Senovės civilizacijų istorija (3)
VISUOTINĖS ISTORIJOS PERIODIZACIJA. RYTŲ CIVILIZACIJOS. EGIPTAS. MESOPOTAMIJA (apie IV tūkst. pr. Kr.). Babilonas. Asirija. HETITAI. PERSIJA (IRANO civilizacija). SIRIJOS CIVILIZACIJOS. Hebrajai. Finikija. INDIJA. Protoindiškas laikotarpis. Arijų laikotarpis. KINIJA. ANTIKA. Egėjo civilizacija – Kretos ir Mikėnų kultūra. Senovės Graikija (Helada). Didžioji graikų kolonizacija (VIII – VI a. pr. Kr.). Helenizacija. Olimpinės žaidynės. Sinoikizmas. Atėnų demokratija. Sparta. Religija ir vergovė Graikijoje. Graikų persų karai (500 – 449 m. pr. Kr.). Peloponeso karai (431 – 355 m. pr. Kr.). ALEKSANDRO MAKEDONIEČIO IMPERIJA (336 – 323 m. pr. Kr.). SENOVĖS ROMA. Karalių epocha (753 – 506 m. pr. Kr.). Respublikos epocha (506 – 30 m. pr. Kr.). Romos užsienio politika III – II a. pr. Kr. Romos imperija (30 m. pr. Kr. – 476 m. e.). Roma I – II a. Krikščionybė. Antikos paveldas.
Istorijos konspektas (18 pus.)
Senovės civilizacijų istorija (4)
Šitoje mokymo medžiagoje yra aprašyta kiekviena senovės civilizacija, jos raida, teritorinis suskirstymas, politinė sankloda, gyvenimo būdas, religija, karai ir pan. 11 klases pirmame pusmetyje labai padėjo. Šumerų civilizacija. Akadų- semitų (akadų šumerų) civilizacija. Senoji Babilonijos karalystė . Asirijos civilizacija. Naujoji Babilonijos karalystė (chaldėjų karalystė). Senovės Egipto civilizacija. Hetitų civilizacija. Finikijos civilizacija. Izraelio civilizacija. Senovės Indijos (Indo) civilizacija. Senovės Kinijos civilizacija. Ankstyvosios upių civilizacijos. Senovės Graikijos civilizacija. Spartos polio raida. Atėnų polio raida. Peisistrato pertvarkymai. Graikų- persų karai. Pelaponeso karas. Makedonija. Aleksandro Makedoniečio valstybė. Senovės Graikijos kultūra. Helenistinė kultūra. Senovės Romos civilizacija. Romos užkariavimai. Pūnų karas. Politinė kova Ia. pr. Kr. dėl valdžios. Imperatoriai. Kultūra. Krikščionybės atsiradimas ir įsigalėjimas. Laiko skaičiavimo sistemos. Istorijos pagalbiniai mokslai. Žmogaus evoliucijos raida.
Istorijos konspektas (32 pus.)
Senovės Graikija (2)
Graikija iki graikų. Kraštas tarp jūrų. Kretos civilizacija. Atlantidos paslaptis. Mikėnų civilizacija. Tamsieji šimtmečiai. Graikija I tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje. Trojos karas: prasimanymas ar tikrovė? Nepriklausomi miestai - valstybės. Graikų poliai. Polių ūkis ir jų valdymas. Didžioji graikų kolonizacija. Atėnų polis V — IV a. pr. Kr. Žemės ūkis Atikoje. Atėnai - amatų ir prekybos centras. Kalbantieji įrankiai. Karinė Spartos valstybė. Sparta užvaldo Mesėniją. Spartiečių visuomenė. Jaunų karių mokymas Spartoje. Spartos sąjungininkai. Graikų religija. Graikų dievai. Šventyklos ir orakulai. Olimpinės žaidynės. Graikų didvyriai. Legendos ir tikrovė. Dedalas ir Ikaras - laisvės siekimo simbolis. Tesėjas — garsiausias Atėnų didvyris. Dievas ir didvyris Heraklis. Graikų - persų karai. Karų priežastys ir pradžia. Maratono mūšis - pirmoji graikų pergalė. Kserkso žygis - dar viena persų nesėkmė. Atėnų iškilimas ir demokratija. Atėnų jūrų sąjunga. Demoso kova su aristokratais. Periklio reformos. Atėnų demokratija V a. pr. Kr. Atėniečių gyvenimas ir buitis. Gyvenamieji namai. Agora — miesto centras. Papročiai ir tradicijos. Moters padėtis demokratiniuose Atėnuose. Graikų menas. Architektūra iš akmens. Nepralenkiamas skulptūros tobulumas. Keramika - graikų meno šedevras. Teatras. Helados mokslininkai ir mąstytojai. Graikų raštas ir mokyklos. Mokslo ir technikos laimėjimai. Graikų mąstytojai. Makedonijos iškilimas. Aleksandro Didžiojo žygiai. Makedonija užvaldo Graikiją. Aleksandras Didysis ir jo žygiai. Aleksandro Didžiojo valstybės suirimas. Helenistinės valstybės ir jų kultūra. Graikų ku1tūros plitimas ir miestų augimas. Perversmas moksle ir technikoje. Helenistinio meno stebuklai.
Istorijos konspektas (27 pus.)
Senovės istorijos faktai. Šumeras - Akadas. Babilonas
Svarbiausi sevovės istrojos faktai. ŠUMERO - AKADO. "Juodagalvių" įsitvirtinimas Mesopotamijoje. Klestinti civilizacija. Šumero civilizacijos irimas. Šumero kultūros renesansas. BABILONAS. Politinė Babilonijos raida.
Istorijos konspektas (1 pus.)
Senovės Romos civilizacija. Valstybinio gyvenimo bruožai
Yra diskutuojama dėl Romos civilizacijos vietos ir vaidmens. Dvi pagrindinės nuomonės: Romos c-ja – graikų civilizacijos tęsinys. Ji buvo Graikijos c-jos krizės epocha. Romėnai nieko naujo, originalaus nesukūrė. Kūrė savarankiškai tik karybos, politikos srityje. Roma – dalis heleninės civilizacijos.
Romos c-ja – savarankiška, originali. Atsirado ir gyvavo panašiom sąlygom kaip ir Graikija. Bet ir skyrėsi. Pagrindiniai skirtumai: 1)Graikų poliai nedideli, apsaugoti įvairių gamtinių darinių, Juose gyveno vieningos etninės grupės žmonės, struktūra vienoda. Romoje – atvira vietovė, lyguma, negynė gamtos kliūtys, todėl Roma visąlaik kariavo. 2)Romos valstybė su graikų kultūra susipažino vėlai: 3 a.pr.Kr. graikų kultūra tuo metu jau buvo helenistinė, susilietusi su rytų kultūra.
Istorijos konspektas (3 pus.)
Senovės šukuosenos bei papuošalai
GRAIKIJA. ROMA. BIZANTIJA. KINIJA. ANKSTYVIEJI VIDURAMŽIAI. VĖLYVIEJI VIDURAMŽIAI. RENESANSAS. BAROKAS. XIX AMŽIUS. GOTIKA. Moterų drabužiai. Apavas.Moterų apranga. Šukuosenos. Kosmetika. Galvos dangalai. Papuošalai.
Istorijos konspektas (21 pus.)
Sieros junginiai
Sieros halogenidai ir okso halogenidai. Sierosoksidai. Sieros deguoninės rūgštys. Sieros junginiai su azotu.
Chemijos konspektas (3 pus.)
Sistemų analizės metodai
Požiūriai į tarptautinę politiką... Šiuolaikinės tarptautinės politikos mokyklos yra tokios... Analizuojant tarptautinę politiką ji yra suskirstoma į tam tikrus lygmenis... Tarptautinės sistemos veiksnių galią sudaro... Sistemos veiklos ypatumai. Daugiapoliarinė sistema. Bipoliarinė sistema. Unipoliarinė sistema. Tripoliarinė sistema. Jėgos balansas. Ištrauka iš darbo. Yra skiriami keli požiūriai į tarptautinę politiką: Realistinis požiūris. Šio požiūrio atstovai tvirtina, kad politikoje lemia 4 pagrindiniai motyvai: Valstybės dažnai turi konfliktuojančių interesų; Skirtingi interesai gali atvesti prie konfrontacijos arba netgi karo; Valsybės galia turi lemiamos svarbos konfliktų rezultatams ir nulemia jos įtaką kitoms šalims; Politika skirta galios didinimui, jos išsaugojimui ir demonstravimui. Šio požiūrio atstovai yra tos nuomonės, kad negalima žymiai pakeisti žmogiškosios prigimties valdžios klausimu.
Politologijos konspektas (3 pus.)
Sistemų teorija
Bendroji sistemų teorija. Sisteminė analizė. Organizacijų modeliai. Sistemų analizavimo problema. Bendrosios sistemų teorijos (BST) atsiradimo priežastys. Sisteminis požiūris ir sisteminė analizė. Alternatyvų sulyginimas. Proceso sąvoka. Gamybos proceso vystimosi analizė. Istorinė raida. Bendri sistemos apibrėžimo formavimo principai. Pagr. sistemų savybės: bendros, svarbios praktinėje veikloje. Praktinėje veikloje svarbios tokios sistemų savybės (parametrai). Sistemų aprašymo abstrakcijos lygiai. Pagrindiniai sistemų aprašymo abstrakcijos lygiai. Sistemų fomalaus aprašymo pavyzdžiai. SISTEMA INFORMATIKOS POŽIŪRIU. ĮEIGA, PROCESAS, IŠEIGA. SISTEMŲ VALDYMAS KIBERNETINIU POŽIŪRIU. Pagrindiniai sistemų aprašymo abstrakcijos lygiai. Sistemų fomalaus aprašymo pavyzdžiai. SISTEMA INFORMATIKOS POŽIŪRIU. Lygtys. 5 SEMIOTIKOS SUPRATIMAS: TRYS INFORMACIJOS TYRIMO ASPEKTAI. INFORMACIJOS VAIDMUO SUDĖTINGOJE SISTEMOJE. INFORMACIJOS VERTĖ IR SENĖJIMAS. Organizacinės sistemos apibrėžimas. Organizacinės sistemos savybės pagal R. Ackoff. KOKYBINIAI SISTEMINĖS ANALIZĖS METODAI. IDĖJŲ KONFERENCIJA ARBA “SMEGENŲ ŠTURMAS”. SCENARIJŲ METODAS. DELFOS METODAS. MORFOLOGINIS METODAS. TIKSLŲ MEDŽIO METODAS. Stratifikuotam sistemos modeliui būdingos savybės. Sluoksniuotas sistemos aprašymas. Ešelonų hierarchija. AG ir GE skirtumai.
Filosofijos konspektas (17 pus.)
Skatinimo strategija. Naujos prekės įvedimas į rinką
Pagrindinės darbo sąvokos ir terminai. Įvadas. "N" įmonės esamos situacijos analizė. "N" įmonės charakteristika. "N"įmonės marketingo komplekso elementų analizė. Prekės. Kainos. Paskirstymo kanalai. Rėmimas. Automobilinių dažų rinkos analizė. Naujo produkto įvedimo į rinką teoriniai sprendimai. Naujos prekės įvedimas į rinką. Rėmimo strategijos teoriniai aspektai. Rėmimo komplekso taikymas įvedant naują prekę į rinką. Įmonės "N" naujo produkto įvedimo į rinką empyrinis tyrimas. Metodika. Empyrinio tyrimo tikslas ir uzdaviniai. Tyrimo metodo ir duomenų rinkimo būdų atranka. Kiekybinio tyrimo eiga. Anketos sudarymas. Tyrimo imties atranka. Duomenų analizė. Rėmimo strategijos įgyvendinimas. Rėmimo strategijos priemonių parikimas. Rėmimo strategijos įgyvendinimo etapų apibrėžimas. Sukurtos rėmimo strategijos įvertinimas ir jos efektyvumo analizė. Išvados. Literatūros sąrašas.
Marketingo konspektas (61 pus.)
(c) 2009. E-referatai.lt