Referatai Kursiniai Diplominiai

Renginio planas. Vestuvės
Tema. Idėja. Auditorija. Vieta. Trukmė. Laikas. Veikėjai. Rekvizitas. Techninės priemonės. Renginio scenarinis planas. Renginio scenarijus.
Lietuvių kalbos pavyzdys (13 pus.)


Romantizmas lietuvių literatūroje
Ištrauka iš darbo. Sąvoka „romantizmas” imta vartoti maždaug tarp 1797 ir 1800 m. Jo priešpriešai – senajam, arba antikiniam, menui buvo duotas klasikinio meno vardas. Tiek F. Schilleris ir Goethe, tiek broliai Schlegeliai ar Novalis apie romantizmą ir klasicizmą kalba kaip apie du skirtingus to paties dvasinio turinio išraiškos pavidalus. Lietuvoje jau nuo XIX a. pabaigos ryškėja lietuviškajam kultūriniam arealui neįprasta priešprieša tarp idealizmo ir materializmo. Kiekviena šių tendencijų savo siekius įkūnija kultūriniu „Aušros“ ir „Varpo“ pavidalu.
Lietuvių kalbos referatas (10 pus.)


Romantizmo literatūra. Maironis.
ROMANTIZMO LITERATŪRA. Romantizmas. Lietuvių romantizmas. Stiliaus bruožai. Žanrai. Romantizmo atstovai. MAIRONIS. Biografija. Studijos. Kūryba. Mirties metai. Ištrauka iš darbo. Romantizmas yra meninis ir intelektualinis sąjūdis susiformavęs XVIII a. pabaigoje, kuris pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, individualumą, subjektyvumą, iracionalumą, spontaniškumą, transcendeciją laisvę nuo klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Tipiškos romantizmo charakteristikos: žavėjimasis gamtos grožiu; bendras emocijų pakylėjimas virš proto ir jausmų virš intelekto; posūkis į save ir žmogaus asmenybės, jo nuotaikų ir protinių sugebėjimų nagrinėjimas; genijaus, didvyrio ir kitų ypatingų figūrų naudojimas ir dėmesio sutelkimas į jų jausmus ir vidinę kovą; naujas požiūris į menininką kaip individualų kūrėją, kurio kuriančioji dvasia yra svarbesnė nei griežtas formalių taisyklių ir tradicinės tvarkos; vaizduotės kaip vartų į transcendentinius potyrius pabrėžimas; ypatingas susidomėjimas liaudies kultūra, tautine ir etnine kilme bei Viduramžiais; potraukis egzotikai, keistenybėms, paslaptims, okultiniams ir šėtoniškiems reiškiniams.
Lietuvių kalbos referatas (4 pus.)


Romualdo Granausko apysakos „Gyvenimas po klevu“ recenzija
R.Granauskas gimė 1939 metais jaunystėje buvo kaimo muzikantas ir mokytojas. Apysaka „Gyvenimas po klevu“ (1988) – pats svarbiausias ir įdomiausias R.Granausko kūrinys, kuriame įtaigiausiai apmąstomas lietuvių tautos likimas po sovietinės valdžios reformų. Lietuva nuo seno – žemdirbių kraštas. Kaimo žmonės buvo mūsų nacionalinių ypatumų bei vertybių saugotojai. Taigi kaimo fizinis bei moralinis sugriovimas gresia visos tautos išnykimu.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)


S. Nėries eilėraščio "Rudenio arimuos" interpretacija
Šio eilėraščio autorė – mūsų tautos lakštingala Salomėja Nėris. Jos eilėraščiai dainingi ir jausmingi. Jie tiesiogiai perteikia žmogaus nuotaiką, jausmo akimirką. Vienas iš tokių eilėraščių yra " Rudenio arimuos". Tai jaudinantis eilėraštis. Jame atskleista ramunėlės tragedija. Ramunėlė primena vienišą, nelaimingą žmogų, todėl jos likimas mus taip jaudina. Eilėraščio nuotaika yra rudeniška – liūdna.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


S. Nėries eilėraščio „Dideliam name“ analizė ir interpretacija
Tarpukario romantinės pasaulėjautos poetė, neoromantizmo atstovė lietuvių literatūroje yra Salomėja Nėris. Jos poezijoje išryškėja tragiško vidinio pasaulio ir išorinės realybės nesutapimas. Karo meto eilėraščiai sudėti į rinkinį „Prie didelio kelio“. Eilėraštis „Dideliam name“ vienas gražiausių jos kūrinių, kuriame išryškėja lyrinio subjekto ir tėvynės ryšys, dominuoja tautosakiškumas.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Salomėja Nėris
Salomėjos Nėries biografija. Poetės kūryba. Kūrybos bruožai. Brandžiausias eilėraščių rinkinys ,,Diemedžiu žydėsiu“. Kūrybos temos. Eil. DAINUOK, ŠIRDIE, GYVENIMĄ interpretacija. Eil.AMŽINAS KELEIVI interpretacija.
Lietuvių kalbos interpretacija (9 pus.)


Salomėja Nėris: kūryba ir asmenybė
Biografija. Kūryba. Nuotraukos. Salomėja Nėris - ryškiausia nepriklausmybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu.
Lietuvių kalbos referatas (21 pus.)


Salomėjo Nėries eilėraščio “Dainuok, širdie, gyvenimą” analizė
Ištrauka iš darbo. Pagrindinis viso rinkinio eilėraštis yra „Dainuok, širdie, gyvenimą“. Jau pavadinimas – raktas į viso kūrinio prasmės suvokimą. Eilėraštis gimė, susimaišius išgyventiems karo įvykiams su Tėvynės ilgesiu. Jis tarsi neturi pradžios, yra tos pačios nuotaikos tąsa, o kartu ir priešprieša. Poetė atveria savo širdį , išlieja susikaupusius jausmus: liūdesį, džiaugsmą. Išgirstame kreipinį, kuriuo pasakoma, kad bus kalbama apie jausmus, kurie žinomi ir suprantami tik pačiam lyriniam subjektui: Dainuok, širdie, gyvenimą...
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Salomėjos Nėries biografija
Ištrauka iš darbo. Salomėja Nėris – viena talentingiausių lietuvių poečių. Ji - mūsų tautos lakštingala! S.Nėries kūryba - tai savotiškas lyrizmo simbolis lietuvių literatūroje. Jau pirmaisiais savo eilėraščių rinkiniais ji nusipelnė subtiliausios lietuvių lyrikės vardą. S. Nėries poeziją galima pavadinti daina. Žinoti jos gyvenimo kelią turėtų būti kiekvieno, besidominčio jos kūryba, savigarbos reikalas. Taigi pasekime poetės likimo pėdsakais. Rašytojos Salomėjos Nėries tikrasis vardas buvo Salomėja Bačinskaitė- Bučienė. Ji gimė 1904 11 17 Vilkaviškio rajone, Kiršų kaime. 1911 m. pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. išlaikė egzaminus į Marijampolės gimnazijos antrąją klasę.1921-22 m., mokydamasi Vilkaviškio gimnazijos vyresnėse klasėse, Salomėja Nėris bendradarbiavo šapirografuotame laikraštėlyje ,, Ateities žiedai “.
Lietuvių kalbos referatas (4 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 |  23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 |