• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Salomėjos Nėries eilėraščio Žydi saulė interpretacija
Analizuojamas eilėraštis yra išspausdintas S. Nėries cikle “Iš M. K. Čiurlionio paveikslų”. “Žydi saulė” – pavadinimas įprasmina mintis apie grožį, gyvybę, šviesą ir kitokias malonias emocijas.Ar apie tai bus kalbama ir pačiame eilėraštyje? Jau pirmajame posme yra kontrastas (“Žydi saulė raudonais žiedais../ Man vienam ji pražydės juodai”). Taigi nesvarbu, kad antraštė skelbė apie gėrį, suvokiame, jog kiekviename gėryje yra lašelis blogio, kiekviename blogyje – truputis gėrio. Tamsą keičia šviesa, gyvybė baigiasi mirtimi ir vėl atsiranda nauja. Poetė metaforomis kalba apie meilę, kraują, kapą, mirtį. Neįprastas spalvų derinys: raudona – juoda. Pirmojoje eilutėje minima žydinti saulė – tai gyvybė, džiaugsmas, tačiau saulė žydi “paskutinį kartą”, ir dar “pražydės juodai…”
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinys "Anksti rytą"
Ištrauka iš darbo. Salomėja Nėris – dramatiškų vidinių lūžių poetė. Būdama 23 metų parašė pirmąją savo knygą „Anksti rytą“. Tai jaunatviškų svajų, ilgesių, džiaugsmų eilėraščiai. Laikas – viena pagrindinių materijos būties formų, kuriai būdinga trukmė, nuoseklumas, nenutrūkstamumas ir negrįžtama tėkmė, begalinis objektyvumas. Jaunystė – jauno žmogaus amžius. Akimirka – akimirksnis, labai trumpas laiko tarpas, momentas. Amžinybė – nesibaigianti lieko tėkmė, nepabaigiamybė. Kas jungia visus šiuos žodžius?
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Salomėjos Nėris eilėraščio „Žvaigždė – jaunystė“ interpretacija
Ištrauka iš darbo. S. Nėris – tai didelio talento lietuvių lyrikė. Kūrybinį kelią poetė pradėjo anksti, būdama dvidešimt trijų metų. Jau pirmasis jos rinkinys įsitvirtino geriausiųjų gretose. S. Nėries eilėraštis “ Žvaigždė – jaunystė “ – tai naujojo romantizmo laikotarpio darbas. Eilėraštis išryškina poetės bandymą atskleisti tikrąjį savo gyvenimo troškimą – gyventi amžinai ir būti jaunai. Kūrinio žanras – eilėraštis. Tai įrodo jo sudarymas, rimavimas, žodžių galūnių derinimas ir strofų suskirstymas.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Samprotavimo temos, literatūra argumentavimui, citato
Samprotavimas gyvenimo prasmės temomis. Samprotavimas apie žmonių santykius. Samprotavimas pop-temomis. Samprotavimas apie literatūrą. Samprotavimas apie kalbą. Samprotavimas apie tėvynę. Samprotavimas jaunimui aktualiomis temomis. Samprotavimas apie moralines vertybes. Šiuolaikinės visuomenės vertybės. Tolerancija. Samprotavimas apie gamtą.
Lietuvių kalbos pavyzdys (4 pus.)

Saulės įvaizdis Irenos Vaičikauskaitės, S. Nėries kūryboje ir M. K. Čiurlionio mene
Saulės įvaizdis Salomėjos Nėries kūryboje. Saulės įvaizdis Čiurlionio mene. Saulės įvaizdis Irenos Vaičikauskaitės kūryboje.
Lietuvių kalbos rašinys (4 pus.)

Sauliaus Šaltenio kūrinio "Amžinai žaliuojantis klevas" analizė
Sauliaus Šaltenio novelė "Amžinai žaliuojantis klevas" pasakojamas pirmuoju asmeniu. Lyrinio pasakojimo impulsyvumas yra kupinas ironijos. Novelė prasideda mergaitės svajonėmis. Ji svajoja apie Korsiką ir ilgus plaukus, nors namuose neturi nė veidrodžio. Ryškiausiu komunikacijos ženklu kūrinio pradžioje yra veiksmažodis "norėčiau": šiuo veiksmažodžiu pažymima ne pagrindinės veikėjos realybės pasaulis, o vaizduojamu momentu herojės vaizduotėje vyravusios svajonės, kurios skaitytojui perteikiamos tariamosios nuosakos veiksmažodžiu. Vėliau yra daromas laiko "šuolis": mergaitė tarsi atsibunda iš svaigaus svajonių pasaulio, nupasakoja skaitytojams esamą realybę ir grįžta vėl į praeitį tam, kad tarsi skaitytojui, tarsi sau papasakotų šeimos, kurioje gyvena, istoriją. Tai, ką ji puikiausiai žino.
Lietuvių kalbos analizė (2 pus.)

Sąžinė - brangiausias turtas
Dažnai girdime diskusijas apie sąžinębet ar žinome, kas tai yra? ar ji apskritai reikalinga? ar verta įsiklausyti į sąžinės balsą? visų pirma, sąžinė - tai protinis ir emocinis savo veiksmų įvertinimas pagal istoriškai susiformavusias moralės normas. Tai - brangiausias žmogaus turtas, kuris kaltina arba pateisina bei nurodo, ką turime daryti, kad išvengtume amoralių poelgių.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Seni ir maži V.Krėvės kūryboje
Gugis - laimingas charakteris. "Bobulės vargai". "Silkės". "Bedievis". "Galvažudys". "Skerdžius". KODĖL V.KRĖVĖ SIMPATIZAVO SENIEMS ŽMONĖMS? KODĖL VINCAS KRĖVĖ IŠSKIRIA MAŽUS? Ištrauka iš darbo. V. Krėvė lietuvių literatūrą, realistinę kūrybą praturtino psichologiniais, intelektualiniais paveikslais. Pasak A. Zalatoriaus - "Rašytojo asmenyje derinasi skvarbaus analitiko protas, nerami romantiko siela, blaivus valstiečio žvilgsnis į pasaulį." V. Krėvei rūpėjo žmogaus būties filosofinės problemos: kas yra laimė ir tiesa, koks gyvenimo tikslas ir kas svarbiausia žmogaus gyvenime? V. Krėvė šias problemas sprendė kurdamas konkrečius žmonių paveikslus, kuriais išreikšdavo savo idealus, atskleisdavo savybes tokio žmogaus, kokį jis norėjo matyti gyvenime.
Lietuvių kalbos referatas (7 pus.)

Senoji lietuvių literatūra
Literatūros istorijos periodizacijos principai: Vidurinieji amžiai ir Naujieji laikai (Renesansas, Barokas, Apšvieta). Viduramžių raštija apie Lietuvą. Pirmieji Lietuvos raštijos paminklai, karaliaus Mindaugo raštinės dokumentai. Rašomosios kalbos samprata. Epistolinė raštija: Gedimino laiškai. Vytauto laiškai. Lietuvos krikštas ir jo įtaka raštijos plėtotei. Ankstyvieji Lietuvos metraščiai. Vytauto “Skundas prieš Jogailą”. Lietuviški poteriai. Lietuvos metrika. Naujųjų laikų samprata. Renesansas. Išsilavinusio žmogaus idealas ir kultūrinės Lietuvos situacija XV-XVI a. sankirtoje. Pirmosios Lietuvos spausdintos knygos. Katalikiškoji Lietuvos literatūra iki Reformacijos ir jos idėjos. Jonas Vislicietis, Erazmas Vitelijus, Mikalojus Husovianas. Pirmoji Lietuvos spaustuvė ir jos knygos: P. Skoryna. Ankstyvoji Renesanso istoriografija: Bychoveco kronika. Politinė polemika: Albertas Goštautas. Reformacijos pradžia Lietuvoje. Reformacija Rytų Prūsijoje. Abraomas Kulvietis ir jo „Tikėjimo išpažinimas“. Liuteroniškoji Reformacijos literatūra. Stanislovas Rapolionis. Venclovas Agripa. Mikalojaus Radvilo Juodojo Brastos spaustuvė ir joje išleistų knygų lenkų kalba pobūdis. Bažnytinės raštijos žanrai. Martynas Mažvydas ir pirmosios lietuviškos knygos. Mažvydo laiškai. Mažvydo raštų bendradarbiai. Reformacijos politinė polemika Lietuvos DK. Venclovo Mykalojaičio (Mykolo Lietuvio) traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“. Radvilų kultūrinė mecenatystė ir literatūrinė šlovė: XVI a. herojinė poema. Pranciškuas Gradauskas, Elijas Piligrimovijus, Andrius Rimša, Jonas Radvanas. Herojus Renesanso literatūrinėse kalbose. Katalikų Bažnyčios reforma ir kultūriniai pokyčiai. Jėzuitai Lietuvoje. Vilniaus universiteto reikšmė. Katalikiškoji potridentinė literatūra. Polemika su evangelikais: Petras Skarga, Andrius Jurgevičius. Augustino Rotundo „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“. Pirmoji lietuviška knyga Lietuvos DK Mikalojus Daukša. Motiejus Stryjkovskis ir jo darbai. Renesanso istorijos pobūdis ir isoriografinė reikšmė. Istorija ir litartūra. Lietuviškosios kalvinistų literatūros atsiradimas XVI a. pab. Merkelio Petkevičiaus „Katekizmas“. Kalvinistų bažnytinės giesmės. Jokūbas Morkūnas. Prūsų Lietuvos liuteronų bažnytinės giesmės XVI a. Jonas Bretkūnas. Bretkūno „Postilė“ – pirmas originalus lietuviškos prozos paminklas. „Postilės“ žmogaus ir liuteroniškos pasaulėvokos principai. Pirmoji lietuviška Biblija. Simono Vaišnoro „Žemčiūga teologiška“. Baroko epochos bruožai ir meninio vaizdavimo principai. Barokas Lietuvoje. Baroko asmens savirefleksija. Memuaristika, autobiografija, kelionių aprašymai. Mikalojaus Radvilo Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ ir Teodoro Jevlašauskio „Atsiminimai“, Teodoro Bilevičiaus „Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis“. Konstantinas Sirvydas – lietuviškojo Baroko klasikas. Sirvydo postilė „Punktai sakymų“ ir katalikiškoji XVII a. mintis. Sirvydo lietuvių kalbos žodynas. Jonas Jaknavičius. Lietuviškos Biblijos vertimų apžvalga. Baroko istoriografijos savitumas: Albertas Vijūkas Kojelavičius, Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ ir kiti istorijos darbai. JĖZUITŲ MOKYKLINIO TEATRO RAIDA (XVI–XIX a.). Baroko lyrika. Danielius Nabrovoskis, Samuelis Pšipkovskis, Zbignievas Morštynas. Mikalojaus Kazimiero Sarbievijaus kūryba. XVII a. evangelikų-reformatų literatūra. Radvila ir Kėdainių kultūrinė aplinka. „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – XVII a. LDK reformatų literatūros paminklas. J. Božimovskis, S. Minvydas. Steponas Jaugelis-Telega ir „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ giesmyno pobūdis.
Lietuvių kalbos konspektas (58 pus.)

Senoji lietuvių mitologija lietuvių tautosakoje
Ištrauka iš darbo. Senoji lietuvių mitologija, religija yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Žmogaus prigimtyje užkoduota fantazija pakelia virš realybės ir suteikia neribotą laisvę. Tautosaka kuriama kasdienine kalba, kuri yra tautinės atminties liudijimas. Todėl joje labai gausu mitologijos, išlikusios nuo senų senovės. Ypač daug senojo, pagoniškojo lietuvių tikėjimo yra mitologinėse sakmėse ir stebuklinėse pasakose. Tautosakai būdingas fantastinis pasaulio suvokimas, daug mitologijos ženklų: minimos laumės, velniai, aitvarai, dažnai kartojasi magiški skaičiai.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)