Referatai Kursiniai Diplominiai

Kristijono Donelaičio „Metų“ ištraukos interpretacija (1)
Ištrauka iš darbo. XVIIIa. Kristijonas Donelaitis parašė epinę didaktinę poemą „Metai“. Šio kūrinio tikslas – pavaizduoti tuometinį būrų gyvenimą, buitį, socialinę padėtį. Keturi metų laikai visa tai leidžia aprėpti, todėl poema skirstoma į keturias dalis: „Pavasario linksmybės“ , „Vasaros darbai“ , „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Visose dalyse vaizduojama žmogaus ir gamtos paralelė. Žmogaus ir gamtos gimimas, žydėjimas, vaisių užauginimas ir mirtis.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Kristijono Donelaičio „Metų“ ištraukos interpretacija (2)
Ištrauka iš darbo. Kristijonas Donelaitis – didis Mažosios Lietuvos dainius, ne tik padėjęs pamatus grožinei lietuvių literatūrai, bet ir padaręs didelį indėlį į Lietuvos istoriją. Žymiausias pasaulietinės literatūros pradininko Lietuvoje K.Donelaičio kūrinys yra „Metai”, kurį pats autorius skiria ir rašo ne karaliams, ne ponams, o paprastam lietuviui baudžiauninkui, kuris ir susilaukia daugiausiai dėmesio šiame giesmių cikle. K. Donelaičio „Metus” sudaro keturios dalys, papuoštos skambiais pavadinimais: „Pavasario linksmybės”, „Vasaros darbai”, „Rudens gėrybės” ir „Žiemos rūpesčiai” ir drauge sukuriančios ypatingai gražų Lietuvos kaimo peizažą.
Lietuvių kalbos interpretacija (3 pus.)


Kristijono Donelaičio "Metų" ištraukos interpretacija (3)
Kristijono Donelaičio poema “Metai” yra pirmas didesnės apimties grožinės literatūros kūrinys, parašytas lietuvių kalba., savo turiniu, nauju požiūriu į valstietį “būrą” bei stilistiniu santūrumu reikšmingas Lietuvos literatūros istorijoje. “Metai” yra sudėtingas daugiaplanis kūrinys, kuris neturi vientiso siužeto. Poemos forma, eiliavimo būdas, daugelis kitų išraiškos priemonių siejami su antikine literatūra. Poemoje nemažai krikščioniškų pamokymų, citatų ir Biblijos perpasakojimų.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Kristijono Donelaičio asmenybė, vertybių sistema "Metuose"
K. Donelaitis buvo temperamentingas,jautraus charakterio žmogus. Tai atsispindi ir jo kūryboje, ir archyviniuose dokumentuose. Poetas buvo aukštos moralės žmogus. Sentvėje jis rašė vokiškai "žinias" apie parapiją būsimajam Tolminkiemio klebonui. Be abejo, tesingai save taip apibūdino: "Aš iš prigimties buvau gyvo temperamento ir mokėjau dainuoti bei skambinti savo fortepijonu ir klavesinu, bet skambindamas ir dainuodamas būdavau moralus".
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)


Kristijono Donelaičio poemos "Metai" ištraukos interpretacija
Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Tai- poema "Metai", sudaryta iš keturių dalių. Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu, suteikiantjiems alegorines reikšmes. "Pavasario linksmybių" epizode aprašomas vaizdingas ir svarbus pasakojimas apie gandrą...
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Kristijono Donelaičio poemos "Metai" ištraukos iš ",Rudens gėrybių" interpretacija
Kristijonas Donelaitis – XVIII amžiaus lietuvių grožinės literatūros pradininkas, sukūręs pirmąjį meninį tekstą - didaktinę, epinę poemą ,,Metai“. Šiame kūrinyje stilių dominantė sukuria epinį būrų gyvenimo paveikslą. Sutinkame iš antikos atkeliavusį hegzametrą, klasicizmo pamėgtą didaktiką, baroko šiurkščius, grubius posakius, hiperbolizuotą būrų gyvenimo scenų vaizdavimą, švietimo pamokymus bei renesanso humanistines idėjas
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos analizė ir interpretacija
Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės. Šie garsaus XVIIIa. Lietuvių poeto, sukūrusio daug pasakėčių („Šuo didgalvis“, „Lapės ir gandro čėsnis“, „Pasaka apie juodvabalį“ ir kt.) ir garsiąją poemą „Metai“ autoriaus K.Donelaičio žodžiai, buvo pirmieji žingsniai į dabar jau labai išplėstą lietuvių grožinės literatūros pasaulį. Tačiau negalima teigti, kad „Metai“ buvo pirmasis „blynas“, kuris prisvilo. Keturių dalių („Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rupesčiai“) turtingų vaizdinga lietuvių senovine kalba ir hegzametru parašyto kūrinio turinys atspindi tuometinę Lietuvos ir Mažosios Lietuvos situaciją: baudžiava, pernelyg didelės privilegijos ponams. Autorius kūrinyje išsako nusistatymą prieš visus žmonių nelygiateisiškumus, antidemokratiją, nepagarbą valstiečiams.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Kunigo ir poeto problema romane "Altorių šešėly"
Stambiosios prozos Mykolaitis - Putinas ėmėsi savo kūrybinio subrendimo metais, būdamas jau pagarsėjęs poetas, sukūręs ir keletą draminių kūrinių. Anksčiau jis jau buvo parašęs keletą apsakymų, tačiau romanas "Altorių šešėly" ir savo apimtimi, ir meniniu brandumu buvo visiškai naujas reiškinys jo kūrybiniame kelyje. Romane yra iškelti du klausimai: kunigavimo ir poetinės kūrybos santykis ir nukunigėjimas arba ekskunigo problema. Rašytojas parodė ne vien viešąjį, bet ir intymųjį kunigijos gyvenimą, dažnai rūpestingai slepiamą nuo pašaliečių akių, pasekti, kaip specifinis kunigijos auklėjimas ir gyvenimas intelektualiai ir moraliai nuskurdina asmenybę, sukelia gausybę vidinių prieštaravimų.
Lietuvių kalbos analizė (3 pus.)


Kuri kalba turi būti gimtoji lietuvių emigrantų vaikams?
Mūsų protėviai, kalbėję lietuviškai, perdavė savo kalbą mums kaip didžiausią vertybę, brangintą daugelį amžių, todėl turime tausoti ją palikuonims. Lietuvių kalba buvo uždrausta šimtmečius, slėpta nuo visuomenės, tačiau vistiek paslapčia išlaikyta ir puoselėta. Gimtosios kalbos išskirtinumas lemia, kad visi bendrieji gebėjimai užmezgami, skleidžiami ir tvirtinami įvairiapusiškai ugdant ir vartojant kalbą. Kalba tai tarsi relikvija, kuri jungia visą mūsų lietuvių tautą. Vienas milijonas lietuvių užsienyje. Dažnai girdime šį ir panašius skaičius. Ekonominė situacija lėmė, kad nemaža dalis lietuvių pasirinko darbą užsienio šalyje, o kai kurie apsistoja neribotam laikui, palikdami savo tėvynę, savo artimuosius.
Lietuvių kalbos referatas (3 pus.)


Laisvalaikis su knyga – pigus ir neįkainojamas
Kiekvienas žmogus praleidžia savo laisvalaikį taip, kaip išmano ir kaip jam patinka. Bet ar kada susimąstėme, ką reiktų nuveikti, kad mūsų laisvas laikas taptų tūriningas ir neįkainuojamas? Kuo galėtumėme užsiimti, kad tai teiktų netik džiaugsmą, bet ir mus praturtintų? Aš apie tai mąsčiau seniai ir manau, jog radau atsakymą. Laisvalaikis su knyga išpildo šių dviejų klausimų lūkesčius.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |  14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 |