• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Rekreacija
Rekreacijos esmė. Rekreacijos tikslai ir uždaviniai. Rekreacijos reikšmė. Valstybės vaidmuo rekreacijos procese. Rekreacija kaip socialinis reiškinys. Žmogaus rekreacijos aplinkos faktoriai. Rekreacijos sudėtinės dalys. Faktoriai, turintys įtakos rekreacijos procesui. Rekreacinė infrastruktūra. Rekreacinės teritorijos samprata. Pagrindiniai rekreaciniai kompleksai. Rekreaciniai gamtos ištekliai. Rekreacinių gamtinių išteklių įvertinimas ir naudojimas. Natūrali gamtinė žmogaus rekreacijos aplinka. Dirbtinė žmogaus rekreacijos aplinka. Rekreacinės grupės. Upių rekreacija. Ežerų rekreacija. Jūrų bei vandenynų rekreacija. Dykumų rekreacija. Oazių rekreacija. Aukštumų ir kalnų rekreacija. Miškų plotų rekreacija. Urbanizuotų teritorijų rekreacijos ypatumai. Įvairių žemynų rekreaciniai bruožai. Atskirų gamtinių ir klimatinių zonų rekreaciniai ypatumai. Lietuvos gamtiniai rekreaciniai ištekliai. Rekreaciniai kraštotvarkos principai. Žmogaus įtaka gamtos ekosistemoms. Lietuvos kurortai. Kaimo turizmo organizavimas. Rekreacinis kultūrinių vertybių kompleksas. Kraštovaizdis ir architektūra. Kultūros paveldas ir dabarties vertybės. Kraštovaizdžio raida. Piliakalniai ir pilys. Miestai ir miesteliai. Nacionaliniai parkai. Miestų ir dvarų parkai. Kilnojamas kultūrinis paveldas. Kultūros paveldo apsauga. Rekreacinės paslaugos Lietuvoje. Rekreacijos ir turizmo teisinė bazė. Rekreacija - žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesas (recreatio - lot. pasveikimas, jėgų atgavimas, poilsis, pramoga).
Turizmo konspektas (13 pus.)

Restoratyvinis (atkuriamasis) teisingumas
Restoratyvinio teisingumo samprata. Restoratyvinio teisingumo raida ir paplitimas pasaulyje. Restoratyvinio teisingumo modeliai. Restoratyvinio teisingumo taikymo ypatumai, teikiama nauda ir perspektyvos. Aukos ir nusikaltėlio mediacijos samprata, vieta socialinių paslaugų sistemoje, įdiegimas, taikymas baudžiamojoje justicijoje. Aukos ir nusikaltėlio mediacijos principai: konfidencialumas, neutralumas, savanoriškas dalyvavimas. Aukos ir nusikaltėlio mediacijos stadijos. Pirmieji aukos ir nusikaltėlio mediacijos projektai (programos) Lietuvoje, jų ypatumai. Atkuriamojo teisingumo prielaidos ir perspektyvos Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Aukos ir nusikaltėlio (kaltininko ir nukentėjusiojo) susitaikymas baudžiamajame procese (teisinis reglamentavimas). Atkuriamasis teisingumas – palyginti nauja sąvoka, todėl ją apibrėžti sudėtinga. Britų atkuriamojo teisingumo ekspertas Tonis Marshallas ją apibūdino taip „Atkuriamasis teisingumas – tai procesas, kuriame susitinka visos šalys, susijusios su konkrečiu nusikaltimu, kad kartu išspręstų, kaip įveikti nusikaltimo padarinius“.
Teisės konspektas (4 pus.)

Retorika
Retorikos esme ir istorine raida. Retorikos modernumas ir naujumas (kodėl ji nepraranda aktualumo). Komunikacijos samprata ir jos proceso modelis. Verbalinė ir neverbalinė komunikacija. Tarpkultūrinė komunikacija. Derybos. Viešo kalbėjimo samprata. Klausymasis. Kalbos ruošimo ir sakymo pagrindai. Kalbos komponavimas. Kalbos stilius. Kalbos įžangos ir pabaigos funkcijos. Proginės kalbos. Susirinkimai ir konferencijos.
Psichologijos konspektas (7 pus.)

Ryšiai su visuomene
Įžanga. Ryšių su visuomene samprata. Ryšių su visuomene raida. Ryšių su visuomene aspektai. Ryšių su visuomene tikslai. Ryšių su visuomene funkcijos. Ryšiai su visuomene ir socialinė atsakomybė. Ryšiai su visuomene ir marketingas, reklama, propaganda, lobizmas. Ryšių su visuomene modeliai. Įmonės įvaizdis. Organizacinė kultūra. Organizacinės kultūros lygmenys. Organizacinės kultūros tipai ir charakteristikos. Subkultūros ir multikultūrinė aplinka. Įmonės identitetas ir profilis. Ryšiai su visuomene ir organizacijos vadyba. Tyrimas. Planavimas. Organizacijos vizija, misija, tikslai ir siekiai. Ryšių su visuomene programa. Pranešimas. Organizacijos publikos. Ryšių su visuomene priemonės ir metodai. Ryšiai su žiniasklaida. Organizacijos leidiniai ir suvenyrai. Renginiai ir programos. Ryšių su visuomene organizacija įmonėje. Reikalavimai ryšių su visuomene specialistui. Komunikacijos įgūdžiai. NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS. Ryšių su visuomene Lietuvos valstybės valdymo institucijose būtinumas akivaizdžiai ateina iš išorės – tai yra paaštrėjęs bendruomenės susidomėjimas jai tarnaujančia institucija, kitaip tariant visuomenė nori viską žinoti apie valdžios institucijų ir pareigūnų veiklą, nes tik skaidri valdžios politika padeda surasti geriausius sprendimus ir apsisaugoti nuo nesąžiningų valdininkų. Iš kitos pusės pačios valstybinės institucijos vis labiau suvokia ryšių su visuomene svarbą, siekiant pritarimo ir palankumo jų veiklai. Tad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti kas yra ryšiai su visuomene?
Marketingo konspektas (52 pus.)

Rolando giesmė
“Rolando giesmėje” pasakojama apie septynerius metus trukusį Karolio Didžiojo žygį į Ispaniją. Jis “Lig jūros šalį užėmė kalnuotą. / Neatsilaikė miestai nei tvirtovės, / Neliko mūrų jo kely nei kuorų.” Persigandęs saracėnų karalius Marsilis nusprendė siūlyti prancūzams taiką, pasiųsti jiems begalę turtų, prisiekti Karoliui draugystę ligi grabo. Tačiau prancūzams pasiuntus vyčiu Ganeloną, jis išdavė savo posūnį Rolandą bei visą Prancūziją. Jis patarė maurams vykdyti savo pažadus ir kuomet prancūzai trauksis tėvynėn pražudyti Rolandą, visų karų kaltininką. Pasak Ganelono, mirus jam, bebaimiam jo draugui Olivjė bei kitiems Karolio perams, “stos Senolių žemėje ramybė”.
Užsienio literatūros konspektas (3 pus.)

Sacharozės gavimas
Išgavimo proceso pavaizdavimas ir formulės. Ištrauka iš darbo. Sacharozė daugiausia gaunama iš cukrinių runkelių ir cukranendrių. Ją išgaunant nevyksta cheminių kitimų, nes jos ten jau yra, ir ji tik išskiriama iš šių produktų kuo grynesnė. Nuplauti cukriniai runkeliai mechanizmais susmulkinami ir sudedami į specialius indus – difuzorius, per kuriuos leidžiamas karštas vanduo. Jis iš runkelių išplauna beveik visą sacharozę, tačiau kartu su ja ištirpinamos įvairios rūgštys, baltymai ir dažančiosios medžiagos, kurias nuo sacharozės reikia atskirti.
Chemijos konspektas (1 pus.)

Senoji lietuvių literatūra
Literatūros istorijos periodizacijos principai: Vidurinieji amžiai ir Naujieji laikai (Renesansas, Barokas, Apšvieta). Viduramžių raštija apie Lietuvą. Pirmieji Lietuvos raštijos paminklai, karaliaus Mindaugo raštinės dokumentai. Rašomosios kalbos samprata. Epistolinė raštija: Gedimino laiškai. Vytauto laiškai. Lietuvos krikštas ir jo įtaka raštijos plėtotei. Ankstyvieji Lietuvos metraščiai. Vytauto “Skundas prieš Jogailą”. Lietuviški poteriai. Lietuvos metrika. Naujųjų laikų samprata. Renesansas. Išsilavinusio žmogaus idealas ir kultūrinės Lietuvos situacija XV-XVI a. sankirtoje. Pirmosios Lietuvos spausdintos knygos. Katalikiškoji Lietuvos literatūra iki Reformacijos ir jos idėjos. Jonas Vislicietis, Erazmas Vitelijus, Mikalojus Husovianas. Pirmoji Lietuvos spaustuvė ir jos knygos: P. Skoryna. Ankstyvoji Renesanso istoriografija: Bychoveco kronika. Politinė polemika: Albertas Goštautas. Reformacijos pradžia Lietuvoje. Reformacija Rytų Prūsijoje. Abraomas Kulvietis ir jo „Tikėjimo išpažinimas“. Liuteroniškoji Reformacijos literatūra. Stanislovas Rapolionis. Venclovas Agripa. Mikalojaus Radvilo Juodojo Brastos spaustuvė ir joje išleistų knygų lenkų kalba pobūdis. Bažnytinės raštijos žanrai. Martynas Mažvydas ir pirmosios lietuviškos knygos. Mažvydo laiškai. Mažvydo raštų bendradarbiai. Reformacijos politinė polemika Lietuvos DK. Venclovo Mykalojaičio (Mykolo Lietuvio) traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“. Radvilų kultūrinė mecenatystė ir literatūrinė šlovė: XVI a. herojinė poema. Pranciškuas Gradauskas, Elijas Piligrimovijus, Andrius Rimša, Jonas Radvanas. Herojus Renesanso literatūrinėse kalbose. Katalikų Bažnyčios reforma ir kultūriniai pokyčiai. Jėzuitai Lietuvoje. Vilniaus universiteto reikšmė. Katalikiškoji potridentinė literatūra. Polemika su evangelikais: Petras Skarga, Andrius Jurgevičius. Augustino Rotundo „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“. Pirmoji lietuviška knyga Lietuvos DK Mikalojus Daukša. Motiejus Stryjkovskis ir jo darbai. Renesanso istorijos pobūdis ir isoriografinė reikšmė. Istorija ir litartūra. Lietuviškosios kalvinistų literatūros atsiradimas XVI a. pab. Merkelio Petkevičiaus „Katekizmas“. Kalvinistų bažnytinės giesmės. Jokūbas Morkūnas. Prūsų Lietuvos liuteronų bažnytinės giesmės XVI a. Jonas Bretkūnas. Bretkūno „Postilė“ – pirmas originalus lietuviškos prozos paminklas. „Postilės“ žmogaus ir liuteroniškos pasaulėvokos principai. Pirmoji lietuviška Biblija. Simono Vaišnoro „Žemčiūga teologiška“. Baroko epochos bruožai ir meninio vaizdavimo principai. Barokas Lietuvoje. Baroko asmens savirefleksija. Memuaristika, autobiografija, kelionių aprašymai. Mikalojaus Radvilo Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ ir Teodoro Jevlašauskio „Atsiminimai“, Teodoro Bilevičiaus „Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis“. Konstantinas Sirvydas – lietuviškojo Baroko klasikas. Sirvydo postilė „Punktai sakymų“ ir katalikiškoji XVII a. mintis. Sirvydo lietuvių kalbos žodynas. Jonas Jaknavičius. Lietuviškos Biblijos vertimų apžvalga. Baroko istoriografijos savitumas: Albertas Vijūkas Kojelavičius, Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ ir kiti istorijos darbai. JĖZUITŲ MOKYKLINIO TEATRO RAIDA (XVI–XIX a.). Baroko lyrika. Danielius Nabrovoskis, Samuelis Pšipkovskis, Zbignievas Morštynas. Mikalojaus Kazimiero Sarbievijaus kūryba. XVII a. evangelikų-reformatų literatūra. Radvila ir Kėdainių kultūrinė aplinka. „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – XVII a. LDK reformatų literatūros paminklas. J. Božimovskis, S. Minvydas. Steponas Jaugelis-Telega ir „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ giesmyno pobūdis.
Lietuvių kalbos konspektas (58 pus.)

Senovės civilizacijos istorija: Mesopotamija
Mesopotamijos civilizacija. "Juodagalvių" įsitvirtinimas Mesopotamijoje. Klestinti civilizacija. Šumero civilizacijos irimas. Šumero kultūros renesansas. BABILONO CIVILIZACIJA. Politinė Babilonijos raida. Asirija. Mesopotamijos laimėjimai.
Istorijos konspektas (6 pus.)

Senovės civilizacijų istorija (1)
RAŠYTINIO ŠALTINIO ANALIZĖ. ILIUSTRACIJOS ANALIZĖ. CIVILIZACIJA. EGIPTO CIVILIZACIJA. MENAS. MESOPOTAMIJOS CIVILIZACIJA. BABILONO CIVILIZACIJA. INDIJOS CIVILIZACIJA. KINIJOS CIVILIZACIJA. FINIKIJA. PERSIJA. UPINĖS CIVILIZACIJOS. GRAIKIJA. ATĖNŲ POLIS. SPARTOS (VALDYMAS) POLIS. ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS IR JO IMPERIJA. GRAIKŲ KULTŪRA.
Istorijos konspektas (20 pus.)

Senovės civilizacijų istorija (2)
ĮVADAS Į SENOVĖS CIVILIZACIJŲ ISTORIJĄ. Kas yra civilizacija? Civilizacijų raidos ypatybės. Kiek buvo civilizacijų. Civilizacija ir religija. EGIPTO CIVILIZACIJA. Pirmieji egiptologai. Civilizacijos pradžia. Politinė Egipto raida. Civilizacijos subrendimas. Civilizacijos irimo pradžia. Echnatono religinė reforma. Egipto civilizacijos dezintegracija. Civilizacijos dvasia ir tradicijos. ŠUMERO – AKADO CIVILIZACIJA. SENOVĖS INDIJA.
Istorijos konspektas (34 pus.)