• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Poetinis K. Donelaičio "Metų" pasaulis
Įvadas. Poetinis Metų pasaulis. Retorinė kultūra. Tvarkos ilgesys. Idealusis pasaulis. Būrai ir ponai. Lietuviai ir kitataučiai. Laiko ratas. Būriški ir poniški valgiai. Tarp pamokymų ir gėrėjimosi. Poemos veikėjai. Pričkaus paveikslas. Pasakotojo vaidmuo. Kolektyvas ar individas. Žemojo stiliaus reikšmė. Donelaičio hegzametras. Išvados. Mano tikslas yra susipažinti su poetiniu K Donelaičio „Metų“ pasauliu. Daugiau sužinoti apie kūrinį ir patį poetą.
Lietuvių kalbos referatas (12 pus.)

Poezijos teksto analizė
POEZIJOS TEKSTO ANALIZĖ. EILĖRAŠČIO SKAITYMO PLANAS. EILĖRAŠČIO SITUACIJA (ERDVĖ, LAIKAS, VIETA...). LYRINIS “AŠ”.
Lietuvių kalbos konspektas (1 pus.)

Pokalbių svetainės klaidos
ĮVADAS. BARBARIZMAI. VERTALAI. HIBRIDAI. SEMANTIZMAI. Pokalbių svetainės klaidos. IŠVADOS. LITERATŪRA. PRIEDAI. Kad kalba galėtų vis geriau tenkinti padidėjusius mūsų visuomenės kultūrinius poreikius, ją reikia nuolatos tobulinti, dailinti, ugdyti visus jos stilius. Tik logiška, tikslia. Aiškia, taisyklinga kalba galima tinkamai perteikti informaciją, deramai prisidėti prie kultūros ugdymo; be to, tobula kalba pati savaime yra kultūros vertybė. Kiekviena kultūringa visuomenė gerai supranta reikalą rūpintis savo rašomąja ir šnekamąja kalba, jos informaciniu efektyvumu ir tobulumu.
Lietuvių kalbos referatas (9 pus.)

Putino "Altorių šešėly" ištrauka iš "Eina gyvenimas"
Vincas Mykolaitis Putinas – pirmojo Lietuvoje intelektualinio psichologinio romano autorius. Romanas “Altorių šešėly” atspindi jaunos meniškos prigimties sielos blaškymąsi tarp kūrybos ir kunigijos. Duotoji ištrauka yra iš antrosios romano dalies “Eina gyvenimas”. Ją būtų galima pavadinti “Meilės scena baronienės dvare”.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

R. Granauskas "Duonos valgytojai"
Ištraukoje svarbiausi yra šeimininkai. Jų tarpusavio santykiai yra labai gražūs. Juos išreiškia vyro kreipimasis į žmoną : „motina“. Tai yra gražus tradicinis žmonos vadinimas. Taip pat toks kreipimasis i žmoną parodo, jog vyras vertina ją ne tik kaip žmoną, bet ir jo vaikų motiną. Rimkų santykių šiltumą išreiškia ir tai, kad jie abu stovi prie savo duonos. Įvardis „savo“ oponuoja „valdiškos“ duonos sąvokai. Senieji laikosi tradicijų ir nors kartą per metus išsikepa savo duoną.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Rašytojų santrauka
Autorius, pagrindiniai kūriniai ir veikėjai, pagrindinė tema. KRISTIJONAS DONELAITIS. ANTANAS BARANAUSKAS. IGNAS ŠEINIUS. ANTANAS ŽUKAUSKAS-VIENUOLIS. JULIJA ŽYMANTIENĖ-ŽEMAITĖ. GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ-BITĖ. JUOZAS TUMAS-VAIŽGANTAS. SOFIJA PŠIBILIAUSKIENĖ-LAZDYNŲ PELĖDA. VINCAS KRĖVĖ. MARIJA PEČKAUSKAITĖ-ŠATRIJOS RAGANA. BALYS SRUOGA. VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS. KAZYS BORUTA. VILHELMAS STAROSTA-VYDŪNAS. JONAS BILIŪNAS. ANTANAS VAIČIULAITIS. IEVA SIMONAITYTĖ. ANTANAS ŠKĖMA. ALGIRDAS POCIUS. BRONIUS RADZEVIČIUS. JUOZAS APUTIS. ROMUALDAS GRANAUSKAS. MARIUS KATILIŠKIS. JUOZAS GRUŠAS. JUOZAS BALTUŠIS. JONAS MIKELINCKAS. ROMUALDAS LANKAUSKAS.
Lietuvių kalbos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Renesansas lietuvių literatūroje (pirmosios lietuviškos knygos ir jų autoriai)
Mykolas Lietuvis, Husovianas, Motiejus Strijkovskis, Reformacija, A. Kulvietis ir S. Rapalionis, M. Mažvydo “Katekizmas”, J. Bretkūnas, Mikalojus Daukša. Ištrauka iš darbo. XVIa. pradžioje Lietuvoje ėmė sklisti Renesanso (atgimimo) ir Humanizmo (žmoniškumo) idėjos, einančios iš V. Europos. Atgimė mokslas ir menas, stiprėjo pasaulietinė mintis. Humanistai aukštino ne tik Dievą, bet atsigręžė ir į žmogų, atgaivino antikines kultūros studijas. Tuo metu prasidėjusi Reformacija (arba Protestantizmas) ėmė savaip pertvarkinėti katalikų bažnyčią, kritikuoti popiežių. Europoje XVa. buvo išrasta spauda. Visa tai pažadino Lietuvoje tautinės kultūros poreikį. Šis laikotarpis pasižymėjo reformacijos judėjimo pakilimu ir katalikų reakcijos siautėjimu. Šiame laikotarpyje Lietuvoje greta toliau besivystančių pasaulietinio turinio raštų rusų, lotynų ir lenkų kalbomis (metraščių sąvadų, teisynų, istorinio pobūdžio veikalų ir kt.) pradėjo žymiai sparčiau vystytis ir raštija lietuvių kalba, daugiausia religinio turinio (katekizmai, pamokslų rinkiniai ir kt.), pasirodė pirmieji kalbinio pobūdžio veikalai (žodynai), ėmė formuotis literatūrinė lietuvių kalba.
Lietuvių kalbos referatas (6 pus.)

Renginio planas. Vestuvės
Tema. Idėja. Auditorija. Vieta. Trukmė. Laikas. Veikėjai. Rekvizitas. Techninės priemonės. Renginio scenarinis planas. Renginio scenarijus.
Lietuvių kalbos pavyzdys (13 pus.)

Romantizmas lietuvių literatūroje
Ištrauka iš darbo. Sąvoka „romantizmas” imta vartoti maždaug tarp 1797 ir 1800 m. Jo priešpriešai – senajam, arba antikiniam, menui buvo duotas klasikinio meno vardas. Tiek F. Schilleris ir Goethe, tiek broliai Schlegeliai ar Novalis apie romantizmą ir klasicizmą kalba kaip apie du skirtingus to paties dvasinio turinio išraiškos pavidalus. Lietuvoje jau nuo XIX a. pabaigos ryškėja lietuviškajam kultūriniam arealui neįprasta priešprieša tarp idealizmo ir materializmo. Kiekviena šių tendencijų savo siekius įkūnija kultūriniu „Aušros“ ir „Varpo“ pavidalu.
Lietuvių kalbos referatas (10 pus.)

Romantizmo literatūra. Maironis.
ROMANTIZMO LITERATŪRA. Romantizmas. Lietuvių romantizmas. Stiliaus bruožai. Žanrai. Romantizmo atstovai. MAIRONIS. Biografija. Studijos. Kūryba. Mirties metai. Ištrauka iš darbo. Romantizmas yra meninis ir intelektualinis sąjūdis susiformavęs XVIII a. pabaigoje, kuris pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, individualumą, subjektyvumą, iracionalumą, spontaniškumą, transcendeciją laisvę nuo klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Tipiškos romantizmo charakteristikos: žavėjimasis gamtos grožiu; bendras emocijų pakylėjimas virš proto ir jausmų virš intelekto; posūkis į save ir žmogaus asmenybės, jo nuotaikų ir protinių sugebėjimų nagrinėjimas; genijaus, didvyrio ir kitų ypatingų figūrų naudojimas ir dėmesio sutelkimas į jų jausmus ir vidinę kovą; naujas požiūris į menininką kaip individualų kūrėją, kurio kuriančioji dvasia yra svarbesnė nei griežtas formalių taisyklių ir tradicinės tvarkos; vaizduotės kaip vartų į transcendentinius potyrius pabrėžimas; ypatingas susidomėjimas liaudies kultūra, tautine ir etnine kilme bei Viduramžiais; potraukis egzotikai, keistenybėms, paslaptims, okultiniams ir šėtoniškiems reiškiniams.
Lietuvių kalbos referatas (4 pus.)