• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Socialinė psichologija (3)
Socialinės psichologijos objektas, reikšmė, tikslai ir uždaviniai, ryšiai su kitomis psichologijos šakomis ir kitais mokslais. Socialinė psichologija. Socialinės psichologijos objektas. Socialinės psichologijos tikslai ir uždaviniai. Socialinės psichologijos ryšiai su kitomis psichologijos šakomis. Socialinės psichologijos ryšiai su kitais mokslais. Socialinės psichologijos reikšmė. Socialiniai poreikiai. Socialiniai vaidmenys. Nuostata. Socialinė nuostata. Nuostatų savybės. Nuostatų rūšys. Nuostatų funkcijos. Nuostatų formavimas. Nuostatų formavimosi būdai. Socialinės psichologijos metodai. Sociometrija. Referentometrija. Stebėjimo metodas. Socialinė grupė. Bendravimo psichologija. Bendravimas. Bendravimo procesas. Aš vaizdas ir bendravimas. Pagrindinės Aš vaizdas formos. Socialinė percepcija. Emocijos ir bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Verbalinė komunikacija. Efektyvaus kalbėjimo sąlygos. Konfliktai. Konflikto struktūra. Konflikto dinamika. Konfliktiškų asmenybių tipai. Konfliktų sprendimo strategijos. Grupės samprata, jos apibrėžtys socialinėje psichologijoje. Grupės funkcijos. Grupių tipologijos. Referentinių grupių bruožai. Stigmatizuotų grupių ypatybės. Grupės struktūros plotmės. Lyderiavimo esmės sampratos. Lyderių tipologijos. Lyderių funkcijos. Konformizmo tyrimai socialinėje psichologijoje. Paklusimo tyrimai socialinėje psichologijoje.
Psichologijos konspektas (22 pus.)

Socialinė sauga
Socialinės saugos teisės reguliavimo dalykas (metodas). Socialinės saugos teisės sąvoka. Socialinės saugos teisės subjektai. Socialinės saugos teisinių santykių samprata, atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas, santykių rūšys, jų turinys. Nepaisant socialines saugos teisinių santykių įvairovės, jie klasifikuojami. Atsižvelgiant į piniginės išmokos rūšį, santykiai skirstomi. Atsižvelgiant į socialinių paslaugų formą, santykiai skirstomi. Procedūrinio pobūdžio santykiai klasifikuojami atsižvelgiant į jų objektą, kurio gali būti. Santykiai, susiję su pensijų skyrimu ir mokėjimu klasifikuojami į grupes pagal pensijos rūšį. Socialinės saugos teisės šaltiniai: sąvoka, rūšys, ypatybės. Socialinės saugos istorijos apžvalga: ištakos, vystymasis. Nuo socialinio draudimo prasidėjo šiuolaikinės socialinės apsaugos raida. Socialinė sauga Lietuvoje: prieškarinės respublikos laikotarpis, sovietinės sistemos bruožai, socialinė sauga po Nepriklausomybės atkutimo. "Socialines apsaugos sistemos ir modeliai". Galima išskirti tokius socialinės apsaugos tradicinių sistemų skirtumus. Socialinės apsaugos modeliai pagal G. Esping Anderssen. Tradicinės socialinės apsaugos sistemos Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Dabartinė socialinės saugos padėtis Lietuvoje. Socialinės saugos sistemos reformų prielaidos. Socialinės rizikos samprata ir rūšys. Valstybinis socialinis draudimas ir socialinė parama, jų skirtumai. Socialinės saugos valdymo sistema: valstybinį socialinį draudimą ir socialinę paramą įgyvendinančios institucijos. Socialinę paramą įgyvendina savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius. Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimo teisinio reguliavimo pagrindai. Valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyviai (f-jos, teisės, pareigos, atsakomybė). Teisės aktai, reglamentuojantys socialinę apsaugą. Valstybinio socialinio draudimo paskirtis ir f-jos. Valstybinio socialinio draudimo pensijos. Bendrosios pensijų dydžio nustatymo taisyklės. Pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Valstybinio socialinio draudimo ir kaupiamųjų pensijų išmokų santykis. Kaupiamųjų pensijų sistemos reforma Lietuvoje 2003m. Išankstinis valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimas. Pensijų sistemos pakopos. Pensijos sukakusiems senatvės pensijos amžių specialių kategorijų asmenims (valstybinės-I ir II laipsnių, pareigūnų ir karių, nukentėjusių asmenų, mokslininkų, teisėjų pensijos,signatarų rentos ir kt.). Ligos ir motinystės draudimo paskirtis, išmokų rūšys: struktūra, tikslai, uždaviniai. Nelaimingų atsitikimai darbe ir profesinių ligų paskirtis: struktūra, uždaviniai, tikslai. Lietuvos sveikatos draudimo sistema: struktūra, tikslai, uždaviniai. Socialinės paramos struktūra, tikslai, uždaviniai. Darbo ir užimtumo politika: struktūra, tikslai, uždaviniai. Užimtumo politiką įgyvendinančios institucijos. Socialinių paslaugų samprata. Socialinių paslaugų klasifikavimas, socialinės garantijos. Socialinės įmonės. Migruojančių asmenų socialinės saugos teisiniai pagrindai. Tarptautiniai dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai socialinės apsaugos srityje. Europos Sąjungos (ES) socialinės apsaugos dokumentai, koordinuojantys socialinės apsaugos sistemas Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės Erdvės šalyse narėse. Atviro koordinavimo metodas ES (Europos Sąjunga). Trišalis principas socialinės apsaugos institucijų valdyme.
Ergonomikos konspektas (27 pus.)

Socialinis darbas ir sveikatos priežiūra
SVEIKATA. PSICHINĖ SVEIKATA. ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATA. Individuali sveikata. Holistinis požiūris į sveikatą. Sveikatą veikiantys socialiniai veiksniai. Sveikatą veikiantys fiziniai veiksniai. Sveikatos vertinimas, rodikliai, sveikatos informacijos šaltiniai. Sveikatos informacijos šaltiniai. Visuomenės sveikata. Visuomenės sveikatos strategijos ir veiklos kryptys. Visuomenės sveikatos koncepcijos. Sveikata, liga ir gyvenimo kokybė. Psichologiniai veiksniai. Sveikatos psichologija. Sveikatos stiprinimasis palaikymas. Sveikatos sociologija. Sveikatos ekonomika. Sveikatos etika. Asmens sveikatos priežiūros struktūra. Socialinės paslaugos ir socialinė globa.
Socialinio darbo konspektas (20 pus.)

Socialinis darbas su šeima
POKALBIS TELEFONU. HIPOTEZĖS KŪRIMAS. PASISVEIKINIMAS. SOCIALINĖ FAZĖ. PROBLEMOS NUSTATYMAS. ŠEIMOS ELGESIO MODELIŲ STEBĖJIMAS. TIKSLŲ NUSTATYMAS. KONTRAKTO SUDARYMAS. KONTROLINIS LAPAS. HIPOTEZIŲ TIKRINIMAS. SUSISIEKIMAS SU PACIENTĄ NUKREIPUSIU ŽMOGUMI. DOKUMENTŲ RINKIMAS. DARBAS SU ŠEIMA AUGINANČIĄ NEĮGALŲ VAIKĄ. PROFESIONALAI IR TĖVAI. PARAMA ŠEIMAI. DARBAS SU ŠEIMA.
Socialinio darbo konspektas (8 pus.)

Socialistinės idėjos politinių teorijų istorijoje
Komunistinių idėjų identifikacijos metodologija. Atviros visuomenės kritika Antikoje. Komunistinės minties atgaivinimas. Tolesnis totalitarinės minties vystymasis. Tarp Utopijos ir politinės programos. Komunistinė mintis ikirevoliucinėje Prancūzijoje. Ž Mejė religijos ir valdžios kritika. Komunizmas- natūralus žmonių būvis. G. Babefas- pirmasis revoliucionierius komunistas. "Konservatyvusis" A. de Sen- Simono komunizmas. Komunistai -praktikai (Š.Furjė ir R.Ovenas). Š.Furjė kapitalizmo kritika. R.Ovenas ir jo pažiūros. Išvados.
Politologijos konspektas (11 pus.)

Socializmas: už ir prieš
Pagrindiniai klasikiniai marksistinio socializmo pagrindai. Metodologija. Klasių kova. Ateities vizija. Nuosavybė. Paveldėjimo teisė. Prieš rinką ir konkurenciją. Politika. Diktatūros pateisinimas. Pasaulinė revoliucija. Socialiniai santykiai. Valdymo elito demokratizavimas.
Politologijos konspektas (4 pus.)

Socialogijos konspektai
Sociologijos mokslo objektas ir dalykas. Pagrindinės sociologijos mokslo funkcijos. Sociologinio tyrimo struktūra. Tyrimų rūšys. Pagrindinės sociologijos mokslų šakos. Sociologijos mokslo atsiradimas. Pozityvistinė sociologija (O. Kontas). Natūralistinė sociologija (H. Spencer). Sociologija tampa savarankišku mokslu. Visuomenės samprata pagal E. Durkheim. Max Weber - moderniosios sociologijos kūrėjas. Vertybių sistemos vaidmuo. Kultūros samprata šiuolaikinėje sociologijoje. Materialioji ir dvasinė kultūra. Kultūros elementai. Kultūrų įvairovė. Kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Subkultūra ir kontrkultūra. Vertybių nuvertinimas deviacinėse grupėse. Šių grupių įtaka visuomenei. Socializacijos samprata. Socializaciją sąlygojantys veiksniai. Pirminė ir antrinė socializacija. Socialinio vaidmens samprata. Individo vaidmenų rinkinys. Pagrindinės socialinio vaidmens charakteristikos. Socialinio instituto samprata. Baziniai socialiniai institutai. Pagrindinių visuomenės poreikių ir socialinių institutų sąryšis. Socialinės grupės sąvoka. Pagrindiniai grupės požymiai. Grupių klasifikacija. Organizacija, agregacija, kategorija. Formalizuotos valdymo organizacijos. Svarbiausi biurokratijos požymiai (pagal M. Weber). Valstybės sąvoka. Įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžia. Deviacijos reiškinys. Deviacijos priežastys ir pasekmės. Visuomenės kontrolė. Socialinės stratifikacijos samprata. Požymiai (bruožai). Nelygybių atsiradimo priežastys Socialinės klasės uždarose ir atvirose (demokratinėse) visuomenėse. Socialinis mobilumas. Sociologinio tyrimo samprata. Fundamentinių ir taikomųjų sociologinių tyrimų tikslai. Tyrimų klasifikavimas. Kiekybiniai ir kokybiniai metodai. Tyrimo problema, objektas ir dalykas. "Raktiniai žodžiai". Respondentų atranka, jos reprezentatyvumo nustatymas. Hipotezių formulavimas. Tikslas ir uždaviniai. Tyrimo etapai. Sociologinių tyrimų metodai, jų klasifikavimas. Kiekybiniai ir kokybiniai informacijos rinkimo metodai. Teoriniai metodai. Dokumentų analizės metodas taikomuosiuose sociologiniuose tyrimuose. Dokumentų rūšys. Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai. Sociologinės apklausos. Jų vykdytojai, dalyviai, priemonės ir sąlygos. Apklausos reikalavimai. Anketinė apklausa, jos privalumai ir trūkumai. Anketos sandara. Klausimai ir atsakymai. Anketinių apklausų formos. Apklausų metodai. Interviu. Ekspertų apklausa. Sociometrinė apklausa. Testavimas. Sociologiniai stebėjimai ir eksperimentai. Stebėjimo duomenų fiksavimas. Stebėjimo privalumai ir trūkumai. Eksperimentinės ir kontrolinės grupės. Sociologinių tyrimų duomenų analizė ir apibendrinimas. Ranginis, intervalinis ir santykinis matavimo lygiai. Procentinis santykis. Vidurkiai. Duomenų pateikimas lentelėse ir grafikuose. Aktualiuasių taikomųjų tyrimų tematika Lietuvoje. Kurias sociologijos kurso temas galima panaudoti profesinėje darbinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime?
Sociologijos konspektas (16 pus.)

Socialogijos pagrindai
sociologijos pagrindai, visuomines pagrindai Sociologijos pagrindai. Sociologija. Sociologinis tyrimas. Visuomenės pagrindai. Kultūra. Socializacija. Socialinė struktūra. Grupės ir organizacijos. Deviacija. Socialinė nelygybė. Socialinė stratifikacija. Lytis. Amžius. Socialinės institucijos. Šeima. Religija. Išsimokslinimas. Ekonomika. Politika. Socialiniai pokyčiai. Demografiniai procesai. Kolektyvinis elgesys. Socialiniai pokyčiai.
Sociologijos konspektas (62 pus.)

Sociokultūrinis bendruomenės ugdymas
Bendruomenės visapusiško ugdymo(-si) ir kompetencijų tobulinimo prielaidos. Bendruomeninio ugdymo modelis. Bendruomenės ugdymo programų kūrimo teorijos. Bendruomenės ugdymo socialinių, sąmoningumo bei savimonės pokyčių strategijos. Sociokultūrinio ugdymo pagrindinės sritys: rekreacija (poilsis ir laisvalaikis), švietimas ir auklėjimas, menas ir kultūra, bendruomenės kūrimas. SOCIOKULTŪRINIO DARBO SRITYS. VEIKLOS KRYPČIŲ STRATEGIJA. Švietimas ir auklėjimas. Neformalus ugdymas ir švietėjiškas darbas. Socialinė pagalba per JNU. Ugdymo dinamikos ypatumai: elgesio modeliai, adaptyvumo sąlygos, saviorganizavimo sistemos. Bendruomenės tobulėjimo procesas ir menas. Bendruomenė ir kasdienybė. Bendruomenė ir muzika. Bendruomenė ir teatras.
Sociologijos konspektas (20 pus.)

Sociologijos konspektas
Žmonių elgesio aspektai, kuriuos tiria sociologija. Sociologija. Sociologija ir kiti mokslai. Objektyvumo problema sociologijoje. Sociologinės perspektyvos naudingumas. Sociologinio tyrimo samprata. Metodologija ir metodas. Empirinio sociologinio tyrimo procesas ir jo etapai. Dokumentų rinkimo metodai. Apklausa. Dokumentų analizė. Eksperimentas. Stebėjimas. Etikos problema sociologiniame tyrime. Kultūros samprata sociologijoje. Kultūros elementai. Kultūros procesai. Kultūros įvairovė. Požiūriai į kultūros įvairovę. Socializacija. Pirminė socializacija. Veidrodinis aš vaizdas. Socializacijos veiksniai. Socializacijos tipai. Socialinės sąveikos teorijos. Grupės samprata. Organizacijų tipai ir šių tipų bruožai. Deviacijos samprata. Teorinė deviacijos analizė. Socialinės kontroilės ir deviacijų sociologijos suklestėjimas.
Sociologijos konspektas (10 pus.)