Referatai Kursiniai Diplominiai

Juozas Tumas Vaižgantas
Referatą pairinkau rašyti apie Juozą Tumą Vaižgantą, nes man jis yra žinomas, bet ne taip gerai kaip aš norėčiau apie jį žinoti. Referate bus kalbama apie jo gyvenimą, mokslus ir kūrybą. Taigi manau bus verta perskaityti šį referatą ir dar daugiau sužinoti apie jį ne tik man, bet ir kitiems
Lietuvių kalbos referatas (8 pus.)


Juozas Tumas-Vaižgantas
Juozas Tumas gimė 1869 m. rugsėjo 20 dieną rytų Lietuvoje, netoli Svėdasų, Malaišių kaime, ūkininko šeimoje. Baigęs gimnaziją ir paklusdamas tėvų valiai Vaižgantas įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia aktyviai įsijungė į dešiniosios krypties visuomeninę veiklą, ėmė bendradarbiauti klerikalinėje spaudoje, domėjosi gimtąja kalba. Dalyvavo lietuvių klierikų patriotų slaptoje Lietuvos Mylėtojų Draugijoje, šv. Kazimiero draugijoje, pradėjo rašyti. Baigęs seminariją, 1893 m. Vaižgantas buvo išventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją,. 1896 - 1904 metais vadovavo „Tėvynės sargo“ - klierikalinio laikraščio, leidimui. 1900 m. pradėjo leisti žurnalą inteligentams "Žinyčia". Dalyvavo Vilniaus Seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę. 1906-1911 m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose. 1911 m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. 1919 m. jis pradėjo leisti laikraštį "Nepriklausoma Lietuva". 1920 m. J.Tumas persikėlė į Kauną. Čia buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, 1922-1929 m. dėstė lietuvių literatūros istorijos paskaitas. 1929 m. suteiktas garbės daktaro laipsnis. Tumas mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune, palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje.
Lietuvių kalbos pristatymas (6 pus.)


Juozo Apučio "Dobilė. 1954 metų naktį" ištraukos analizė ir interpretacija
Prozaiko J. Apučio kūryba – ne vien įdomus ir prasmingas literatūros istorijos faktas, teikiantis impulsų ir medžiagos vis naujoms kūrinių interpretacijoms, bet ir gyvas šaltinis. Iš kurio galima semti mūsų epochos žmogų taurinančias mintis ir jausmus. Lėtoko, ramaus pasakotojo detalei skirtas ypatingas vaidmuo. Šykštokas poetinėms puošmenoms. Mėgsta šnekamosios kalbos žodžius, posakius, intonacijas. Nebijo pavartoti vieną kitą barbarizamą, laiko padiktuotą naujadarą. Sėkmingai naudojasi "ne savo vietoje atsidūrusio žodžio efektu".
Lietuvių kalbos interpretacija (0 pus.)


Juozo Erlicko “Knygos” kūrybos kelias
Apie “Knygą”. “Knygos” veikėjai. Veikėjų charakterių bruožai. “Knyga” ar Šventasis Raštas. “Kriminalinės kronikos” ir Naujojo testamento lyginimas. Pabaigai. Literatūra. Ištrauka iš darbo. “Knyga” - ne ta knyga, apie kurią lengva rašyti. Betgi yra posakis: “Kiek žmonių, tiek ir nuomonių”.
Lietuvių kalbos referatas (11 pus.)


Just. Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" interpretacija (2)
Justinas Marcinkevičius – vienas ryškiausių XX a. antrosios puses lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas. Pagrindinės jo kūrybos temos bei vertybės: tėvynė, gimtoji kalba, meilė, pareiga ir gamta. „Mažvydas“ antroji J. Marcinkevičiaus trilogijos dalis, poetinė drama, kurios centre – istorinė asmenybė. Galime sakyti, kad šis kūrinys, tai meniškai interpretuota Mažvydo biografija, kurioje pagrindinis veikėjas išgyvena vidinę dramą ir stengiasi visais būdais gilintis į patį save. Šioje ištraukoje veiksmas vyksta klebonijoje, kur Mažvydas kalbasi su Vilentu apie lietuvių kalbos išlikimą. Dialoge, kuriuo pradedama ištrauka, išryškėja skirtingos nuomonės tarp dviejų Prūsijos pastorių.
Lietuvių kalbos analizė (1 pus.)


Justinas Marcinkevičius
Įvadas. Biografija. Kūryba. Justino Marcinkevičiaus kūriniai chronologine tvarka. Apdovanojimai. Išvados. Naudota literatūra. Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui - nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. A. Baltakis apie J. Marcinkevičių rašė: Jeigu manęs paklaustų, kokia pagrindinė Justino Marcinkevičiaus tema, nedvejodamas atsakyčiau: tautos likimas, jos egzistencija. Nedaug turime poetų, kurie būtų tokie dėmesingi mūsų tautos istorijai, kultūrai, jos dvasiniam palikimui ir kurie sugebėtų į gyvenimą žvelgti iš tokios filosofinės aukštumos.
Lietuvių kalbos referatas (12 pus.)


Justino Marcinkevičiaus "Mažvydo" tekstinė analizė ir interpretacija
Ištrauka iš darbo. Justinas Marcinkevičius – vienas ryškiausių XX a. lietuvių literatūros veikėjų. Jo kūryba ir veikla apima gan platų arealą. Jis yra poetas, dramaturgas, vertėjas. Pagrindinė jo kūrybos tema - Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta, kultūra, žmogus, tėvynė. Tai žmogus, nepabūgęs rašyti savo kūrinius, remdamasis nacionalistinėmis vertybėmis, nepaisant to, kad tuo metu buvo lietuvių literatūros sąstingis - „Brežnevinis” laikotarpis. Jo kūriniai išversti į daugybę kalbų. Vienas tipiškas jo kūrinys – drama „Mažvydas”.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Justino Marcinkevičiaus antrosios dalies „Mažvydas“ ištraukos interpretacija
Justino Marcinkevičiaus draminės trilogijos antrosios dalies „Mažvydas“ ištraukos interpretacija. Justino Marcinkevičiaus kūryba gana šakota ir įvairių žanrų. Jis rašė eilėščius, poemas, dramas, apysaką ir kitas knygas. Pagrindinė jo poezijos tema – tautos ir jos likimo apmąstymas. Pabrėžiamas žmogaus ir tėvynės ryšys, ypač daug dėmesio skiriama gimtajai kalbai. Poeto kūryboje tautos gyvenimas neatsiejamas nuo istorijos, praeities, kultūros. Savo draminėje trilogijoje „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ autorius apmąsto lietuvių tautos istorinį kelią bei likimą. Antrosios trilogijos dalies „Mažvydas“ centre – pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M.Mažvydo asmenybė, jo išgyvenimai, mintys ir idėjos.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Justino Marcinkevičiaus eilėraščio "Septintoji meilės elegija" analizė ir interpretacija
Ištrauka iš darbo. Justinas Marcinkevičius – poetas, rašantis aktualiomis tautai temomis: Lietuva, lietuvių kalba, gamta. Jo kūryba dažnai būna patarianti, nurodanti esamas blogybes, graudinanti skaitytoją. Galima J. Marcinkevičių netgi pavadinti „ poetu su ašara akyse“. Eilėraštyje „Septintoji meilės elegija“ jo kuriamas lyrinis „aš“ liūdnai ir ilgesingai kalba apie gimtinę.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Justino Marcinkevičiaus istorinė drama "Mažvydas"
Ištrauka iš darbo. Mažvydas kūrinyje iškyla pirmiausiai kaip etninių vertybių nešėjas, humanistas, o ja kaip dvasinės kultūros darbininko pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, veikla atitraukta į gilesnę perspektyvą. Autorius jau pradinę situaciją prisodrina etinio turinio įveda Mažvydą į vargingą, užguitų, anaiptol ne dorybėmis pasižyminčių špitolninkų tarpą, ryškina jį kaip tauriausių humanistinių idealų skelbėją, geradarį. Kai Tirva suklumpa prieš Mažvydą, atgailaudamas dėl parduoto Cicerono tomo, Mažvydas pripuolęs kelia...
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |  10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 |