Referatai Kursiniai Diplominiai

Deivė Laima
ĮVADAS. GIMIMO DEIVĖ – LAIMA. IŠVADOS. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS. Ištrauka iš darbo. Mitologija yra pagrindinis šaltinis tautos kultūrai pažinti, nes ji byloja, kaip mūsų protėviai galvojo apie pasaulį, apie gyvybės ir mirties, gėrio ir blogio priežastis. Senųjų tikėjimų ir pasaulėjautos atmintis tebėra kiekvieno lietuvio sielos dalis, jei jis nėra nukapojęs savo šaknų. Kas paveldėta iš gilios senovės, neišnyksta be pėdsakų. Lietuviai buvo patys paskutinieji Europoje, kurie priėmė krikščioniškąjį tikėjimą. Tačiau tai nereiškė, kad žmonės tą pačią dieną pamiršo savo senuosius papročius, kurie giliai buvo įsišakniję juose. Kiekvieno žmogaus diena prasidėdavo jei ne ritualinėm apeigom, maldom, tai bent mintim apie jų svarbiausius dievus, apie padėkojimą už naują dieną ir pan. Mano nuomone, tiek XIV a. pab. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovai, tiek visa likusi Europos dalis puikai žinojo, kad paprastųjų lietuvių gyvenimas taip greit nepasikeis aukštyn kojomis po Krikšto Sakramento priėmimo. Dar ne vieną šimtmetį pagonių tikėjimas lydėjo lietuvius sulig kiekviena diena.
Lietuvių kalbos referatas (12 pus.)


Donaldo Kajoko kūrinio "Lietaus migla Lu kalne" analizė
Rytų kultūroje Kajokas randa mūsų poezijai neįprastų pasaulio suvokimo būdų, įveda į literatūrinę tradiciją parabolinių vaizdų, atėjusių iš ,,Giesmių giesmės‘‘, Rabindranatho Tagore‘s ir kitų rytietiškos poezijos. Kajoko poezijoje nėra savo problemas demonstruojančio, savimi užsiėmusio subjekto.
Lietuvių kalbos analizė (4 pus.)


Draugystė
Savo draugus mes renkamės patys. Jų įtaka gali būti aiškiai juntama mūsų pasaulėžiūroje. Ji gali lemti mūsų interesus, netgi mūsų kalbėjimo būdą. Iš tiesų draugai gali smarkiai paveikti, o kartais netgi pakeisti mūsų nuomonę, nuostatas, požiūrį į gyvenimą ir pasaulį.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)


Dzūkija Vinco Krėvės kūryboje
Ištrauka iš darbo. Vincas Krėvė (Mickevičius) - universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius. Labiausiai Vincas Krėvė mėgo savo vaikystės kaimą, paskendusį miškuose, apsuptą ežerų ir kalvelių. Apsakymų rinkinyje “Šiaudinėj pastogėj” ir apysakoje “Raganius” kaip tik ir iškyla spalvingas bei konkretus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Dzūkijos kaimo paveikslas. Senovinės dzūkų buities vaizdai yra etnografiškai tikslūs. V.Krėvė neidealizavo kaimo, kuriame buvo nemaža prietarų ir skurdo, apsileidimo ir nevalyvumo, turtingų “gaspadorių” ir varganų samdinių, amžiais diegto nuolankumo kunigams ir kitokiems ponams. Rašytojas matė, kad kaimas gyvena dviejų epochų kryžkelėje, kad į jį nepermaldaujamai skverbiasi kapitalistiniai santykiai, naujas gyvenimo būdas. Tačiau V.Krėvei rūpėjo ne tiek išorinė žmogaus buitis ar socialiniai reiškiniai, kiek jo psichologija, vidaus pasaulis, mąstysena, dvasiniai interesai, moraliniai principai, gėrio ir grožio supratimas. Dzūkijos kaimai, nutolę nuo didelių centrų, ilgiau išlaikė savitus bruožus ir davė rašytojui daug medžiagos stebėjimams ir apibendrinimams. Meniniais paveikslais V.Krėvė norėjo atsakyti į klausimus, kas būdinga liaudies žmogaus charakteriui, jo dvasinei kultūrai, kur tos kultūros ištakos ir šaknys.
Lietuvių kalbos rašinys (4 pus.)


Etnologija
Etnologijos objektai ir šaltiniai. Etnologijos ištakos. Latvių panteonas. Lietuvių panteonas. Baltų religijos. Lietuvių ir Prūsų mirties dievai. Vandens dievybės ir mitinės butybės. Naminių gyvulių ir paukščių dievybės. Individo gyvenimo raida ir jos įprasminimas. Perėjimo ritualo teorija. Pagr. MIRCEA ELIADE teiginiai. TRADICINIŲ VESTUVIŲ SANDARA. VESTUVINAI PAPROČIAI. NEKROKULTAS
Lietuvių kalbos špera/ paruoštukė (2 pus.)


Gamta - įkvėpimo šaltinis
Ištrauka iš darbo. Tiek senovėje, tiek ir dabar žmonėms gamta - tai viskas. Ji tarsi antroji motina. Joje labai lengva išreikšti savo jausmus: gali dainuoti, o gamta tau pritars, gali verkti, o gamta tave guos. Gamtoje žmogus randa save, suvokia gyvenimo prasmę. Kokiame kūrinyje nėra gamtos. Juk rašytojai, poetai dažnai savo mūzomis laiko gamtos tvarinius. Pavyzdžiui, Vaižgantui gamta - Pasaulio Kūrėjo šventykla. Gėtei pati gamta yra dievybė, anot jo, nėra nieko nei virš jos, nei už jos.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)


Gamta ir žmogus
Ištrauka iš darbo. Gamta ir žmogus Žmonija išranda vis galingesnių techninių priemonių gamtai pertvarkyti. Mes jau galime sukurti dirbtines „jūras“, mes jau pajėgūs ištirpdyti ašigalių ledynus, nusausinti visus užpelkėjusius žemės plotus. Didelių permainų gamtoje sukelia gamybos procesas, kuris iš pagrindų keičia gamtinių kompleksų struktūrą, kasdien vis daugiau ima iš gamtos ir sudaro atliekų problemą. (Arturas Maurinis) Jau daugybę tūkstantmečių žmonės domisi įvairiais gamtos reiškiniais, kaip žaibai, griaustiniai, viesulai....
Lietuvių kalbos rašinys (3 pus.)


Geneloginė kalbų klasifikacija
Įvadas. Pirmieji genealoginės kalbų klasifikacijos mėginimai. Lyginamasis – istorinis metodas kalbotyroje. Indoeuropiečių kalbų šeima. Indoeuropiečių šeimos kalbos. Neindoeuropiečių kalbų šeimos. Vienišos kalbos. Išvados. Literatūra. Priedai
Lietuvių kalbos referatas (19 pus.)


Gimimas ir krikštynos senuosiuose lietuvių papročiuose
Ištrauka iš darbo. Žmogaus atėjimas į pasaulį nuo pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikų buvo nepaprastas įvykis. Ilgus šimtmečius jį supo įvairi magija, burtai, turintys apsaugoti naujagimį nuo visa, kas bloga, ir užtikrinti laimingą bei gerą gyvenimą. Jau nėštumo metu moteris dėl to laikydavosi įvairių draudimų, imdavosi burtų. Gamta taip yra sutvarkiusi, kad kiekvienas žmogus trokšta palikti savo įpėdinį, kuris tęstų jo giminę, rūpintųsi tais pačiais darbais. Nevaisingumas šeimoje buvo laikomas didele nelaime. Į bevaikę moterį žmonės žiūrėdavo labai nepalankiai.
Lietuvių kalbos konspektas (6 pus.)


Gyventi dėl kitų ar gyventi sau?
Gyveni dėl savęs! Esi pats savo likimo kalvis… Labai dažnai girdime tokius pasakymus iš šeimos narių arba mokytojų. Tačiau ar tai nėra per daug egoistiškas požiūris? Ar pasaulyje esi tik tu vienas? Deja, tad reikia matyti daugiau, aprėpti didesnę visumą, ne tik savo "daržą". Be abejo gyveni savo atskirą gyvenimą, bet gyveni ne vienas...
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 |  5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 |