Referatai Kursiniai Diplominiai

Literatūros srovės ir autoriai
Literatūros srovės. Antika. Viduramžiai. Renesansas. Barokas. Klasicizmas. Švietimo epocha. Racionalusis laikotarpis. Švietimo epocha. Sentimentalizmas. Romantizmas. Realizmas. Impresionizmas. Simbolizmas. Neoromantizmas. Ekspresionizmas. Futurizmas. Siurrealizmas. Egzistencializmas. Autoriai. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. Jonas Biliūnas. Vincas Krėvė. Vincas Mykolaitis-Putinas. Salomėja Nėris. Henrikas Radauskas. Antanas Vaičiulaitis. Balys Sruoga. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Vanda Juknaitė. Saulius Šaltenis. Bitė Vilimaitė. Sigitas Geda. Marcelijus Martinaitis. Nijolė Miliauskaitė. Judita Vaičiūnaitė. Tomas Venclova.
Lietuvių kalbos referatas (41 pus.)


Literatūros terminai
Kalbos vaizdinės raiškos priemonės: sinonimai, antonimai, epitetas, personifikacija, groteskas, alegorija, metonimija, sinekdocha, antonomasija, tropas, hiperbolė, litotė, ironija, sarkazmas, palyginimas, metafora. Eilėdara: retorinis klausimas, retorinis kreipinys, sušukimai, paralelizmas, sintitezė, inversija, laipsniavimas, pakartojimas, periodas, asonansas, aliteracija, anafora, sinekdocha, polisindetonas, epifoja, euforija, paralelizmas, alegorija, išvarijimas, elipsė, parabolė, onomatopėja. Poetinė sintaksė: silabinė, toninė, gretutinis, kryžminis, gaubiamasis, trioletas, sonetas.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)


Lopšinė žodžiui ir kalbai Just. Marcinkevičiaus kūryboje
Ištrauka iš darbo. Visi žinome, kad lopšinė - tai daina, kupina meilės ir švelnumo. Ji skirta kūdikiui. Pirmąjį kartą išgirstame lopšinę iš motinos lūpų. Tai kas yra lopšinė šiuo atveju? Ar tai tik metafora? Vis dėlto tai yra lopšinė, tik ją dainuoja ne motina kūdikiui. Just. Marcinkevičius dainuoja lopšinę ne vaikui, o gimtajai kalbai. Jis tik tęsia kitų pradėtą tradiciją. Kas pradėjo šią seną ir gražią tradiciją sunku pasakyti. Labai gražia lopšinę kalbai yra sukūręs aušrininkas A.Vištelis-Lietuvis "Lietuviška kalba". Kaip Just.Marcinkevičius parodo meilę mūsų kalbai ir žodžiui? Jog jam svarbiausia gimtoji kalba rodo tai, kad daugelis jo kūrinių yra skirti būtent kalbai. " Dienoraštyje be datų" poetas galvoja ir mąsto apie kalbą, primena jau visiems žinomą tiesą,jog kalba - svarbiausias tautos požymis,tai ji yra tautiškumo formuotoja ir palaikytoja.
Lietuvių kalbos rašinys (3 pus.)


Maironio eilėraščio “Išnyksiu kaip dūmas” analizė
Ištrauka iš darbo. Jonas Mačiulis, save vadinęs Maironiu, yra iškiliausias XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių poetas. Jo kūryba apėmė eilėraščio, dainos, poemos, istorinės dramos, žanrą. Jis reiškėsi kaip poetas, istorikas, politikas. Rinkinys “Pavasario balsai” yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje. Vienas iš šios knygos kūrinių yra eilėraštis “Išnyksiu kaip dūmas”. Šis eilėraštis patriotinis, jame perteikta trumpą akimirką trunkanti nuotaika, kai nenorima blaiviai vertinti mūsų gyvenimo dėsnių. Nelabai tikiu, kad toks mąstymas nuolat kankina žmogų. Lyrinis subjektas kalba savo vardu, būdamas depresijoje.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Maironio eilėraščio "Praeitis" analizė ir interpretacija
Ištrauka iš darbo. Net ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui po Lietuvos valstybingumo atkūrimo euforijos Maironio poezija tebėra vertinama ne estetiniais, o “sakralinių”, “tautinių”, “žmogiškųjų” vertybių kriterijais. Šiandien jau ganėtinai keistas anachronizmas, kai Maironio poetinis žodis apibūdinamas vien tik tokiomis tematinėmis kategorijomis kaip “tautos garbingos praeities ilgesys ir aukštinimas”, “laisvės apoteozė”, “liaudies žmogaus, jo charakterio, buities ir kūrybos kaip kultūros pamato poetizavimas”. Greta – tik viena kita užuomina apie poetinio pasaulėvaizdžio vertes iš poetikos ar estetikos perspektyvų. O gal tikrieji argumentai, kaip pastebi A. Nyka-Niliūnas, ir toliau lieka paženklinti tam tikro nesusipratimo: “Maironio poezija mūsų akyse iki šiol tebenešioja nelaisvės metais užvilktą patriotinį rūbą, trukdantį įžvelgti ir suvokti tikrąją jos prasmę”?
Lietuvių kalbos interpretacija (3 pus.)


Maironio eilėraščio "Taip niekas tavęs nemylės" interpretacija
Ištrauka iš darbo. Tikroji Maironio pavardė Jonas Mačiulis (1862 – 1932m.). Gimė Raseinių rajone, Bernotų kaime. Jis parašė daug veikalų, pirmoji knyga “Pavasario balsai”, kiti veikalai, poemos: “Tarp skausmų į garbę”, “Raseinių Magdė”, “Jaunoji Lietuva”. “Pavasario balsai” pirmą kartą pasirodė 1895m., jame 45 eilėraščiai, o paskutiniame leidinyje 110 eilėraščių. Rašė ir istorines dramas. Maironio “Pavasario balsų” pirmasis eilėraštis yra “Taip niekas tavęs nemylės”. Jonas Mačiulis pirmąjį eilėraštį skiria poezijos ir poeto temai. “Jau niekas tavęs taip giliai nemylės, Kaip tavo nuliūdęs poeta”, nes tuo nori pabrėžti, kad niekas taip negali mylėti tėvynės kaip tik poetas.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Maironio eilėraščio "Trakų pilis" interpretacija
Ištrauka iš darbo. Jonas Mačiulis-Maironis – garsus lietuvių poetas romantikas. Jo kūryba yra susijusi su XIX a. pab. – XX a. pr. pokyčiais lietuvių literatūroje. Šis laikotarpis – tautinio atgimimo metas, kai carinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje paslapčia platinami lietuviški laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“, kita lietuviška spauda. Maironio parašytus darbus galima suskirstyti į individualių išgyvenimų ir tautinės, patriotinės tematikos kūrinius. Pastaruosiuose labai svarbi ir reikšminga yra garbinga ir didinga Lietuvos praeitis. Būtent šiai Maironio eilėraščių daliai ir galime priskirti „Trakų pilį“.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Maironio kūryba
BIOGRAFIJA. KŪRYBOS BRUOŽAI. "TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS". "MILŽINŲ KAPAI". "OI NEVERK, MATUŠĖLE!". MAIRONIO (JONO MAČIULIO) GYVENIMO IR VEIKLOS DATOS. NAUDOTA LITERATŪRA. Ištrauk aiš darbo. Poetas prasideda anksti – vaiskiuose vaikystės toliuose, kai visada nežinoma ateitis ir būsimas pašaukimas. Jo pradžia slypi kažkur ten, už sąmonės ribos, kur panašus į neaprėpiamą okeaną tyvuliuoja dar nesuprastas pasaulis. Tik iš tolo pasiekia jo paslaptingas alsavimas. Retkarčiais išgirsti duslius bangų dūžius į krantą, bet pavojaus nesuvoki (juk nežinai nei gyvybės, nei mirties kainos). Visa tai tarsi neegzistuoja. Bet sąmonė netrukus pabus, apibrėš savo paskirtį ir tikslus. Žiūrėk – jaukioje vaikystės oazėje virš mažos vaiko galvos pasakų ir regėjimų sparnais jau sklando kūrybos dvasia.
Lietuvių kalbos referatas (8 pus.)


Maironis
Rašytojo gyvenimo faktai. Rašytojo kūrybos apžvalga. Rašytojo kūryba lietuvių literatūros kontekste. Ištrauka iš darbo. Dubysos paupio sritis davė lietuvių tautai poetą, kuris taip ilgesingai troško „ prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį iš senųjų laikų“. Poeto tėvai , seneliai ir proseneliai buvo Betygalos apylinkių gyventojai, vadinamieji „karališkieji“ valstiečiai. Nežinia tuo tarpu, kur gyveno poeto prosenelis Juozapas Mačiulis. Reikia manyt, kad jis kaip ir jo vaikai buvo valstybinio Maksvitų dvaro valstietis, turėjęs ūkį Didžkaimyje, kurį paveldėjo jo vyresnysis sūnus Kasparas Mačiulis, gimęs apie 1790 m. Čia jį gyvenant rodo 1851 – 1855 metų inventoriai. Jaunesnysis sūnus, Adomas Mačiulis, poeto senelis, gimęs apie 1800 m., tų pačių inventorių žiniomis, gyveno Steponkaimyje, kuris vėliau atiteko kaip dalis poeto tėvo Aleksandro Mačiulio seseriai, ištekėjusiai, rodos, už jono Lukino. 1851 m. sudarytuose Maksvitų dvaro planuose Bernotų viensėdis, poeto tėviškė, figūruoja kaip atsarginė žemė, ateityje priskirsima valstiečiams. Tik, matyt, vėliau pieštuku čia įrašyta Aleksandro Mačiulio pavardė. O apie poeto motiną galima pasakyti tik tiek: ji su šeima nuo seno gyveno Šimkaičiuose.
Lietuvių kalbos referatas (39 pus.)


Maironis. Biografija
Maironio biografija. Ištrauka iš darbo.Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 m. lapkričio 2 d. buv. Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų “karališkųjų”, valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo mažaraštis, bet apsukrus turtėjančių kaimo sluoksnių atstovas. Nesitenkindamas dviem savais ūkiais, už suteiktą paskolą jis gavo valdyti gretimą Pasandravio dvarą, kuriame ir gimė būsimasis poetas. Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba, nors tėvai, bendraudami su vietos dvarininkais mokėjo ir lenkiškai.
Lietuvių kalbos referatas (2 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 |