? Kaip susidaro skysčiai? Kaip susidaro kietieji kūnai? Saulės sistemos susidarymas. Sintezės reakcijos Saulėje. Saulės sandara. Tolimesnė Saulės evoliucija. Besiplečianti Visata. Visatos didžiojo sprogimo modelis.
Fizikos konspektas (18 pus.)

Fizikos konspektas. 11 klasė
Pagrindinės molekulinės kinetinės teorijos teiginiai. Brauno judėjimas. Traukos ir stūmos jėgos. Idealiosios dujos. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Dujų dėsniai. Sotieji garai. Pavieniai kristalai-monokristalai. Deformacijos rūšys. Mechaninis įtempimas. Idealiųjų dujų potencinė energija. Šilumos apykaita. Šilumos kiekis. Energijos tvermės dėsnis. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Kulono dėsnis. Elektrinis laukas. Dielektrikai: poliniai ir nepoliniai. Elektrinio lauko potencialas. Džiaulio ir Lenco dėsnis. Elektrovaros jėga uždarame kontūre. rovės stiprumas. Magnetinis laukas. Magnetinės indukcijos vektorius. Magnetinis srautas. Magnetinio lauko stipris. Ampero dėsnis. Lorenco jėga. Elektronai. Termoelektroninė emisija. Elektrolizė. Dielektrikas. Plazma. Elektromagnetinė indukcija. Sūkurinis el. laukas. Saviindukcija.
Fizikos konspektas (4 pus.)

Fizikos kursas 9 klasei
Šiluma. Šiluminis kūnų plėtimasis. Temperatūra. Kietųjų kūnų, skysčių ir dujų šiluminio plėtimosi palyginimas. Šilumos kiekis. Savitoji šiluma. Kuro degimo šiluma. Vidinė kūnų energija ir jos kitimas. Šiluminis judėjimas. Vidinė energija. Vidinė kūnų energija kinta. Šilumos perdavimo(plitimo) būdai. Medžiagos agregatinių būsenų kitimas. Lydymasis (skystėjimas). Kietėjimas (kristalizacija). Garavimas. Kondensacija. Lydymosi temperatūra. Kietėjimo,arba kristalizacijos, temperatūra. Virimo temperatūra. Lydymosi šiluma. Savitoji lydymosi šiluma. Garavimo šiluma. Savitoji garavimo šiluma. Agregatiniai virsmai. Agregatinių būsenų kitimas. Šiluminiai varikliai. Šiluminių variklių rūšys. Keturtakčio vidaus degimo variklio taktai. Šiluminio variklio naudingumo koeficientas. Energijos tvermės dėsnis. Elektros srovė. Elektronas. Kūnų įelektrinimas. Elektrinis laukas. Įelektrintų kūnų sąveika. Sąlygos elektros srovei tekėti. Srovės šaltiniai. Elektrinės schemos. Srovės stipris, įtampa,varža. Laidininkų jungimo būdai. Nuoseklus jungimas. Lygiagretusis jungimas. Mišrusis jungimas. Elektros srovės darbas ir galia. Elektromagnetiniai reiškiniai. Erstedo bandymas. Magnetinės linijos. Telegrafas. Telefonas. Teletaipas. Magnetai. Elektros variklis. Kairiosios rankos taisyklė. Elektromagnetinė indukcija. Kintamoji srovė. Lenco taisyklė. Elektromagnetinės indukcijos dėsnis. Saviindukcija. Kintamoji elektros srovė. Elektros generatorius. Transformatorius.
Fizikos konspektas (10 pus.)

Fizinės medicinios ir reabilitacijos 2 koliokviumas
Elektroterapijos biofizikinės charakteristikos: elektrinis laukas, elektros srovės pernaša, elektros srovės rūšys, elektros laidininkai. Elektroterapija nuolatine elektros srove: galvanizacija, jos indikacijos, kontraindikacijos, naudojimo privalumai, vietinės elektrodų išdėstymas. Elektroterapija nuolatine elektros srove: elektroforezė, jos indikacijos, kontraindikacijos, naudojimo privalumai, vietinės elektrodų išdėstymas. Elektroterapija statiniu elektros lauku: franklinizacija ir aerojonforezė, jų indikacijos, kontraindikacijos, elektrodai. Elektroterapija impulsine elektros srove: elektros miego terapijos indikacijos ir kontraindikacijos. Elektroterapija impulsine elektros srove: transkranijinė elektroalgezija, jos indikacijos, kontraindikacijos, elektrodai. Elektroterapija impulsine elektros srove: raumenų elektrinis stimuliavimas, jo indikacijos, kontraindikacijos, elektrodai. Elektroterapija impulsine elektros srove: diadinamoterapija, diadinamoterapijos srovių rūšys, indikacijos, kontraindikacijos, elektrodai. Elektroterapija impulsine elektros srove: transkutaninis nervo stimuliavimas, jo indikacijos, kontraindikacijos, elektrodai. Elektroterapija kintamu aukšto dažnio lauku: amplipulsterapija, jo indikacijos, kontraindikacijos, elektrodai. Elektroterapija kintamu aukšto dažnio lauku: interferencinės srovės, jų indikacijos, kontraindikacijos, elektrodai bei jų išdėstymas. Elektroterapija kintamu aukšto dažnio lauku: franklinizacija, jos indikacijos, kontraindikacijos. Elektroterapija kintamu aukšto dažnio lauku: darsonvalizacija, jo indikacijos, kontraindikacijos, elektrodai bei jų panaudojimo galimybės. Elektroterapija magnetiniu lauku: pastoviosios, impulsinės, kintamosios žemo dažnio magnetoterapijos atlikimo metodikos, indikacijos ir kontraindikacijos.
Medicinos konspektas (6 pus.)

Fizinės medicinos ir reabilitacijos 1 koliokviumas
Reabilitacijos apibrėžimas, terminai (neįgalumas, invalidumas, funkcinis sutrikimas, sutrikusi veikla, dalyvumas) biosocialinės funkcijos. Reabilitacijos tikslai ir priemonės. Reabilitacijos etapai, jų uždaviniai. Reabilitacijos kurimo principai. Pagrindinės reabilitacijos sistemos dalys. Reabilitacijos komandos narių vaidmuo komandinio darbo procese. Ergoterapeuto teisės, pareigos ir atsakomybė. Medicininės reabilitacijos metodai. Jų tikslai ir panaudojimas. Profesinė reabilitacija ir jos tikslas bei siekimo etapai. Socialinės reabilitacijos paslaugos ir reikalavimai jai. Socialinių paslaugų tikslas. Reabilitacijos namuose organizavimas. Ligonių ir šeimos narių mokymas. Protezinių ortopedinių gaminių ir kompensacinės technikos paskirtys, tipai, rekomendacijos parenkant.
Medicinos konspektas (3 pus.)

Fizinės medicinos ir reabilitacijos 3 koliokviumas
Ultragarso terapija, prasiskverbimas į audinius, darbo rėžimo rūšys, indikacijos, kontraindikacijos, terapijos daviklių atlikimo rūšys, terapijos metodikų rūšys. Aerozolių terapija, jos rūšys, inhaliatoriai, fiziologinis terapinis poveikis. Fototerapija, jos metodai, metodų indikacijos ir kontraindikacijos. Gydymas temperaturiniais veiksniais, jų klasifikacija. Termoterapija, jos metodikos, indikacijos ir kontraindikacijos. Krioterapija, jos indikacijos ir kontraindikacijos, nepageidaujamas poveikis, atlikimo metodikos. Hidroterapija ir balneoterapija, jos indikacijos ir kontraindikacijos, metodai.
Medicinos konspektas (6 pus.)

Fiziologijos konspektai
Fiziologijos reikšmė ir ryšys su kitais mokslais. Svarbiausi fiziologijos raidos bruožai. Grafinis metodas. Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė. Membraninis ramybės potencialas. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė. Dirglumo fazes ir ju rysys su veikimo potencialu. Nerviniu skaidulu klasifikacija ir ju savybes. Nervinio impulso susidarymas ir plitimas mielininemis ir nemielininemis skaidulomis. Impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje. Veiksniai, įtakojantys šį perdavimą. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse. Elektromiografija. Raumens susitraukimo mechanizmas. Raumens atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika. Skersaruožių raumenų skaidulų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai. Raumens susitraukimo rūšys. Tetanusas. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmas. Raumens nuovargis. Jo tipai ir mechanizmai. Raumenų susitraukimo galingumas. Priklausomybė "jėga - greitis". Amžiniai griaučių skersaruožių raumenų kitimai. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse. Lygiųjų raumenų atsipalaidavimo mechanizmai. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. Cns neurotransmiterių rūšys ir jų veikimas. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotonis signalas ir jo plitimas. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai. Konvergencija ir divergencija. Okliuzija ir facilitacija. Smegenų žievės projekcinės ir asociacinės sritys. Projekciniai ir asociaciniai centrai. Kompensacija. Refleksas. Reflekso lankas, reflekso žiedas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Raumenų tonusas. Raumenų proprioreceptorių funkcija. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės. T ir h refleksų tyrimas. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų) ir tinklinio darinio vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) vaidmuo motorikai. Smegenėlių vaidmuo judesių reguliacijai. Galvos smegenu zieves vaidmuo motorikai. Projekciniai ir asociaciniai motoriniai centrai. Pakenkimo pasekmes. Apraksijos. Sensorika. Galvos smeg zieves vaidmuo sensorikai. Pagr sensorines zonos. Pakenkimo pasekmes. Agnozijos. Nugaros smegenų reikšmė sensorinėms funkcijoms. Belio - mažandi dėsnis. Braun - sekaro sindromas. Gumburo ir tinkl darinio vaidmuo sensorinėms funkc. Sensorinė sistema (analizatorius). Sandara ir bendrieji bruožai. Receptoriai, jų paskirtis, klasifikacija, generatorinis potenc. Regėjimo sensorinės sist periferinė dalis - akis. Redukuota akis. Tinklainės receptoriaus laukas. Elektriniai tinklainės reišk. Sensorinės regėjimo sistemos laidinė ir centrinė dalys. Akies akomodacija, jos nust. Refrakcijos trūkumai, jų korekcija. Rainelės funkcija. Optiniai akies trūkumai. Periferinė rega, jos nustymas. Spalvinis regėjimas. Jo sutrikimai. Jautrumas šviesai. Akies adaptacija. Regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumo nust. Kontrastas. Pėdsakai. Iradiacija. Binokulinis regėjimas. Stereoskopinis regėjimas. Daiktų dydžio įvertinimas. Judėjimo įvertinimas. Iliuzijos. Klausos sensorinė sist. Perifer. Dalies - ausies - atskirų dalių funkcijų. Receptorių padirginimo mechanizmas. Sensorinės klausos sistemos laidinė ir centrinė dalys. Garso savybės. Tonų aukščio suvokimas. Audiometrija. Vestibiulinis aparatas. Jo atskirų dalių vaidmuo kūno padėties ir judėjimo įvertinimui. Skonio ir uoslės sensorinės sistemos. Odos jutimai. Lietimo, spaudimo (mechanorecepcija), temperatūros recepcija. Skausmas, nuskausminimas, niežėjimas. Esteziometrija. Vegetacinės ir somatinės funkcijos. Vegetacinė nervų sistema. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos struktūra ir funkcinės ypatybės (centrai, skaidulos, ganglijai). Vegetacinės nervų sistemos mediatoriai. Cholinerginės ir adrenerginės skaid. M-, n- cholinorecept.; ,  adrenorecept. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema bei jų mediatorių poveikis į vegetacinių organus. Vegetac. Reflex. Nugaros smegenys, pailgieji ir vidurinieji smegenys bei tinklinio darinio ir smegenelių reiksmė vegetacinių funkcijų reguliacijai. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) reikšmė vegetacinei funkcinei reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo vegetac. Funkc. Reguliacijai. Limbinė sist. Pirminė ir antrinė signalų sistema. Sąmonė. Kalba. Pusrutulių funkc. Lateralizacija. Smegenų žievės funkcijų organizacija. Elektroencefalografija. Sukelto potenc. Metodas. Motyvacijos. Motyvacijų susiformavimas ir klasif. Emocijos. Jų susiformavimas ir reikšmė. Atmintis. Atminties mechanizmai, tipai ir etapai. Miegas. Miego mechanizmai, miego fazės. Elektroencefalografiniai pakitimai miego metu. Maisto medžiagų kaloringumas. Tiesioginė ir netiesioginė kalorimetrija. Kvėpavimo koeficientas ir jo reikšmė. Pagrindinė medžiagų apykaita, jos nust. Specif dinam maisto medž veikimas. Darbas ir energ apykaita. Fizinio aktyvumo koef. (fak). Jo priklausomybė nuo fizinio aktyvumo. Rubnerio izodinamijos dėsnis. Mitybos fiziologiniai pagr. Vandeny ir riebaluose tirpstantys vitaminai, jų reikšmė. Poikilotrminiai ir homojoterminiai gyvūnai. Vidutinė kūno paviršiaus temperatūra, branduolinės zonos ir apvalkalo temperatūra. Kūno temperatūros matavimas. Fizinė termoreguliaciaj. Šilumos atidavimo iš organizmo būdai ir keliai. Cheminė termoreguliaciaj. Šilumos gamybos procesai. Nervinis ir humoralinis termoreguliacijos mechanizmai. Kraujo ir kraujo apytakakos reikšmė. Kraujo funkcijos ir kraujo savybės. Kraujo kiekis. Kraujo sudėtinės dalys. Hematokritas. Kraujo klampumas. Eritrocitų nusėdimo greitis (eng. Jo nustatymas ir reikšmė. Kraujo ph ir jo pastovumo palaikymas (buferinės sistemos). Kraujo osmosinis slėgis. Hemolizė. Kraujo plazmos sudėtis. Balt, jų funkc. Ktitos sudėtinės kraujo plazmos dalys. Kraujo formos elementai. Jų funkcijos. Hemoglob funkcijos. Hemoglobino patologiniai junginiai. Pirminė ir antrrinė hemostazė. Kraujo krešėjimas ir jame dalyvaujantys faktoriai. Kraujo krešėjimo greičio nustatymas. Kraujo grupė, kraujo tipai. Rezus fakt. Hla sist. Kraujo perpylimas. Kraujo grupių nustatymas. Širdies elektrin. Aktyvumas. Pagr. Širdies ritm. Vedl. Automatiz. Joninis mechanizmas. Širdies automatizm. Gradient. Ir jo reikšmė. Elektrin. Jaudinim. Plitimas širdyje. Elektrokardiografija ir vektorkardiografija. Elektromechan ryšys miokarde. Miokard. Susitr. Ir atsipalaidav mechan. Miokardo refrakter laikotarp ir jo reikšmė. Spaudimo ir tūrio kitimas širdies ciklo metu. Fonokardiografija. Prieširdžių susitraukimo reikšmė. Širdies darbas ir energijos poreikis. Intrakardialinė širdies veiklos reguliacisj. Heterometriniai ir homeometriniai reguliacijos mechanizmai. Vegetacinės nervų sistemos poveikiai į širdį ir jų mechanizmai. Humoralinė širdies veiklos reguliacija (hšr). Funkcinė kraujagyslių sistemos organizacija. Mikrocirkuliacija. Apykaitos procesai kapiliaruose, jų mechanizmai. Veiksniai, įtakojantys filtraciją ir reabsorbciją kapiliaruose. Limfinė apytaka. Vietinė kraujotakos reguliacija, miogeniniai ir metaboliniai autoreguliac mechanizmai. Kraujagyslių endotel. Funkcinė reikšmė. Nervinė kraujo apytakakos reguliacija. Humoral. Kraujo apytakos reguliacija. Region. Kraujotakos (vainikinės, smegenų, inkstų, plauč) ypatumai. Kvėpavimo fazės. Išornis kvėpavimo mechanizmas. Kvėpavimo rūšys. Tarppleurinis slėgis. Kvėpavimo periodo charakteristika. Plaučių tūriai ir talpos. Spirometr, spirograf. Plaučių ventiliacijos rodikliai. Įkvepiamojo, iškvepiamojo ir alveolinio oro sudėtis. Dujų apykaita plaučiuose. Kvėpavimo dujų pernešimas krauju. Oksihemoglobino disociacija. Anglies dioksido junginiai kraujy. Dujų apykaita audiniuose. Nervinė kvėpavimo reguliacija. Kvėpavimo ritmika, kvėpavimo centrai ir jų veikla. Humoralinė kvepavimo reguliacija. Kvepavimo pakitusiom salygomis. Ypatingi kvėpavimo judesiai. Virškinimas burnoje. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Seilių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Seilių išsiskyrim ir jo reguliacija. Virškimas skrandyje, sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Nervinė ir humoralinė skarandžio sulčių išsiskyr. Reguliac. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje. Kasos sulčių sudėtis ir fiziologė reikšmė bei išsiskyrimo reguliacija. Kepenų f-jos. Jų reikšmė virškinime. Tulžies fiziologinė reikšmė. Jos išsiskyrimo reguliac. Plonųjų žarnų reikšmė virškinime. Jų motorikos ir sekrec. Reguliav. Storųjų žarnų vaidmuo viršk. Defekacija. Įvairių maisto medžiagų rezorbcija. Rezorbcijos mechanizmas. Pasieninis virškinimas. Ne inkstų kilmės ekskrecija. Šioje ekskrecijoje dalyvaujantys organai. Inkstų f-jos. Inkstų struktūriniai ir funkciniai vienetai. Pirminio šlapimo susidarymas. Glomerulinė filtrac. Veiksn įtakojantys glomerulinės filtracijos greitį (gfr). Klirensas. Gfr nustatatymas. Antrinio (galutinio) šlapimo susidarymas. Nefrono kanalo f-jos. Reabsorbcija ir sekrecija, jų mechanizmai. Vandens apykaita. Vandens pasisavinimas ir pašalinimas. Organizmo skysčo tūrio ir osm slėgio reguliavimas. Na ir k ekskrecijos reguliavimas. Šlapimo konc. Mechan. Inkstų vaidmuo rūgščių ir šarmų pusiausvyros organizme palaikymui. Šlapinimosi mechanizmai. Endokrin liaukų ir hormonų veiklos bendra charakteristika. Pagrindiniai reguliacios mechanizmai. Pagumbur ir pasmegen liaukos ryšys. Hipofizės horm. Antinksčių žievės ir šerd. Dalies horm., jų vaidmuo organizmo adaptacijoje. Skydliaukės hormonų vaidmuo. Kasos endokrininė f-ja, jos hormonų reikšmė angliavandenių apykaitoje. Prieskyd. Liaukų, čiobrialiauk. Ir kankorėž. Liaukų hormonų, jų reikšmė. Lytinės liaukos. Vyrų ir moterų lyiniai hormonai, jų reikšmė. Neuroendokrinis moters lytinio ciklo reguliacija. Lytynio vystymosi fiziologija. Difuz. Endokrin. Sist. Audinių hormonai.
Medicinos konspektas (53 pus.)

Floristika (2)
Floristikos raida Lietuvoje. Senovės Egipto gėlių komponavimo stilius. Senovės Graikijos gėlių komponavimo stilius. Senovės Romos gėlių komponavimo stilius. Viduramžių gėlių komponavimo stilius. Renesanso (XV – XVI a.) gėlių komponavimo stilius. Baroko (XVII – XVIIIa.) komponavimo stilius. Klasicizmo (XVII – XIXa.) gėlių komponavimo stilius. Vegetatyvinis komponavimo stilius. Linijinis komponavimo stilius. Formalusis komponavimo stilių. Dekoratyvinis komponavimo stilius. Kompozicijos elementai – taškas ir dėmė, bei jų svarba puokščių komponavime. Kompozicijos elementai – linijos, bei jų svarba puokščių komponavime. Kompozicijos elementai – plokštuma, tūris ir erdvė, bei jų svarba puokščių komponavime. Kompozicijos elementai – faktūra ir tekstūra, bei jų svarba puokščių komponavime. Kompozicijos elementai – šviesa ir šešėliai, bei jų svarba puokščių komponavime. Spalvų spektras bei jo reikšmė puokščių komponavime. Gėlių spalvų reikšmės. Paanalizuokite kontrasto bei niuanso reikšmę puokščių komponavime. Spalvų derinimo svarba floristikoje. Išvestiniai komponavimo stiliai. Išvardinkite ir nupieškite kompozicines linijas. Svorio centro reikšmė kompozicijoje. Simetrijos, asimetrijos, disimetrijos reikšmė. Skintų gėlių kompozicijos sudarymo būdai – paralelinis, skulptūrinis. Skintų gėlių kompozicijos sudarymo būdai – kryžminis, raizgymas. Augalų išdėstymo kompozicijose būdai. Pagrindiniai kompozicijos struktūriniai elementai. Augalų formų reikšmingumas formuojant kompoziciją. Išvardinkite augalų dekoratyvumo faktorius. Ikebanos istorijos raida. Paaiškinkite Ikebanos komponavimo ypatumus? Cheminis augalų apdorojimo būdas. Terminiai augalų apdorojimo būdai. Paaiškinkite augalų, naudojamų sausoms kompozicijoms, rinkimo ypatumus. Aprašykite gamtinių medžiagų rinkimą, apdorojimą ir panaudojimą floristikoje. Lapų skeletavimo technika. Glicerinavimo techniką. Dirbtinio šerkšno gavimo technika. Aprašykite sausų kompozcijų priežiūros ypatumus. Įrankių bei medžiagų gausa floristikoje. Džiovintų augalų išlaikymo būdai. Sausų kompozicijų klasifikacija. Augalų dažymo bei balinimo technikos ir tuose procesuose naudojamos priemonės. Skintų gėlių išlaikymo bei priežiūros ypatumai. Etileno poveikis skintiems augalams. Augalų skynimo ypatumai. Koliažo technika. Aprašykite Velykines kompozicijas bei simboliką. Naujametinės kompozicijos bei simbolika. Kalėdinės kompozicijos bei simbolika. Adventinės kompozicijos bei simbolika. Valentino dienos kompozicijos bei simbolika. Apibūdinkite verbų rišimo techniką bei tradicijas. Apibūdinkite vestuvinių puokščių formų įvairovę. Paaiškinkite sezoniškumo įtaką kompozijoms. Išvardinkite floristikoje naudojamų augalų įvairovę. Naudojami aksesuarai ir priedai? Apibūdinkite gedulo simboliką ir spalvas. Parašykite interjero savokos reikšmę. Aprašykite prieškambario puošybą. Apibūdinkite socialinį interjero aspektą. Aprašykite svetainių puošybą. Aprašykite virtuvės puošybą. Aprašykite miegamojo puošybą. Aprašykite vonios kambario puošybą. Aprašykite stalo puošybą gėlėmis (bendruosius reikalavimus). Parašykite vainikų skirstymą ir gamybos būdus. Paaiškinkite girliandų pritaikomumą interjero puošyboje. Paaiškinkite sferinių kompozicijų panaudojimą interjero puošyboje. Pateikite karkasinių kompozicijų panaudojimo interjero puošyboje pavyzdžius. Išvardinkite floristinių kompozicijų vertinimo kriterijus. Aprašykite vitrinų puošybos ypatumus. Apibūdinkite aktų salės puošybos ypatumus. Interjerinių kompozicijų skirstymo galimybės. Interjerą įtakojantys veiksniai? Apšvietimo reikšmė interjero apipavidalinime. Paaiškinti interjerinių kompozicijų eskizo sudarymo principus. Kambariniai augalai interjere. Pateikti sausažiedžių kompozicijų panaudojimo interjere galimybes. Interjero kompozicijų priežiūra.
Dailės konspektas (15 pus.)

Fotosintezė
Aplinkos sąlygų poveikis fotosintezei. Polimerai – asimiliacinis krakmolas. Augalų augimas. Aplinkos sąlygų poveikis augimui. Oro ir dirvos drėgmės įtaka augimui. Aeracijos (O2) ir CO2 įtaka augimui. Augalų judesiai (pasyvūs, aktyvūs, atskirų augalo dalių judesiai). Fitohormonai ir kitos fiziologiškai veiklios medžiagos augaluose. Augalų vystymasis. Augalo gyvenimo periodai. Fotoperiodizmas. Vegetatyvinis dauginimasis. Nelytinis dauginimasis. Lytinis dauginimasis.
Biologijos konspektas (9 pus.)