Referatai Kursiniai Diplominiai

Laisvės samprata V. Mykolaičio-Putino poemoje "Vergas"
Ištrauka iš darbo. V.Mykolaičio-Putino lyrikoje yra svarbiausia žmogiškosios būties jėga. Vergo dvasia maištauja – kuria pilis, rūmus, ieško iš jų išėjimo ir juos griauna. Kiekvienas vergas trokšta laisvės, naujų, nepažintų platybių. Trokšta pajusti žemės kvapą, pasidžiaugti jos teikiamais malonumais. Žemė gimdo „naujos būties laisvus kūrėjus” ir įsupa vergų nebylias širdis. Visa tai kalbama V.Mykolaičio-Putino poemoje „Vergas”.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Lapino likimas V. Krėvės apsakyme "Skerdžius"
Ištrauka iš darbo. Vinco Krėvės sukurtas herojus skerdžius savo kaime buvo seniausias ir garbingiausias, tačiau vis tiek mėgo papokštauti. Jo dirbamas darbas buvo svarbus visiem kaimiečiam, nes jis ganė galvijus. Be to, jis ganė karves tik miške, kad čia jos galėtų gerai prisiganyti, tačiau čia jas buvo galima labai lengvai pamesti iš akių. Lapinas buvo didžiausias melagių melagis, bet vis tiek juo patikėdavo ne tik vaikai, bet ir suaugę vyrai.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)


Lapino paveikslas V. Krėvės "Skerdžiuje"
Ištrauka iš darbo. Apsakymų rinkinyje "Šiaudinėj pastogėj" atsiveria rašytojo Vinco Krėvės (Mickevičiaus) vaikystės laikų kaimas - sodžiaus buitis, žmonės, jų gyvenimo įvairios situacijos ir atsitikimai. Krėvės sodžius nutapytas labai realistiškai. Tikroviška, sodri buitis, gyvi, ryškūs charakteriai, turtinga kaimo žmonių kalba. Bet Krėvė nelinkęs pabrėžti tamsiųjų gyvenimo pusių, žmonių ydingumo ir šiurkštumo, socialinių skriaudų ir neteisybių. Jam įdomus kaimo išminčius senis Vainorus ("Bedievis"), archainės animistinės pasaulėjautos Lapinas ("Skerdžius").
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)


Lapino paveikslas Vinco Krėvės apsakyme "Skerdžius"
Lapinas - pagrindinis V. Krėvės apsakymo "Skerdžiuje" veikėjas. Aprašomas neilgas skerdžiaus gyvenimo tarpas. Paskutiniai jo gyvenimo metai. Lapinas buvo keistuolis. Jis buvo pats seniausias iš visų kaimiečių. Žilas, mažo ūgio, bet stiprus. Pats autorius jį apibūdina taip: "Drūtas, kaip stipriai žemėn įaugęs seno ąžuolo apsamanojęs kelmas, žilas it žydinti obelis". Skerdžius buvo neturtingas. Gyveno kaimo gale dūminėj pirkaitėj, bet buvo turtingas savo vidumi. Mylėjo visa, kas aplinkui gyva, bet kaip pats V. Krėvė sako: " Mylėjo savotiška, skerdiška meile".
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)


Lietuva Simono Daukanto akimis
Ištrauka iš darbo. Simonas Daukantas gimė tais metais, kai Rusija, Prūsija, ir Austrija antrą kartą pasidalijo Lenkiją ir Lietuvą, tuo laiku, kai Gardine vyko Lenkijos ir Lietuvos Respublikos paskutinis seimas, tą mėnesį, kai Respublika prarado savarankiškumą, o kai mažajam Simonui suėjo dveji - ir valstybingumą. Ir vardą, ir titulus. Lietuva žlugo, Simonas Daukantas pradėjo gyvenimą. Valstybė - rusų, kalba mokykloje ir bažnyčioje - lenkų. Lietuvos Metrika - Peterburge. Viską skaito cenzoriai.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)


Lietuviškasis romantizmas
Ištrauka iš darbo. Sąvoka „romantizmas” imta vartoti maždaug tarp 1797 ir 1800 m. Jo priešpriešai – senajam, arba antikiniam, menui buvo duotas klasikinio meno vardas. Tiek F. Schilleris ir Goethe, tiek broliai Schlegeliai ar Novalis apie romantizmą ir klasicizmą kalba kaip apie du skirtingus to paties dvasinio turinio išraiškos pavidalus. Lietuvoje jau nuo XIX a. pabaigos ryškėja lietuviškajam kultūriniam arealui neįprasta priešprieša tarp idealizmo ir materializmo. Kiekviena šių tendencijų savo siekius įkūnija kultūriniu „Aušros“ ir „Varpo“ pavidalu.
Lietuvių kalbos referatas (7 pus.)


Lietuvių egzamino bilietai
Lietuvių liaudies pasakos arba mitologinės sakmės. Vienos pasakos arba sakmės analizė pasirinktu aspektu. V. Mačernio poezija. Pasirinktų eilėraščiu analizė. Lietuvių liaudies dainos. Vienos dainos analizė. A.Vaičiulaičio arba J.Savickio kūryba. Vieno autoriaus kūrinio aptarimas. Senovės graikų teatras. Vienos tragedijos aptarimas. A.Miškinio arba B.Brazdžionio poezija. Pasirinkto eilėraščio analizė. Viduramžių literatūros ypatybės. Vieno kūrinio analizė. Baltrušaičio arba O.Milašiaus poezija. Pasirinktų eilėraščių analizė. V.Šekspyro laikų teatras. Vienos V.Šekspyro dramos aptarimas. Aisčio poezija. Pasirinkto eilėraščio analizė. J.V.Gėtės "Faustas" 1 d. aptarimas. A.Vienuolis apsakymo "Paskenduolė" aptarimas arba ištraukos analizė. Romantizmo literatūros ypatybės. A.Mickevičiaus vieno kūrinio analizė. B.Sruogos asmenybė ir kūryba. Pasirinkto kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. Baltų kalbos. Vieno XIXa. realizmo autoriaus (O.Balzako, Stendalio) kūrinio aptarimas. V.Mykolaičio-Putino poezija. Pasirinkto eilėraščių rinkinio analizė arba eilėraščio aptarimas. XX a. literatūra. E.M.Remarkas, B.Brechtas, E.Hemingvėjus. Vieno kūrinio analizė. M.Katiliškio vieno kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. Pasirinkto XX a. V.Europos moderniosios prozos, poezijos, dramos autoriaus vieno kūrinio arba rinkinio aptarimas (E.Kafka, A.Kamiu, H.Hese). K.Binkio poezija. Pasirinkto eileraščio analizė. Pirmosios lietuviškos knygos, jų kūrėjai. Just.Marcinkevičiaus kūryba. Poetines dramos "Mažvydas" analizė. Indoeuropiečių kalbų šeima. K.Donelaičio asmenybė. Lietuviškumo gynimas K.Donelaičio "Metuose". K.Bradūno, H.Nagio arba N.Nykos-Niliūno poezija. Vieno autoriaus eilėraščio analizė. K.Donelaičio "Metai". Raiškiai perskaityti ištrauką, išanalizuoti. V.Mykolaičio-Putino romanas "Altorių šešėly". Ištraukos analizė. K.Būga. Jo kalbiniai darbai. XIX a. antroji pusė. Lietuvių spaudos uždraudimas. Kultūrinė kova. Knygnešiai. Slaptosios lietuviškos mokyklos. M.Valančius. S.Gedos, J.Strielkūno poezija. Pasirinkto autoriaus eilėraščio analizė. V.Kudirkos asmenybė. Satyriniai proza. Vienos satyros aptarimas. J.Apučio novelistika. Novelės aptarimas arba ištraukos analizė. Jonas Jablonskis - bendrinės kalbos kūrėjas. S.Nėries poezija. Pasirinkto eilėraščių rinkinio aptarimas arba eilėraščio analizė. B.Radzevičiaus pasirinkto kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. A.Baranausko poema "Anykščių šilelis". Nurodytos ištraukos skaitymas ir analizė. R.Granausko pasirinkto kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. Vieno eilėraščio analizė. I.Simonaitytės romano "Vilius Karalius" problematika ir veikėjų charakteriai arba pasirinktos ištraukos analizė. Širdies troškimai Maironio lyrikoje. Vieno eilėraščio analizė. J.Grušo pasirinkto kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. J.Žemaitės asmenybė ir kūryba. Pasirinkto kūrinio aptarimas ir analizė. A.Mackaus arba L.Sutemos poezija. Ištraukos ir pasirinkto eileraščio analizės. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos ir pirmieji žodynai. J.Biliūno asmenybė ir kūryba. Pasirinkto kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. H.Radausko poezija. Pasirinkto eilėraščio analizė. Šatrijos Raganos arba Vydūno asmenybė ir kūryba. Vieno autoriaus kūrinio analizė. Naujausioji novelistika. Vieno prozininko kūrybos aptarimas. V.Krėvės proza. Pasirinkto kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. Rezistentų kūryba (memuarai, dainos, eilėraščiai). Pasirinkto kūrinio aptarimas. V.Krėvės dramaturgija. "Skirgaila" arba "Šarūnas" analizė. Tremties ir lagerių kūryba (memuarai, dainos, eilėraščiai). Pasirinkto kūrinio aptarimas. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir žodynai. J.Tumo-Vaižganto asmenybė ir kūryba. Apysakos "Dėdės ir dėdienės" aptarimas. J.Degutytės, J.Vaičiūnaitės arba O.Baliukonytės poezija. Pasirinktos autorės eilėraščio analizė. Svarbiausi kalbos kultūros leidiniai. I.Šeiniaus vieno kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. P.Cvirkos arba K.Borutos kūryba. Pasirinkto autoriaus kūrinio aptarimas. A.Škėmos kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. Naujausioji poezija Vieno poeto kūrybos aptarimas.Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, jo reikšmė.
Lietuvių kalbos konspektas (6 pus.)


Lietuvių kalbos aplankas
Laiškas lietuvių kalbos mokytojai. Metų pasiekimai. Kitų metų tikslai. Išvados
Lietuvių kalbos referatas (7 pus.)


Lietuvių kalbos dalys
Įvardis. Įvardžių morfologinės kategorijos. Giminė. Skaičius. Linksnis. Įvardžių reikšminės grupės. Jungtukas. Veiksmažodis. Tranzityviniai ir intrazityviniai veiksmažodžiai. Veiksmažodžio Morfologinės kategorijos. Nuosaka. Asmuo. Skaičius. Rūšis. Veiksmažodžio asmenuojamosios formos. Prieveiksmis. Prieveiksmių laipsniavimas. Dalelytė. Prielinksnis. Jaustukas. Skaitvardis. Skaitvardžių gramatinės ypatybės. Morfologinės ypatybės. Ištiktukas. Būdvardis. Būdvardžių morfologinės kategorijos. Giminė, skaičius ir linksnis. Laipsnis. Apibrėžtumas. Daiktavardis. Tikriniai daiktavardžiai. Bendriniai daiktavardžiai.
Lietuvių kalbos konspektas (15 pus.)


Lietuvių kalbos gramatikos
Pirmoji lietuvių kalbos gramatika — 1653 m. išleista „Grammatica Litvanica". Ją lotynų kalba parašė Karaliaučiaus universiteto filosofijos magistras, Tilžės lietuvių parapijos klebonas Danielius Kleinas (1609 — 1666). Gramatika pradedama dedikacija kunigaikščiui Frydrichui Vilhelmui, toliau eina pratarmė, du Kleino nuopelnus iškeliantys eilėraščiai ir pati gramatika
Lietuvių kalbos konspektas (18 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |  15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 |