• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Kalbos dalių gramatinio nagrinėjimo planai
Daiktavardis. Būdvardis. Skaitvardis. Įvardis. Veiksmažodis. Dalyvis. Pusdalyvis. Prieveiksmis. Padalyvis.
Lietuvių kalbos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Kalbos kultūra. Savarankiškas darbas
Darbo tikslai. Uždaviniai. Iš specialybės literatūros išrinkti 50 specialybės kalbos terminų, nurodyti jų kirčiuotę, parašyti tris pavojingiausius linksnius (vienaskaitos įnagininką, daugiskaitos galininką, vienaskaitos vietininką), pabraukti visų žodžių kirčiuotus skiemenis. Iš specialybės kalbos išrinkti 50 netaisyklingų sakinių su įvairiomis kalbos kultūros klaidomis ir jas ištaisyti. Parengti šių dokumentų pavyzdžiai: prašymas kolegijos direktorei, prašymas dėl priėmimo į darbą, gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas. IŠVADOS
Lietuvių kalbos namų darbas (11 pus.)

Kalbos kultūros kontrolinis darbas nr. 1.
Ištaisyti netaisyklingus sakinius. Sukirčiuoti. Balsių tarties reikalavimai. Priebalsių tarties reikalavimai. Dvibalsių ir dvigarsių tarties reikalavimai. Kada ir kokios tarmės pagrindu susiformavo bendrinė kalba? Kalbos norma ir kalbos klaida. Kalbos klaidų rūšys. Funkciniai stiliai ir kalbos kultūra. Pagrindinės kirčiavimo sąvokos (kirtis, priegaidė, kirčiuotieji ilgieji ir trumpieji skiemenys). Svarbiausios lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės. Tarptautinių žodžių kirčiavimas. Kaip kirčiuojami pavojingi linksniai? Kas yra leksika? Kaip skirstomos leksikos klaidos? Priesagų vartojimo klaidos. Priešdėlių vartojimo klaidos. Giminės, skaičiaus ir laipsnių vartojimas. Skaitvardžių vartojimas. Įvardžiuotinių formų vartojimas. Veiksmažodžio ir jo formų vartojimas. Tvirta valiuta, gera pabaiga, kita byla, pirma diena, įvairias programas, visus litus, mažus likučius, biudžetus, šiuose rinkiniuose, geras drauges, užsienio turistus, antras vietas, naujus kalendorius, buhalterinė apskaita, naudingesnė paskola, privatus sektorius, pirmasis balansas, senasis važtaraštis, tavasis kompiuteris, lauktasis klientas, sudėtingesnis reiškinys, sidabrines monetas, kredito kortelė, piniginis dokumentas, įdomus projektas, prezidentas, rinka, gerus rodiklius, konkursas, stichija, likutis, hipotezė, anketa, programa, kultūra, universitetas, dialogas, patiekalas, keturi semestrai, penki metodai, aštuoni kompiuteriai, trečia vieta, devinta paskaita.
Lietuvių kalbos namų darbas (18 pus.)

Kalendorinių apeigų dainos
Kalendorinės šventės ir su jomis susijusios dainos. Rasa(Joninės), Ilgės(Vėlinės), Kalėda (Kalėdos),Gavėnia (Užgavėnės), Melagio Diena, Motinos Diena, Velykos.
Lietuvių kalbos referatas (12 pus.)

Kaltės ir atleidimo motyvas S. Nėries eilėraščių rinkinyje "Prie didelio kelio"
Eilėraštis "Vėl sniegti" priklauso brandžiajai S. Nėries lyrikai. Šis eilėraštis buvo parašytas 1942 XI 05. Tuo metu rašytoja buvo išvykusi į Maskvą, dėl to stipriai išgyveno. Eilėraštis pradedamas tarsi autorės prisiminimais apie tolimą tėvynę. Tai tarsi pokalbis su ja, kuris įvyksta jausmams susikaupus, didelio susijaudinimo, stiprių išgyvenimų metu.
Lietuvių kalbos analizė (10 pus.)

Kas mažina knygų populiarumą
Kam reikalingas skaitymas? Ar žmonės skaito dėl noro būti išsilavinusiu? O gal tai tiesiog natūralus atsipalaidavimo metodas? Bet vis dėl to, kaip pasikeitė mūsų noras būti apsišvietusiais? Ar kartais jums nepasirodė, kad mūsų tėvai daug rimčiau žiūrėjo į knygas? Tikriausiai, kai turi daug galimybių išsilavinti, nesistengi jų išnaudoti, tiesiog plauki pasroviui, o srovė kartais nuneša ne į rojų, o į sunkaus darbo miestą...
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Kazio Borutos "Baltaragio malūnas": Girdvainio paveikslas
Ištrauka iš darbo. Girdvainis artimas lietuvių liaudies dainų berneliui, nes jo pasididžiavimas yra obuolmušiai žirgai. Deja, jis nėra darbštus, rūpestingas žmogus, kuris stengtūsi prižiūrėti savo ūkį. Priešingai, Girdvainis “per tuos obuolmušius visą ūkį apleido, kurį tėvas paliko pilną kaip aruodą”. Bet tevas mirdamas tare – kol erzilai obuoliuoti bus, tol ir jo gyvenimas bus kaip obuolys.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Kazio Borutos "Baltaragio malūnas": mitologijos ir tautosakos atspindžiai
Ištrauka iš darbo. Ar galima būtų įsivaizduoti tikrovėje ant aukšto Udruvės kalno stovintį Baltaragio malūną, jo šeimininką, pražilusį Baltaragį, gražuolę jo dukrą Jurgą, pas kurią vis važiuoja piršliai su jaunikiais, bet niekas nevažiuoja, nes jiems sukliudo Paudruvės pelkių velnias Pinčukas? Tikrovėje tokių dalykų nėra, taigi K.Borutos romane yra nemažai mitų ir tautosakos elementų. Bene labiausiai išsiskiriantis mitinis veikėjas šiame romane – velnias Pinčukas. Jo istorija yra labai įdomi.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Kazio Borutos "Baltaragio malūno" folkloriškumas
Ištrauka iš darbo. Kazio Borutos kūrybos viršūnė yra "Baltaragio malūnas", parašytas vokiečių okupacijos metais (1945). Tai sakmę primenantis prozos kūrinys, kuriame susipina epiškumas ir lyrizmas, realistinis pasakojimas ir fantastika. "Baltaragio malūnas" - tai kūrinys apie liaudies dvasinį grožį ir išdidumą, parašytas pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą, veikėjus piešiant sodriai realistiškai psichologinėje - buitinėje plotmėje, juos ryškiai individualizuojant. Būdingiausias kūrinio bruožas - lyrizmas, liaudiškas humoras. Kasdieniški gyvenimo reiškiniai čia apgaubiami romantiška-poetiška skraiste.
Lietuvių kalbos rašinys (4 pus.)

Kazio Borutos biografija ir kūryba
Ištrauka iš darbo. KAZYS BORUTA (1905-0965). Gimė Kuldokų kaime Marijampolės apskrityje, stambių ūkininkų, suvalkiečių šeimoje. I pasaulinio karo metais tėvai pasitraukė į Rusiją. Baigęs Liudvinavo mokyklą, pradėjo mokytis Maskvos g-joje. 1918 metais tėvai grįžo į Lietuvą. Pradėjo mokytis Marijampolės mokytojų seminarijoje. Negalėjo baigti, buvo pašalintas už dalyvavimą demonstracijoje. Eksternu laikė egzaminus (leidimą gavo sunkiai).
Lietuvių kalbos referatas (2 pus.)