Referatai Kursiniai Diplominiai

Stilistikos konspektas
Stilistika. Stiliai. Šnekamasis stilius. Dalykinis, mokslinis stilis. Kanceliarinis stilius. Publicistinis stilius. Meninis stilius.
Lietuvių kalbos konspektas (1 pus.)


Sunkesnės rašybos žodžiai
Sunkesnės rašybos lietuvių kalbos žodžiai. A: drasko, gąsdinti, grasinti, išsigąsti, galąsti, grasyti, saulėgrąžos, mąžta, vąšas, samanos, šalti, šąla, šalo, sušalęs, bąla, balo, sąžinė, slastai, skląstis, spąstai, rąžosi, rąstas, masalas, marna, pirmaujančiajai, kąsnis, savąja, senajai, grąža, maudimąsi, tąsa...
Lietuvių kalbos špera/ paruoštukė (2 pus.)


Sunkiau imti nei duoti (pagal Jono Biliūno apsakymą "Ubagas")
Ištrauka iš darbo. Jono Biliūno apsakyme „Ubagas“ pavaizduotas labai svarbios šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Petras Sabaliūnas, savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių. Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, kaip ir daugelis senų žmonių, turintis savo pomėgį – bites. Senelis labai jas mėgo, gerai jomis rūpinosi ir visada kalbėjo, kad bitės geros ir paklusnios tik tada, kai „bičiuoliai nešykštūs ir vienybei gyvena“.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)


Šatrijos Ragana
Svarbiausi gyvenimo faktai. Kūryba. Ištrauka iš darbo. Marija Pečkauskaitė, slapyvardžiu Šatrijos Ragana, į lietuvių literatūrą atėjo nesunkiai, tarsi savaime. Marija – Šatrijos Ragana. Šis vardas suartina priešybes ir jas sujungia. Tokia rašytojos forma gal ir niekieno nebuvo pavartota. Buvo – vien Ragana. Raganėle Mariją meiliai vadino Povilas Višinskis, kuris mokė ją lietuvių kalbos, padėjo žengti pirmuosius žingsnius į literatūrą. Ir labai Mariją mylėjo, bet nesulaukė iš jos tokio pat jausmo. Iš Raganėlės tikriausiai Ragana, o Šatrijos – pagal aukščiausiąjį Žemaitijos kalną, esantį netoli jos gimtųjų vietų.
Lietuvių kalbos referatas (5 pus.)


Šatrijos Raganos "Sename dvare" ištraukos interpretacija
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1878m. lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Tėvų kilnūs tarpusavio santykiai darė teigiamą įtaką jos asmenybės formavimuisi. Šatrijos Ragana pirmoji lietuvių literatūroje praplėtė žmogaus vaizdavimo diapazoną, sutelkdama dėmesį į jo dvasinį pasaulį. Vienas svarbiausių personažų bruožų - psichologinis tikrumas ir gilumas. Rašytoja pastebėdavo subtiliausius žmogaus sielos virptelėjimus. Čia glūdi didžiausia humanistinė kūrybos reikšmė. Šatrijos Ragana parašė nemažai kūrinių. Keli iš jų tai „Vincas Stonis”, “Dėl tėvynės”,” Viktutė”, “ Irkos tragedija”, bei apysaką "Sename dvare“.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Šių laikų lietuvių poetai
Kornelijus Platelis. Ona Baliukonytė. Ištrauka iš darbo. Kornelijus Platelis gimė 1951 m. Mokslo ir technikos terminai bei kultūros reminiscencijos jo, diplomuoto inžinieriaus, eilėraščiuose visiškai užgožia tradicinius gamtos poetizmus, o intelektualinė refleksija, ieškanti “nuogos esmės”, diktuoja kūrinio architektoniką. Gyvybė jam yra “svarbiausias poezijos Dėsnis”. Eilėraščio erdvę plečia pasaulio kultūros patirtimi. Kūrybą šis poetas suvokia kaip žmogaus galias sukaupiančią ir laisvinančią. “Poezija - kaip vėjas: nežinia, iš kur kyla, nežinia, kur nueina. Ir nežinia, ką reiškia”, - sako poetas. Tam vėjui nuolat statomos pinklės, norima jį pagauti.
Lietuvių kalbos referatas (7 pus.)


Šiurkšumas- silpnų žmonių ginklas
Dažnai paaugliai šiurkščiai elgiasi tik mokykloje, o namuose geri kaip angeliukai. Mūsų klasėje taip pats yra klasiokas, kuris mokykloje elgiasi negražiai, ižeidinėja klasiokus, klasiokes ir kitų klasių vaikus. Taip pat nuo jo tenka nukentėti ir mokytojams, nes juos įžeidinėja, trukdo vesti pamokas. Na, o namuose ar tiesiog už mokyklos ribų, šiurkščiai besielgiantis mokinys yra labai draugiškas, mielas, nuoširdus ir atrodo kaip visai kitas žmogus.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)


Švietimo epochos, literatūros srovės ir kryptys
Barokas. Klasicizmas. Šviečiamasis realizmas. Rokokas (pseudoklasicizmas). Sentimentalizmas. Preromantizmas. Šviečiamoji literatūra. Ištrauka iš darbo. Lietuvių literatūra XIX amžiuje formavosi ir plėtojosi veikiama tų estetinių idėjų, tų literatūros srovių bei krypčių, kurios buvo būdingos Vakarų Europos ir ypač didžiųjų kaimyninių tautų - lenkų, vokiečių, rusų - literatūrai. Didžiojoje Lietuvoje visą amžių stipriausia buvo lenkų literatūros įtaka, tik amžiaus pabaigoje, kada vis daugiau lietuvių ėmė studijuoti Rusijos universitetuose, sustiprėjo rusų literatūros poveikis. Mažojoje Lietuvoje visą laiką reiškėsi vokiečių literatūros trauka.
Lietuvių kalbos referatas (14 pus.)


Tadas Blinda Pradžia analizė
Donatas Ulvydas – kino režsierius, reklaminių klipų, muzikinių vaizdo klipų kūrėjas. Naujausias ir kogero labiausiai žinomas jo darbas – filmas „Tadas Blinda. Pradžia.“. Tai pirmasis lietuviškas nuotykių filmas, sukurtas po nepriklausomybės atkūrimo. „Tadas Blinda.Pradžia.“ – tai filmas, kurimae persipina veiksmas, kovos, meilė ir aistros. Pradžioje kritikų skeptiškai vertintas filmas dėl jauno, nepatyrusio režisieriaus ir nepatyrusio pagrindinio aktoriaus, tačiau pasirodžius filmui jis tapo populiariausias ir net 7 savaites laikėsi žiūrimiausių filmų sąrašo viršuje. Filmo siužetas intriguojantis, vaizduojamas Žemaitijos kaimelis 1861m., baudžiavos panaikinimo metais. Sukurstyti jauno karininko Janeko, kuris atvyko iš Sankt Peterburgo baudžiauninkai ruošiasi sukylimui preiš caro valdžią.
Lietuvių kalbos analizė (2 pus.)


Tėvyvė Lietuvos išeivijos poezijoje
Ištrauka iš darbo. Tėvynė. Ypatingą reikšmę šis žodis įgyja tų širdyse, kurie ją buvo priversti palikti. Poetai išeiviai “išrauti” iš gimtosios žemės, atplėšti nuo namų, jautė vis didėjančią meilę gimtajam kraštui, kasdien stiprėjantį tėvynės ilgesį. Būtent meilė ir ilgesys pagimdė gražiausius posmus apdainuojančius gimtosio žemės grožį bei jos didingą praeitį, išsakančius skausmą dėl jos netekties, skelbiančius tikėjimą, tautos laisvę, nes tėvynė – visa ko pradžia ir prasmė. Būtent ji anot Bradūno ne tik maitina, saugo, be ir pašaukia gyventi : “Mane pašaukė žemėje gimti \ Mano protėvių kraujo jėga” “Mane ašaukė Žemėje gimti” .
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |  26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 |