Referatai Kursiniai Diplominiai

Nesimetrinio trumpojo jungimo skaičiavimas pradiniu laiko momentu
Nesimetrinio trumpojo jungimo skaičiavimas pradiniu laiko momentu , užduotis. Sudaryti atvirkštinės ir nulinės (jei reikia) sekų schemas. Apskaičiuoti sumines atvirkštinės ir nulinės sekų varžas. Nustatyti nesimetrinio trumpojo jungimo sroves(kA) ir įtampas (kV) avarijos vietoje. Nustatyti fazines sroves ir įtampas bei linijines įtampas dvejuose nurodytuose taškuose.Naudotis grafiniu – analitiniu būdu – braižyti vektorines diagramas.Atsakymus pateikti vardiniais vienetais. Aptarti gautus rezultatus.
Elektronikos kursinis darbas (30 pus.)


Nevyriausybinio sporto strateginė plėtra Marijampolės savivaldybėje
Įvadas. Strateginio valdymo samprata. Lietuvos sporto strategijos apžvalga. Strategijos reikšmė sporto veiklos įgyvendinime. Nevyriausybinių organizacijų samprata, veikla, aktualijos ir problematika. Sporto veiklos valdymo tendencijos Marijampolės savivaldybėje. Marijampolės savivaldybės sporto organizacinė valdymo struktūra. Marijampolės savivaldybės kūno kultūros ir sporto skyriaus veikla. NV Sporto organizacijų veiklos finansavimas ir sporto bazių plėtros analizė. Išvados ir rekomendacijos. Darbo uždaviniai. Apžvelgti nevyriausybinių sporto organizacijų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir koordinuojančių institucijų veiklą. Apžvelgti valstybinio finansavimo bei paramos sportui problemas. Išnagrinėti sporto vystymo raidą Marijampolės savivaldybėje.
Sporto kursinis darbas (18 pus.)


Nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių požiūris į papildomą ugdymą mokykloje
Įvadas. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių požiūrį į papildomą ugdymą mokykloje. Tyrimo metodas: anketinė apklausa. Kursinio darbo struktūra: kursinį darbą sudaro įvadas, skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių požiūris į užklasinę veiklą. Vaikai, turinys intelekto sutrikimų, jų vystymosi raidos ir ugdymo ypatumai bei požiūrio samprata. Papildomas ugdymas mokykloje. Anketinė apklausa nežymiai protiškai atsilikusiems moksleiviams. Tyrimo organizavimas ir metodika. Mokinių apklausos rezultatų aptarimas ir analizė. Mokiniai mokykloje išmoko. Ar vaikai turi mėgstamų užsiėmimų? Vaikų bendravimas su mokyklos, klasės draugais, tokio bendravimo priežastys. Kuom mokiniai užsiima, ką veikia po pamokų? Ar mokiniai dalyvauja mokyklos renginiuose, kokiuose? Kokiuose mokyklos renginiuose labiausiai patinka dalyvauti nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams? Kokiuose mokyklos renginiuose labiausiai nepatinka dalyvauti nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams? Kodėl nežymiai protiškai atsilikę mokiniai renkasi vieną ar kitą būrelį? Ar nežymią protinę negalią turintiems vaikams pakanka mokykloje rengiamų renginių, būrelių? Kokių būrelių, renginių norėtų mokiniai savo mokykloje, kad būtų pilnai patenkinti jų poreikiai? Į ką mokiniai atkreipia dėmesį prieš pasirinkdami veiklą? Ar vaikams pakanka informacijos apie mokykloje veikiančius būrelius, renginius? Iš kur vaikai gauna informacijos apie būsimus renginius? Kas vaikus skatina dalyvauti popamokinėje veikloje? Ar nežymiai protiškai atsilikę mokiniai padeda ruošti mokyklos renginius? Išvados.
Socialinio darbo kursinis darbas (21 pus.)


Objekto agentiškai orientuoto distancinio valdymo mokymo intelektualizavimas
TURINYS. ĮVADAS. TECHNOLOGIJŲ APŽVALGA. KOMPIUTERIO SĄSAJOS VALDYMO TECHNOLOGIJOS. Kompiuterio sąsajos valdymas su MS Windows NT tipo operacine sistema. JAVA Native Interface (JNI). Dinaminės bibliotekos sukūrimas C++ programavimo kalba. INTELEKTUALIZAVIMO TECHNOLOGIJOS. Agentinės technologijos. Priverstinis mokymasis. Neuroniniai tinklai. Q-mokymosi algoritmas. ANALITINĖ DALIS. REALIZACIJA. OBJEKTO SUKŪRIMAS. Pultelio prijungimas prie kompiuterio. Dažnių generavimas grįžtamiesiems procesams. Grįžtamojo ryšio perdavimas kompiuteriui. Radijo bangų siųstuvo sukūrimas ir pajungimas. OBJEKTO TIESIOGINIS VALDYMAS. Kompiuterių sąsajos valdymas su JAVA. Išvedimo į sąsają programos sukūrimas. Įvedimo kalibravimas. Grįžtamųjų procesų dažnio apskaičiavimas. OBJEKTO INTELEKTUALAUS MOKYMOSI IR VALDYMO ALGORITMAS. Tikslas. Tinklo sudarymas. Algoritmas. Važiavimo į šoną trajektorija. AGENTINĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS. Neuroninį tinklą valdantis agentas. Išvedimą kontroliuojantis agentas. Valdymą atliekantis agentas. Kelio iš vienos būsenos į kitą nustatymas. Važiavimas iš esamos būsenos nustatyta kryptimi. Neuronų tinklo atnaujinimas pagal gautus grįžtamųjų procesų rezultatus. Nuolatinis įvedimo kalibravimas. IŠVADOS. LITERATŪROS SĄRAŠAS. PRIEDAI.
Informatikos kursinis darbas (29 pus.)


Oftolmologiniai lazerių taikymai
Įvadas. Lazerio Istorija. Taikymai. Veikimo principas. Ypatybės. Lazerio spinduliotė ir biologinės medžiagos sąveika. Fotochėminė. Temperetūrinė. Koaguliacija. Garinimas. Karbonizacija. Lydymas. Fotoabliacija.Plazmos iškelta abliacija. Fotožlugimas. Akies sandara ir problemos kurias lazeriai leidžia pašalinti. Tinklainė. Stiklakūnis. Lęšiukas. Rainelė. Ragena. Šiolaikinės ragenos korekcijos operacijos. PRK. LASIK. Išvados. Literatūros sarašas.
Fizikos kursinis darbas (25 pus.)


Operatoriaus funkcinės būsenos darbinėje vietoje tyrimas
Operatoriaus funkcinės būsenos supratimas. Operatoriaus funkcinių būsenų rūšys. Funkcinių būsenų korekcija. Darbo sąlygų trumpa charakteristika. Sistemos “operatorius-aparatūra” ergonominis organizavimas. Išvados.
Ergonomikos kursinis darbas (25 pus.)


Organizacijos elgsenos bruožų tyrimas
Įvadas. Organizacijos elgsenos bruožų tyrimo metodologinis ir metodinis pagrindimas. Organizacijos elgsenos bruožų tyrimo instrumentarijaus teorinis pagrindimas. Tiriamos organizacijos elgsenos bruožų tyrimas. Tiriamos organizacijos bendroji charakteristika ir tyrimo pravedimas. Tiriamos organizacijos elgsenos bruožų vertinimas. Išvados. Literatūra. Šio kursinio darbo tyrimo tikslas - remiantis mokslinės literatūros studijavimu ir diplominio darbo - “Modernios organizacijos elgsenos bruožų tyrimo instrumentarijaus problema” - kritine analize, teoriškai pagrįsti instrumentarijų bei klausimyną ir jo pagalba nustatyti tiriamos dabartinės Lietuvos organizacijos elgsenos bruožus.
Vadybos kursinis darbas (25 pus.)


Organizacijos krizių prevencija visuotinės kokybės vadybos požiūriu
Įvadas. Visuotinės kokybės vadybos esmė. Visuotinės kokybės vadybos principai. Visuotinės kokybės vadybos principas -orientacija į vartotoją. Antrasis visuotinės kokybės vadybos principas - nuolatinis veiklos tobulinimas. Trečiasis visuotinės kokybės vadybos principas - visuotinis dalyvavimas. Šiuolaikinės visuotinės kokybės vadybos. Koncepcijos organizacijų valdyme. Krizių prevencija. Visuotinės kokybės vadybos požiūriu. Krizės samprata. Trys krizių prevencijos pakopos. Kokybės gerinimo reikšmė krizių prevencijos požiūriu. Išvados. Literatūros sąrašas. Darbo tikslas: apžvelgti ir apibendrinti organizacijos krizių prevenciją, remiantis visuotinės kokybės vadybos principais.
Vadybos kursinis darbas (15 pus.)


Organizacijos veiklos kokybės gerinimas ir kokybės kaštų mažinimas
NUOLATINIS ĮMONĖS VEIKLOS TOBULINIMAS. Nuolatinio tobulinimo metodai. Kokybės kaštų valdymas. Kokybės kaštų mažinimo principai. Kokybės kaštų klasifikacija. Ekonominė analizė. Kokybės išlaidų optimizavimas. Kokybės kaštų mažinimo etapai. KOKYBĖS KAŠTŲ MAŽINIMO IR VEIKLOS GERINIMO PROGRAMA. ĮMONĖS X VEIKLOS KAŠTŲ MAŽINIMAS IR VEIKLOS GERINIMAS. Srauto diagramos komentaras. Informacijos rinkimas. Įmonės kokybės kaštų santykis. Galimi problemų sprendimo būdai. Išvados. Literatūra. Priedai. Šio darbo tema – organizacijos veiklos kokybės gerinimas ir kokybės kaštų mažinimas. Organizacijai, veikiančiai dabartinėmis rinkos sąlygomis ypač svarbu išlaikyti ir didinti savo konkurencinį pranašumą. Kad tai padaryti būtina tobulinti įmonės valdymo metodus. Veiklos kokybės gerinimas ir kaštų mažinimas padeda efektyviai valdyti įmonę, sudarydami didesnes galimybes geriau patenkinti vartotojų poreikius, ir palankias sąlygas didinti įmonės pelningumą.
Ekonomikos kursinis darbas (23 pus.)


Organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos veiksniai
Organizacijos vidinė aplinka. Tikslai. Tikslų lygiai. Tikslų tipai. Užduotys. Technologija. Struktūra. Centralizavimas ir decentralizavimas. Personalas. Kultūra. Vidinių veiksnių sąryšingumas. Organizacijos išorinė aplinka. Išorinės aplinkos apibūdinimas ir jos įtaka organizacijos vadybai. Tiesioginio poveikio aplinka. Šalutinio poveikio aplinka. Išorinės aplinkos charakteristika. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas ir organizacijos reakcija į jį. Visiems žinoma, kad nei vienas žmogus, kad ir kokia iškili asmenybė jis būtų, negali gyventi ir veikti visiškai izoliuotai ir savarankiškai. Grupė ar komanda negali egzistuoti nepriklausydama nuo kitų grupių bendruomenės, visuomenės. Grupės jungiasi į organizacijas. Tik labai retai organizacija gali būti vientisa, tačiau ji yra blokinis, panelinis, karkasinis darinys. Organizacijoje žmonėms būtina kartu veikti. Organizacija – tai žmonių pastangomis sukurta ar susibūrusi bendrija, kurią sieja bendras tikslas arba bendra veiksmų programa, taip pat turinti atskirą turtą ir valdymo organus.
Vadybos kursinis darbas (35 pus.)


Puslapiai
   1 |2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 
36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 |  46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 
54 | 55 | 56 | 57 | 58 | 59 | 60 | 61 | 62 | 63 | 64 | 65 | 66 | 67 | 68 | 69 | 70 | 71 | 
72 | 73 | 74 | 75 | 76 | 77 | 78 | 79 | 80 | 81 | 82 | 83 | 84 | 85 | 86 | 87 | 88 | 89 | 
90 |