Referatai Kursiniai Diplominiai

Jono Biliūno "Ubagas" interpretacija
Jonas Biliūnas – realizmo, kuris Europoje formavosi XIXa., atstovas. Tai lyrinės lietuvių prozos klasikas, kurio reikšmingiausias kūrinių rinkinys – „Įvairūs atsakymėliai“. Rašytojas siekė kalbėti lakoniškai, vengė moralizuoti bei rašė pirmu asmeniu. Taip pat didelį dėmesį skyrė išskirtinėms žmogaus situacijoms – skriaudai, nuoskaudai, kaltei, išdavystei. Būtent kaltė bei skriauda ir atsispindi pateiktoje Jono Biliūno apsakymo „Ubagas“ ištraukoje. Šios ištraukos tema – neteisybė, skriauda. Sūnus negailestingai išvaro savo tėvą iš namų. Keliama vaikų kietaširdiškumo, atsakomybės ir pareigos problema.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Jono Biliūno apysakos "Liūdna pasaka" ištraukos interpretacija
J. Biliūnas – jauniausias likęs lietuvių literatūros klasikas, skubėjęs atlikti tai, „ką liepė sąžinė“, būtent todėl savo literatūrinį žvilgsnį sutelkęs į išskirtines žmogaus gyvenimo situacijas: skriaudą, nuoskaudą, kaltę. Visažinį epinį pasakotoją pakeitęs jautriu kūrinio dalyviu, sugebančiu užjausti, suvokti, prisiimti atsakomybę, o kartais – net atlikti išpažintį, rašytojas tapo lietuvių psichologinės prozos pradininku. Visiškai pasiligojęs, vis labiau silpdamas, aiškiai suvokdamas laiko ir būties trapumą, egzistencijos baigties neišvengiamumą, savo svarbiausiam kūriniui pasirinko skausmo, praradimo motyvus. Didžiausias ir paskutinis J. Biliūno kūrinys – apysaka „Liūdna pasaka“ – tai žmogaus – moters – tragiškas, klaikus išgyvenimas (todėl toks liūdnas), kur susipynę tikra ir netikra, kur likimas žaidžia žmonėmis ir gyvenimais (kaip pasakoj).
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Jono Biliūno apysakos "Liūdna pasaka" ištraukos interpretacija (2)
Duotoji kūrinio ištrauka yra iš antros dalies vidurio. Čia Juozapota išgirdusi ubagėlės pasakojimą apie maištininkus, jų padėtį, nusprendė eiti ieškoti savo vyro. Suruošė baltą ryšelį ir išėjo.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Jono Biliūno apysakos "Liūdna pasaka" ištraukos interpretacija (3)
Nagrinėjamoje ištraukoje pateikiamas Juozapotos sapnas. Biliūnas buvo pirmasis rašytojas, įvedęs sapno motyvą literatūroje. Sapnas yra pavaldus ne protui, sąmonei, o pasąmonei, todėl jame atsiskleidžianti tikrovė ne visuomet suvokiama budraus proto. Sapnas, kaip ir jausmai, nuojautos, įspėja apie tykančius pavojus, sunkumus, pranašauja ateitį. Juozapota yra itin jautrios dvasios moteris, todėl jausmai jai yra pagrindinis informacijos šaltinis.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Jono Biliūno gyvenimas ir kūryba
Įvadas. Jono Biliūno biografija. Kūryba. Kūrybos bruožai. Subtili beletristika. Gilus žvilgsnis į žmogaus vidinį pasaulį. Stiliaus kultūra. Realizmas jono biliūno kūryboje. Psichologizmas Jono Biliūno kūryboje. Kūrybos palikimas. Išvados. Literatūra.
Lietuvių kalbos referatas (14 pus.)


Jono Jablonskio sukurti naujadarai
Įvadas. Jono Jablonskio gyvenimas. Jono Jablonskio šeima. Ar Jonas Jablonskis yra tikras lietuvis? Kalbininko veikla. Jono Jablonskio sukurti naujadarai. Literatūra ir šaltiniai.
Lietuvių kalbos referatas (9 pus.)


Jono Maironio-Mačiulio kūryba ir požiūris
Ištrauka iš darbo. Maironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie tėvynę. Jeigu šio poeto kūrybą įsivaizduosime kaip vientisą gyvą organizmą, tai tėvynės meilei jame teks širdies funkcijos. Iš jos sruvens gyvybės gijos į visas kitas Maironio kūrybos skaidulas, kol grįžusios vėl sueis į vieną ir tą patį centrą – Lietuvą tėvynę. Maironio lyrika ne gausi, bet gili. Maironio lyrinis subjektas mato, kokia trapi laimė, jaunystė, meilė. Jis gyvena didžiulių dydžių akivaizdoje. Prieš jį nusidriekia begalinė laiko erdvė. Ji tęsiasi į gilią praeitį ir tolimą ateitį. Maironio kūryba vystosi tarsi tarp dviejų priešingų polių: entuziazmo ir pasipiktinimo. Išaukštinęs savo poezijoje idealų kovotojo paveikslą, satyrose jis smerkia jo priešingybę. Todėl Maironio satyros svarbios tuo, kad atspindi nemaža savo meto negerovių, kad padeda giliau, visapusiškiau suvokti paties poeto ideologiją, tuos reikalavimus, kuriuos jis kelia žmogui, jo santykiui su visuomene ir savo epocha.
Lietuvių kalbos rašinys (5 pus.)


Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio "Ižo rožės" analizė bei interpretacija
Ištrauka iš darbo. Judita Vaičiūnaitė (1937-2000) – viena pirmųjų miesto poečių lietuvių literatūroje. Kūryboje pirmenybę ji teikia kultūrai, menui, gretina gamtos ir miesto grožį, vengia banalių, maloninių žodžių. Kiekvienas pojūtis, nuotaikos blyksnis aprašomas, įamžinamas kaip paveiksle, bet nėra atvirai garbinamas. Taip poetė kuria unikalų, subtilų ir muzikalų savo rašymo stilių. Jis pastebimas ir eilėraštyje „Ižo rožės“.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Juozas Aputis. Žmogiškumas ir dvasingumas- patikimiausios vertybės Apučio novelėse
Juozas Aputis. Žmogiškumas ir dvasingumas- patikimiausios vertybės Apučio novelėse. Kuo gražus ir stiprus J.Apučio žmogus. Biografija. Kūryba. Kūrybos bruožai. Stiliaus bruožai. Pagrindinės temos. Tipiškos kūrinių situacijos. Veikėjai. Problemos, konfliktai. Erdvė. erdvė dažnai keičiama. erdvės mistiškumas. Laikas. Kūrybos ištraukos. Svarbiausi kūriniai. Kritikų apsakymai apie J.Apučio asmenybę ir kūrybą.
Lietuvių kalbos referatas (15 pus.)


Juozas Tumas – Vaižgantas
Rašytojas, prozininkas, publicistas, literatūros istorikas, kritikas, lietuvių literatūros modernintojas. Gyvenimo faktai. Asmenybės bruožai. Pasaulėžiūra. Kūrybos bruožai. Kūryba. Epopėja "Pragiedruliai". "Pragiedrulių" savitumas. Išvados.
Lietuvių kalbos pristatymas (9 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |  9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 |