• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Jono Biliūno apysakos "Liūdna pasaka" ištraukos interpretacija (2)
Duotoji kūrinio ištrauka yra iš antros dalies vidurio. Čia Juozapota išgirdusi ubagėlės pasakojimą apie maištininkus, jų padėtį, nusprendė eiti ieškoti savo vyro. Suruošė baltą ryšelį ir išėjo.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Jono Biliūno apysakos "Liūdna pasaka" ištraukos interpretacija (3)
Nagrinėjamoje ištraukoje pateikiamas Juozapotos sapnas. Biliūnas buvo pirmasis rašytojas, įvedęs sapno motyvą literatūroje. Sapnas yra pavaldus ne protui, sąmonei, o pasąmonei, todėl jame atsiskleidžianti tikrovė ne visuomet suvokiama budraus proto. Sapnas, kaip ir jausmai, nuojautos, įspėja apie tykančius pavojus, sunkumus, pranašauja ateitį. Juozapota yra itin jautrios dvasios moteris, todėl jausmai jai yra pagrindinis informacijos šaltinis.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Jono Biliūno gyvenimas ir kūryba
Įvadas. Jono Biliūno biografija. Kūryba. Kūrybos bruožai. Subtili beletristika. Gilus žvilgsnis į žmogaus vidinį pasaulį. Stiliaus kultūra. Realizmas jono biliūno kūryboje. Psichologizmas Jono Biliūno kūryboje. Kūrybos palikimas. Išvados. Literatūra.
Lietuvių kalbos referatas (14 pus.)

Jono Jablonskio sukurti naujadarai
Įvadas. Jono Jablonskio gyvenimas. Jono Jablonskio šeima. Ar Jonas Jablonskis yra tikras lietuvis? Kalbininko veikla. Jono Jablonskio sukurti naujadarai. Literatūra ir šaltiniai.
Lietuvių kalbos referatas (9 pus.)

Jono Maironio-Mačiulio kūryba ir požiūris
Ištrauka iš darbo. Maironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie tėvynę. Jeigu šio poeto kūrybą įsivaizduosime kaip vientisą gyvą organizmą, tai tėvynės meilei jame teks širdies funkcijos. Iš jos sruvens gyvybės gijos į visas kitas Maironio kūrybos skaidulas, kol grįžusios vėl sueis į vieną ir tą patį centrą – Lietuvą tėvynę. Maironio lyrika ne gausi, bet gili. Maironio lyrinis subjektas mato, kokia trapi laimė, jaunystė, meilė. Jis gyvena didžiulių dydžių akivaizdoje. Prieš jį nusidriekia begalinė laiko erdvė. Ji tęsiasi į gilią praeitį ir tolimą ateitį. Maironio kūryba vystosi tarsi tarp dviejų priešingų polių: entuziazmo ir pasipiktinimo. Išaukštinęs savo poezijoje idealų kovotojo paveikslą, satyrose jis smerkia jo priešingybę. Todėl Maironio satyros svarbios tuo, kad atspindi nemaža savo meto negerovių, kad padeda giliau, visapusiškiau suvokti paties poeto ideologiją, tuos reikalavimus, kuriuos jis kelia žmogui, jo santykiui su visuomene ir savo epocha.
Lietuvių kalbos rašinys (5 pus.)

Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio "Ižo rožės" analizė bei interpretacija
Ištrauka iš darbo. Judita Vaičiūnaitė (1937-2000) – viena pirmųjų miesto poečių lietuvių literatūroje. Kūryboje pirmenybę ji teikia kultūrai, menui, gretina gamtos ir miesto grožį, vengia banalių, maloninių žodžių. Kiekvienas pojūtis, nuotaikos blyksnis aprašomas, įamžinamas kaip paveiksle, bet nėra atvirai garbinamas. Taip poetė kuria unikalų, subtilų ir muzikalų savo rašymo stilių. Jis pastebimas ir eilėraštyje „Ižo rožės“.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Juozas Aputis. Žmogiškumas ir dvasingumas- patikimiausios vertybės Apučio novelėse
Juozas Aputis. Žmogiškumas ir dvasingumas- patikimiausios vertybės Apučio novelėse. Kuo gražus ir stiprus J.Apučio žmogus. Biografija. Kūryba. Kūrybos bruožai. Stiliaus bruožai. Pagrindinės temos. Tipiškos kūrinių situacijos. Veikėjai. Problemos, konfliktai. Erdvė. erdvė dažnai keičiama. erdvės mistiškumas. Laikas. Kūrybos ištraukos. Svarbiausi kūriniai. Kritikų apsakymai apie J.Apučio asmenybę ir kūrybą.
Lietuvių kalbos referatas (15 pus.)

Juozas Tumas – Vaižgantas
Rašytojas, prozininkas, publicistas, literatūros istorikas, kritikas, lietuvių literatūros modernintojas. Gyvenimo faktai. Asmenybės bruožai. Pasaulėžiūra. Kūrybos bruožai. Kūryba. Epopėja "Pragiedruliai". "Pragiedrulių" savitumas. Išvados.
Lietuvių kalbos pristatymas (9 pus.)

Juozas Tumas Vaižgantas
Referatą pairinkau rašyti apie Juozą Tumą Vaižgantą, nes man jis yra žinomas, bet ne taip gerai kaip aš norėčiau apie jį žinoti. Referate bus kalbama apie jo gyvenimą, mokslus ir kūrybą. Taigi manau bus verta perskaityti šį referatą ir dar daugiau sužinoti apie jį ne tik man, bet ir kitiems
Lietuvių kalbos referatas (8 pus.)

Juozas Tumas-Vaižgantas
Juozas Tumas gimė 1869 m. rugsėjo 20 dieną rytų Lietuvoje, netoli Svėdasų, Malaišių kaime, ūkininko šeimoje. Baigęs gimnaziją ir paklusdamas tėvų valiai Vaižgantas įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia aktyviai įsijungė į dešiniosios krypties visuomeninę veiklą, ėmė bendradarbiauti klerikalinėje spaudoje, domėjosi gimtąja kalba. Dalyvavo lietuvių klierikų patriotų slaptoje Lietuvos Mylėtojų Draugijoje, šv. Kazimiero draugijoje, pradėjo rašyti. Baigęs seminariją, 1893 m. Vaižgantas buvo išventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją,. 1896 - 1904 metais vadovavo „Tėvynės sargo“ - klierikalinio laikraščio, leidimui. 1900 m. pradėjo leisti žurnalą inteligentams "Žinyčia". Dalyvavo Vilniaus Seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę. 1906-1911 m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose. 1911 m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. 1919 m. jis pradėjo leisti laikraštį "Nepriklausoma Lietuva". 1920 m. J.Tumas persikėlė į Kauną. Čia buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, 1922-1929 m. dėstė lietuvių literatūros istorijos paskaitas. 1929 m. suteiktas garbės daktaro laipsnis. Tumas mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune, palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje.
Lietuvių kalbos pristatymas (6 pus.)