Referatai Kursiniai Diplominiai

Jonas Aistis
Įvadas. Biografija. Kūrybos apžvalga. Jonas Aistis – lietuvių eleginės lyrikos klasikas. Raštai. Svarbiausios poeto gyvenimo datos. Eilėraščio KARUNKA analizė. Literatūra. Priedai. Ištrauka iš darbo. Jonas Aistis - vienas žymiausių lietuvių lyrikų, eseistų, intymų lyrinį kalbėjimą derinęs su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus, vėlyvojoje kūryboje itin angažavęsis Lietuvai ir lietuviškumui. Eleginio, melodingo eilėraščio kūrėjas. Populiariausias savo laiku lietuvių poetas: besimokantis jaunimas atmintinai mokėjo kone visą jo kūrybą.
Lietuvių kalbos referatas (7 pus.)


Jonas Biliūnas „Liūdna pasaka“ interpretacija
Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. pr. lietuvių klasikų, prozininkas. Jis laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Daugiausia J. Biliūnas rašė noveles, yra sukūręs ir vieną apysaką „Liūdna pasaka“. Pereinant prie apysakos analizuojamos ištraukos, pirmoje pastraipoje, pirmuoju sakiniu yra nusakoma vieta „Namas, kuriame tik ką atvažiavęs apsigyvenau stovėjo pačiame miške“ tai galime suvokti jog kūrinio erdvė yra plati, atvira, pasakotojui gerai pažįstama, nes jis puikiai jaučiasi, į šia vietą atvažiuoja pailsėti. Sekančiu sakiniu dar tiksliau yra nusakoma aplinka ,,Aplink vasarinį namą kvepiančios pušys ir eglės atkaitoj snaudė, už kelių žingsnių vėsi upė plaukė...“.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Jonas Biliūnas: gyvenimo bei kūrybos apžvalga
Pasakojimo ypatumai: svarbiausias J.Biliūno prozos savitumas - pasakojimas pirmuoju asmeniu: rašytojas sutapatina save su veikėju arba yra netoli jo, kažkur šalimais. Rašytojo kūryba dažnai vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis, keliuose kūriniuose pasakotojo paveikslui naudojami autoriaus biografijos faktai: mokslas užsienyje, atostogos Tėviškėje, liga. Subjektyvusiame pasakojime daugiau dėmesio skiriama pasakotojo vidiniam pasauliui, o ne detaliam aplinkos aprašymui. Šio tipo pasakojimas vadinamas psichologiniu. J. Biliūnas yra lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Jo kūryba pradeda vadinamosios lietuvių lyrinės prozos tradiciją,
Lietuvių kalbos konspektas (6 pus.)


Jonas Biliūnas. "Liūdna pasaka"
Jonas Biliūnas. "Liūdna pasaka". Juozapota. Petras. Meilė Lukšienė - "Liūdna pasaka". Albertas Zalatorius - "J. Biliūno prozos pasaulis". Juozas Stonys - "Nuo išorės į vidaus pasaulio analizę". J. Biliūnas - rašytojas humanistas. Planas. Tezės. Juozapotos charakterio psichologinis motyvavimas. Planas. Tezės. Žmogaus dvasinis grožis J. Biliūno kūryboje. Planas.
Lietuvių kalbos konspektas (5 pus.)


Jonas Biliūnas. "Ubagas"
Pirmasis kūrinio segmentas nukelia skaitytoją į prisiminimų erdvę, kur pasakotojas , kalbąs pirmuoju asmeniu, piešia senelio Sabaliūno paveikslą vaiko akimis. Šis segmentas yra taip pat ir savotiška šios ištraukos užuomazga, kur retorikos gausa erdvei suteikia nostalgijos. Ryškaus tautosakinio motyvo ( sodžius su bitėmis) kontekste Sabaliūnas vaizduojamas kaip doras ir dosnus žmogus , o tai ypač pabrėžia glaudžiai aprašomas jo santykis su gyvąja gamta (labai mylėjo bites)...
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Jono Avyžiaus "Sodybų tuštėjimo metas"
Turinys. TREČIOJI DALIS. KETVIRTOJI DALIS. Ištrauka iš darbo. 1944 metai. Vyksta mobilizacija į tarybinę armiją. Atsiranda žmonių, kurie priešinasi rusams ir jie nutaria pereiti per fronto liniją. Išvykstant miršta Adomo Vainoro motina. Keliaujantiems paspendžiama pasala ir jie išžudomi. Adomas lieka gyvas. Grįžta namo Gediminas. Išrenkami valdžios atstovai. Akvilė sugalvoja palikti Keršį ir išvažiuoti į miestą su Mariumi. Marius tampa apskrities pirmininku, Juodasis Bigė - apylinkės pirmininku. Tačiau Marius pradeda konfliktuoti su Žemažiūrevu ir Linartu. Jam pakvimpa partinio bilieto netekimu. Jam siūlo palikti Akvilę, bet jis nesutinka. Gediminas mokytojauja. Bet vėliau jį nušalina, atseit jis vaikus blogai mokina. Iš fronto grįžta Jurgis Vainoras be kojos.
Lietuvių kalbos konspektas (2 pus.)


Jono Basanavičiaus biografija
Daktaras Jonas Basanavičius gimė 1851 metais lapkričio mėnesio 23 dieną Ožkabalių kaime, Bartininkų valsčiaus, Vilkaviškio apskrityj. Štai paties Basanavičiaus žodžiai apie savo gimimą: „Ant šio baltojo “kalno” svieto lapkričio 12/23 d. 1851m., 7-tą valandą vakare ateinant, dėl nežinomos priežasties , teko man gimti i n a s p h i x i a , taigi pusgyviu, ir tik su dideliu vargu tapęs atgaivintas.Ar trinant šepečiu mano kojų padus, ar per kokį, kaip tėvams rodėsi, stebuklą, po geros sako, valandos aš atsigaivalėjęs; tėvai jau tada mane, nors pusgyvį, prižadėjo į kunigus leisti, jei tik Dievas teiksiąsi dvasią įkvėpti į mano menką kūnelį. Lapkričio24 d, 4 h po pietų buvau Bartininkų bažnyčioje klebono Jono Burdulio apkrikštytas, o kadangi tą dieną buvo Jono nuo kryžiaus, tai ir man Jono vardą suteikta.
Lietuvių kalbos referatas (4 pus.)


Jono Biliūno "Baltasai šešėlis" interpretacija
Ištrauka iš darbo. Jonas Biliūnas – XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios lietuvių rašytojas, kilęs iš Anykščių krašto. J. Biliūnas nuo pat vaikystės buvo pasiligojęs, anksti neteko abiejų tėvų, tačiau daug mokėsi, buvo doras, darbštus, sąžiningas, mylėjo tėviškę. Šie asmenybės bruožai veikė ir J. Biliūno kūrybą – rašytojas kūrė kūrinius meilės („Ji ir Jis“), laisvės ir pasiaukojimo („Laimės žiburys“), moralinės skriaudos ir kaltės („Ubagas“, „Lazda“), nereikalingojo („Brisiaus galas“) ir žmonių susitikimo („Tikėjimas“) temomis. Svarbiausias Jono Biliūno kūrinys yra apysaka „Liūdna pasaka“, kurioje atsispindi bene visos šiam rašytojui rūpėjusios temos. Kūrinys prasideda lyrine įžanga, pavadinta „Baltasai šešėlis“, kuri yra tarsi visiškai nesusijusi su pačia „Liūdna pasaka“.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Jono Biliūno "Baltasai šešėlis" interpretacija (2)
Ištrauka iš darbo. Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XIX a. pab. – XX a. pr. Realistinio pasakojimo tradicijų tęsėjas Lietuvoje. Savo kūriniuose jis daug dėmesio skyrė veikėjų vidinėms būsenoms bei konfliktams atskleisti.Biliūnas yra lyrinės novelės meistras. “Liūdna pasaka” – paskutinis baigtas Jono Biliūno kūrinys. Šią apysaką sudaro dvi dalys: pirmoji dalis – “Baltasai šešėlis” – tarytum lyrinė įžanga, antroji dalis – konkretaus žmogaus, Juozapotos, išgyvenimai. Sukurdamas eilėraštį-prozą “Baltasai šešėlis” Biliūnas sugriovė nusistovėjusį požiūrį į prozą.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Jono Biliūno "Baltasai šešėlis" interpretacija (3)
Įžymusis lietuvių rašytojas, realizmo lietuvių literatūroje atstovas, Jonas Biliūnas gyveno ir kūrė XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Vienas pagrindinių rašytojo kūrybos bruožų yra žmogaus vertės suvokimas ir gynimas. Jis pirmasis iš prozininkų pradeda kreipti dėmesį į žmogaus jausmus. Savo vienintelę apysaką „Liūdna pasaka“, kurią galima pavadinti gulbės giesme, jis rašė sirgdamas, padedant savo žmonai Julijai. Nusivylusiam, sergančiam rašytojui per daug dažnai vaidenosi momento mori (atsimink, kad mirsi). Gyvenimas jam atrodė lyg liūdna pasaka, todėl šiame kūrinyje jis nagrinėjo svarbiausias temas. Tai meilė ir gyvenimo prasmė. Jos pateiktos per tikrą istorinį 1863 metų sukilimą ir jo pasekmes.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |  8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 |