• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Senovės žemaičių būstas ir gyvenimo būdas
Įvadas. Senovės žemaičių trobos. Senovės žemaičių gyvenimo būdas. Senovės žemaičių bendravimo kultūra. Senovės žemaičių tikėjimas. Išvados. Literatūra. Priedai.
Lietuvių kalbos referatas (11 pus.)

Senoviniai Kalėdų papročiai
Turinys. Įvadas. Kalėdos - viena svarbiausių krikščionių švenčių. Apie adventą. Kalėdų papročiai. Kalėdų tautosaka. Apie Kalėdų dainas. Išvados. Šaltinių sąrašas. Ištrauka iš darbo. Kalėdos tai šventė, kai kūdikėlis Jėzus gimė iš paprastos moters, kad paskelbtų žmonėms atpirkimo mokslą, kad padėtų jiems po žemės vargų vėl grįžti į rojų, iš kurio po pirmųjų žmonių klaidos jie buvo išmesti. Pasaulyje nuo Jėzaus gimimo skaičiuojama metus ir švenčiamos Kalėdos bei puošiama eglutė.
Lietuvių kalbos rašinys (8 pus.)

Simonas Daukantas
Simonas Daukantas - žymiausias XIX a. tautinės lietuvių kultūros ideologas, pirmasis profesionalus Lietuvos istorikas, pirmasis lietuviškai rašęs Lietuvos istorijos veikalus. Jis taip pat pasireiškė kaip plataus užmojo švietėjas, tautosakininkas, kalbininkas.
Lietuvių kalbos referatas (2 pus.)

Simono Stanevičiaus pasakėčios "Žmogus ir levas"
Ištrauka iš darbo. Vienas žymiausių XlX a. pradžios pasakėtininkų yra Simonas Stanevičius. Jis sukūrė šešias pasakėčias. Viena iš jų -“Žmogus ir levas”. Pasakėčia buvo pavadinta žemaičių pasaka, nes kūrinio kalbos pagrindas yra gyvoji liaudies kalba-žemaičių tarmė. Pasakėčioje autorius daugiausiai dėmesio sutelkia į veikėjų psichologinį motyvavimą, mažiau į detalesnį įvykio apibūdinimą. Pasakėčioje taip pat sprendžiami moraliniai klausimai.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Stilistika
Stilių sąveika. BENDROJI STILIAUS KULTŪRA. Ištakos ir prielaidos. Stiliaus kultūra – minties kultūra. Stiliaus aiškumas. Tikslumas. Gyvumas. Vaizdingumas.
Lietuvių kalbos konspektas (6 pus.)

Stilistikos konspektas
Stilistika. Stiliai. Šnekamasis stilius. Dalykinis, mokslinis stilis. Kanceliarinis stilius. Publicistinis stilius. Meninis stilius.
Lietuvių kalbos konspektas (1 pus.)

Sunkesnės rašybos žodžiai
Sunkesnės rašybos lietuvių kalbos žodžiai. A: drasko, gąsdinti, grasinti, išsigąsti, galąsti, grasyti, saulėgrąžos, mąžta, vąšas, samanos, šalti, šąla, šalo, sušalęs, bąla, balo, sąžinė, slastai, skląstis, spąstai, rąžosi, rąstas, masalas, marna, pirmaujančiajai, kąsnis, savąja, senajai, grąža, maudimąsi, tąsa...
Lietuvių kalbos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Sunkiau imti nei duoti (pagal Jono Biliūno apsakymą "Ubagas")
Ištrauka iš darbo. Jono Biliūno apsakyme „Ubagas“ pavaizduotas labai svarbios šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Petras Sabaliūnas, savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių. Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, kaip ir daugelis senų žmonių, turintis savo pomėgį – bites. Senelis labai jas mėgo, gerai jomis rūpinosi ir visada kalbėjo, kad bitės geros ir paklusnios tik tada, kai „bičiuoliai nešykštūs ir vienybei gyvena“.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Šatrijos Ragana
Svarbiausi gyvenimo faktai. Kūryba. Ištrauka iš darbo. Marija Pečkauskaitė, slapyvardžiu Šatrijos Ragana, į lietuvių literatūrą atėjo nesunkiai, tarsi savaime. Marija – Šatrijos Ragana. Šis vardas suartina priešybes ir jas sujungia. Tokia rašytojos forma gal ir niekieno nebuvo pavartota. Buvo – vien Ragana. Raganėle Mariją meiliai vadino Povilas Višinskis, kuris mokė ją lietuvių kalbos, padėjo žengti pirmuosius žingsnius į literatūrą. Ir labai Mariją mylėjo, bet nesulaukė iš jos tokio pat jausmo. Iš Raganėlės tikriausiai Ragana, o Šatrijos – pagal aukščiausiąjį Žemaitijos kalną, esantį netoli jos gimtųjų vietų.
Lietuvių kalbos referatas (5 pus.)

Šatrijos Raganos "Sename dvare" ištraukos interpretacija
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1878m. lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Tėvų kilnūs tarpusavio santykiai darė teigiamą įtaką jos asmenybės formavimuisi. Šatrijos Ragana pirmoji lietuvių literatūroje praplėtė žmogaus vaizdavimo diapazoną, sutelkdama dėmesį į jo dvasinį pasaulį. Vienas svarbiausių personažų bruožų - psichologinis tikrumas ir gilumas. Rašytoja pastebėdavo subtiliausius žmogaus sielos virptelėjimus. Čia glūdi didžiausia humanistinė kūrybos reikšmė. Šatrijos Ragana parašė nemažai kūrinių. Keli iš jų tai „Vincas Stonis”, “Dėl tėvynės”,” Viktutė”, “ Irkos tragedija”, bei apysaką "Sename dvare“.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)