Referatai Kursiniai Diplominiai

Sąžinė - brangiausias turtas
Dažnai girdime diskusijas apie sąžinębet ar žinome, kas tai yra? ar ji apskritai reikalinga? ar verta įsiklausyti į sąžinės balsą? visų pirma, sąžinė - tai protinis ir emocinis savo veiksmų įvertinimas pagal istoriškai susiformavusias moralės normas. Tai - brangiausias žmogaus turtas, kuris kaltina arba pateisina bei nurodo, ką turime daryti, kad išvengtume amoralių poelgių.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)


Seni ir maži V.Krėvės kūryboje
Gugis - laimingas charakteris. "Bobulės vargai". "Silkės". "Bedievis". "Galvažudys". "Skerdžius". KODĖL V.KRĖVĖ SIMPATIZAVO SENIEMS ŽMONĖMS? KODĖL VINCAS KRĖVĖ IŠSKIRIA MAŽUS? Ištrauka iš darbo. V. Krėvė lietuvių literatūrą, realistinę kūrybą praturtino psichologiniais, intelektualiniais paveikslais. Pasak A. Zalatoriaus - "Rašytojo asmenyje derinasi skvarbaus analitiko protas, nerami romantiko siela, blaivus valstiečio žvilgsnis į pasaulį." V. Krėvei rūpėjo žmogaus būties filosofinės problemos: kas yra laimė ir tiesa, koks gyvenimo tikslas ir kas svarbiausia žmogaus gyvenime? V. Krėvė šias problemas sprendė kurdamas konkrečius žmonių paveikslus, kuriais išreikšdavo savo idealus, atskleisdavo savybes tokio žmogaus, kokį jis norėjo matyti gyvenime.
Lietuvių kalbos referatas (7 pus.)


Senoji lietuvių literatūra
Literatūros istorijos periodizacijos principai: Vidurinieji amžiai ir Naujieji laikai (Renesansas, Barokas, Apšvieta). Viduramžių raštija apie Lietuvą. Pirmieji Lietuvos raštijos paminklai, karaliaus Mindaugo raštinės dokumentai. Rašomosios kalbos samprata. Epistolinė raštija: Gedimino laiškai. Vytauto laiškai. Lietuvos krikštas ir jo įtaka raštijos plėtotei. Ankstyvieji Lietuvos metraščiai. Vytauto “Skundas prieš Jogailą”. Lietuviški poteriai. Lietuvos metrika. Naujųjų laikų samprata. Renesansas. Išsilavinusio žmogaus idealas ir kultūrinės Lietuvos situacija XV-XVI a. sankirtoje. Pirmosios Lietuvos spausdintos knygos. Katalikiškoji Lietuvos literatūra iki Reformacijos ir jos idėjos. Jonas Vislicietis, Erazmas Vitelijus, Mikalojus Husovianas. Pirmoji Lietuvos spaustuvė ir jos knygos: P. Skoryna. Ankstyvoji Renesanso istoriografija: Bychoveco kronika. Politinė polemika: Albertas Goštautas. Reformacijos pradžia Lietuvoje. Reformacija Rytų Prūsijoje. Abraomas Kulvietis ir jo „Tikėjimo išpažinimas“. Liuteroniškoji Reformacijos literatūra. Stanislovas Rapolionis. Venclovas Agripa. Mikalojaus Radvilo Juodojo Brastos spaustuvė ir joje išleistų knygų lenkų kalba pobūdis. Bažnytinės raštijos žanrai. Martynas Mažvydas ir pirmosios lietuviškos knygos. Mažvydo laiškai. Mažvydo raštų bendradarbiai. Reformacijos politinė polemika Lietuvos DK. Venclovo Mykalojaičio (Mykolo Lietuvio) traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“. Radvilų kultūrinė mecenatystė ir literatūrinė šlovė: XVI a. herojinė poema. Pranciškuas Gradauskas, Elijas Piligrimovijus, Andrius Rimša, Jonas Radvanas. Herojus Renesanso literatūrinėse kalbose. Katalikų Bažnyčios reforma ir kultūriniai pokyčiai. Jėzuitai Lietuvoje. Vilniaus universiteto reikšmė. Katalikiškoji potridentinė literatūra. Polemika su evangelikais: Petras Skarga, Andrius Jurgevičius. Augustino Rotundo „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“. Pirmoji lietuviška knyga Lietuvos DK Mikalojus Daukša. Motiejus Stryjkovskis ir jo darbai. Renesanso istorijos pobūdis ir isoriografinė reikšmė. Istorija ir litartūra. Lietuviškosios kalvinistų literatūros atsiradimas XVI a. pab. Merkelio Petkevičiaus „Katekizmas“. Kalvinistų bažnytinės giesmės. Jokūbas Morkūnas. Prūsų Lietuvos liuteronų bažnytinės giesmės XVI a. Jonas Bretkūnas. Bretkūno „Postilė“ – pirmas originalus lietuviškos prozos paminklas. „Postilės“ žmogaus ir liuteroniškos pasaulėvokos principai. Pirmoji lietuviška Biblija. Simono Vaišnoro „Žemčiūga teologiška“. Baroko epochos bruožai ir meninio vaizdavimo principai. Barokas Lietuvoje. Baroko asmens savirefleksija. Memuaristika, autobiografija, kelionių aprašymai. Mikalojaus Radvilo Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ ir Teodoro Jevlašauskio „Atsiminimai“, Teodoro Bilevičiaus „Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis“. Konstantinas Sirvydas – lietuviškojo Baroko klasikas. Sirvydo postilė „Punktai sakymų“ ir katalikiškoji XVII a. mintis. Sirvydo lietuvių kalbos žodynas. Jonas Jaknavičius. Lietuviškos Biblijos vertimų apžvalga. Baroko istoriografijos savitumas: Albertas Vijūkas Kojelavičius, Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ ir kiti istorijos darbai. JĖZUITŲ MOKYKLINIO TEATRO RAIDA (XVI–XIX a.). Baroko lyrika. Danielius Nabrovoskis, Samuelis Pšipkovskis, Zbignievas Morštynas. Mikalojaus Kazimiero Sarbievijaus kūryba. XVII a. evangelikų-reformatų literatūra. Radvila ir Kėdainių kultūrinė aplinka. „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – XVII a. LDK reformatų literatūros paminklas. J. Božimovskis, S. Minvydas. Steponas Jaugelis-Telega ir „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ giesmyno pobūdis.
Lietuvių kalbos konspektas (58 pus.)


Senoji lietuvių mitologija lietuvių tautosakoje
Ištrauka iš darbo. Senoji lietuvių mitologija, religija yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Žmogaus prigimtyje užkoduota fantazija pakelia virš realybės ir suteikia neribotą laisvę. Tautosaka kuriama kasdienine kalba, kuri yra tautinės atminties liudijimas. Todėl joje labai gausu mitologijos, išlikusios nuo senų senovės. Ypač daug senojo, pagoniškojo lietuvių tikėjimo yra mitologinėse sakmėse ir stebuklinėse pasakose. Tautosakai būdingas fantastinis pasaulio suvokimas, daug mitologijos ženklų: minimos laumės, velniai, aitvarai, dažnai kartojasi magiški skaičiai.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)


Senovės žemaičių būstas ir gyvenimo būdas
Įvadas. Senovės žemaičių trobos. Senovės žemaičių gyvenimo būdas. Senovės žemaičių bendravimo kultūra. Senovės žemaičių tikėjimas. Išvados. Literatūra. Priedai.
Lietuvių kalbos referatas (11 pus.)


Senoviniai Kalėdų papročiai
Turinys. Įvadas. Kalėdos - viena svarbiausių krikščionių švenčių. Apie adventą. Kalėdų papročiai. Kalėdų tautosaka. Apie Kalėdų dainas. Išvados. Šaltinių sąrašas. Ištrauka iš darbo. Kalėdos tai šventė, kai kūdikėlis Jėzus gimė iš paprastos moters, kad paskelbtų žmonėms atpirkimo mokslą, kad padėtų jiems po žemės vargų vėl grįžti į rojų, iš kurio po pirmųjų žmonių klaidos jie buvo išmesti. Pasaulyje nuo Jėzaus gimimo skaičiuojama metus ir švenčiamos Kalėdos bei puošiama eglutė.
Lietuvių kalbos rašinys (8 pus.)


Simonas Daukantas
Simonas Daukantas - žymiausias XIX a. tautinės lietuvių kultūros ideologas, pirmasis profesionalus Lietuvos istorikas, pirmasis lietuviškai rašęs Lietuvos istorijos veikalus. Jis taip pat pasireiškė kaip plataus užmojo švietėjas, tautosakininkas, kalbininkas.
Lietuvių kalbos referatas (2 pus.)


Simono Stanevičiaus pasakėčios "Žmogus ir levas"
Ištrauka iš darbo. Vienas žymiausių XlX a. pradžios pasakėtininkų yra Simonas Stanevičius. Jis sukūrė šešias pasakėčias. Viena iš jų -“Žmogus ir levas”. Pasakėčia buvo pavadinta žemaičių pasaka, nes kūrinio kalbos pagrindas yra gyvoji liaudies kalba-žemaičių tarmė. Pasakėčioje autorius daugiausiai dėmesio sutelkia į veikėjų psichologinį motyvavimą, mažiau į detalesnį įvykio apibūdinimą. Pasakėčioje taip pat sprendžiami moraliniai klausimai.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)


Stasio Ylos knygos "Žmonės ir žvėrys Dievų miške: kaceto pergyvenimai" recenzija
Galima pastebėti, jog Stasys Yla bando tas būsenas perteikti labai jautriai, santūriai, atskleisdamas, ką iš tiesų kaliniams kacete teko patirti, nors ten nepabuvoję galbūt to nesuprasime. Visų pirma, kunigas pabrėžia, jog žmonių dvasioje atsirado labai didelių, skaudžių pakitimų, atsidūrę tarp dvasines vertybes praradusių būtybių, jie ir patys ėmė tapti nejautriais, kovoti dėl kiekvieno maisto kąsnio, nieko nebeišgyventi, matydami tiesiai prieš akis žudomus, engiamus žmones, sudarkytus mirusiųjų kūnus. Pasakotojas taip pat akcentuoja, jog Sttuthofe visi kaliniai buvo vienodi, o juos sulygino: "bendras vargas, darbas, lazda".
Lietuvių kalbos analizė (4 pus.)


Stilistika
Stilių sąveika. BENDROJI STILIAUS KULTŪRA. Ištakos ir prielaidos. Stiliaus kultūra – minties kultūra. Stiliaus aiškumas. Tikslumas. Gyvumas. Vaizdingumas.
Lietuvių kalbos konspektas (6 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |  25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 |