• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

A. Vaičiulaičio novelės "Tavo veido šviesa" analizė ir interpretacija
Įžanga. Pavadinimas. Teksto ženklai. Tema. Citata. Problema. Veikėjai. Siužeto pobūdis, erdvė, laikas. Idėja. Kompozicija. Stiliaus ypatybės. Pabaiga.
Lietuvių kalbos analizė (4 pus.)

Antano Vaičiulaičio romano "Valentina" Analizė
Pagrindinis Vaičiulaičio kūrybos bruožas yra orientacija į amžinus, pastovius dalykus, nuvalytus nuo laiko apnašų, išgrynintus ir patikrintus. Tai meilė, supratimas, užuojauta, tolerancija, tikėjimas geraisiais žmogaus pradais. Rašytojas daug dėmesio skiria ir rašymo būdui - aiškiam, skaidriam, elegantiškam stiliui, meniškumas Vaičiulaičiui - pagrindinė sąlyga. Jo tekste estetinį pasigėrėjimą kelia taisyklingas ir švarus sakinys, prasminga metafora, muzikalus pasakojimo ritmas, išraiškingos detalės, didelis autoriaus pastabumas ir psichologinė nuovoka, graži spontaniškumo ir racionalumo dermė, pasireiškianti tie kūrinio kompozicijoje, tiek bendroje meninio pasaulio sąrangoje.
Lietuvių kalbos analizė (2 pus.)

Balys Sruoga. “Numirėliška dalia” ištraukos analizė
„Dievų Miškas” – vienas originaliausių Europos memuaristikoje apie konclagerius. Kūrinio autorius Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas ir kritikas, didžiausią asmenybės išbandymą, kalinimą hitlerinėje mirties stovykloje, prisiminė ir užrašė su šypsena ir ironija. Kaip tik todėl šis originalus darbas neatitiko žanrinių modelių ir kaip tik todėl ilgą laiką (10 metų) nebuvo spausdinamas, turbūt priminė SSRS valdžiai trėmimo į Sibirą laikus. Šiame ironiškame kūrinyje parodyti du pasauliai – konclagerio realybė ir sukurtasis jo ironiškasis atvaizdas.
Lietuvių kalbos analizė (1 pus.)

Dainos analizė: "Tai raibumai genelio"
Daina "Tai raibumai genelio" - lietuvių liaudies vaikų daina. Ši daina būdinga pavasario periodui, joje atsispindi bundanti gamta, paukščių poravimosi metas. Pagrindiniai dainos veikėjai - genys ir gegulė - paukščiai, dažnai sutinkami Lietuvos miškuose. Jau mūsų protėviai yra pastebėję charakteringus šių paukščių bruožus. Ir genys, ir gegulė - dažni liaudies dainų ir pasakų personažai...
Lietuvių kalbos analizė (5 pus.)

Donaldo Kajoko kūrinio "Lietaus migla Lu kalne" analizė
Rytų kultūroje Kajokas randa mūsų poezijai neįprastų pasaulio suvokimo būdų, įveda į literatūrinę tradiciją parabolinių vaizdų, atėjusių iš ,,Giesmių giesmės‘‘, Rabindranatho Tagore‘s ir kitų rytietiškos poezijos. Kajoko poezijoje nėra savo problemas demonstruojančio, savimi užsiėmusio subjekto.
Lietuvių kalbos analizė (4 pus.)

Hamletas ir Ofelija
Hamletas ir Ofelija. Piktadarystės ir niekšingumo pasaulis. Dramatinių priemonių įvairumas „Hamlete." „Duobkasių scena". Hamleto, kaip ir kitų Šekspyro tragedijų herojų, charakteris sudėtingas ir visapusiškas. Dramaturgas apdovanojo jį įvairiais žmogiškais bruožais. Jie atsiskleidžia ne tik monologuose, bet ir santykiuose su kitais personažais. Hamletas ne tik gilaus proto, bet ir stiprių jausmų žmogus. Jis moka mylėti ir neapkęsti.
Lietuvių kalbos analizė (2 pus.)

J.V.Gėtės ,,Fausto" analizė
"Fausto" sukūrimo istorija. "Faustas". Faustas. Sutarties su velniu motyvas. "Fausto" žanras. Pagrindinės kūrinio problemos. Pagrindinė kūrinio tema. Fausto nusivylimai ir ieškojimai. Tarp žmonių per velykas. Faustas ir Mefistofelis. Faustas ir Margarita. Apibendrinimas. Pagrindinė kūrinio tema- faustiškojo tipo žmogaus nepasitenkinimas. Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl to nebaisus ir sandėris su velniu, nes niekada negalės ateiti toks žavus akimirksnis.
Lietuvių kalbos analizė (9 pus.)

Just. Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" interpretacija (2)
Justinas Marcinkevičius – vienas ryškiausių XX a. antrosios puses lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas. Pagrindinės jo kūrybos temos bei vertybės: tėvynė, gimtoji kalba, meilė, pareiga ir gamta. „Mažvydas“ antroji J. Marcinkevičiaus trilogijos dalis, poetinė drama, kurios centre – istorinė asmenybė. Galime sakyti, kad šis kūrinys, tai meniškai interpretuota Mažvydo biografija, kurioje pagrindinis veikėjas išgyvena vidinę dramą ir stengiasi visais būdais gilintis į patį save. Šioje ištraukoje veiksmas vyksta klebonijoje, kur Mažvydas kalbasi su Vilentu apie lietuvių kalbos išlikimą. Dialoge, kuriuo pradedama ištrauka, išryškėja skirtingos nuomonės tarp dviejų Prūsijos pastorių.
Lietuvių kalbos analizė (1 pus.)

Kaltės ir atleidimo motyvas S. Nėries eilėraščių rinkinyje "Prie didelio kelio"
Eilėraštis "Vėl sniegti" priklauso brandžiajai S. Nėries lyrikai. Šis eilėraštis buvo parašytas 1942 XI 05. Tuo metu rašytoja buvo išvykusi į Maskvą, dėl to stipriai išgyveno. Eilėraštis pradedamas tarsi autorės prisiminimais apie tolimą tėvynę. Tai tarsi pokalbis su ja, kuris įvyksta jausmams susikaupus, didelio susijaudinimo, stiprių išgyvenimų metu.
Lietuvių kalbos analizė (10 pus.)

Moterims skirtų reklamų kalbos ir kompozicijos analizė
Įvadas. Kalbinės manipuliacijos moterims skirtose reklamose. Naujumo ir įtaigos įspūdis. Stiprieji žodžiai. Moterims skirtų reklamų kompozicija. Antraštė. Pagrindinis tekstas. Šūkis. Funkciniai stiliai moterims skirtose reklamose. Stiliaus figūros moterims skirtų reklamų tekstuose. Semantinės figūros. Palyginimas. Metafora. Metonimija. Metaforos atmainos. Sintaksinės figūros. Retorinis sušukimas. Retorinis klausimas. Sintaksinės komponavimo figūros. Išvardijimas. Kartojimas. Inversija. Paralelizmas. Antitezė. Išvados. Literatūra. Darbo tikslas – išanalizuoti moterims skirtų spausdintų reklamų vizualias ir verbalines raiškos priemones, jų santykį reklaminėje kompozicijoje, bei leksikos ypatybes.
Lietuvių kalbos analizė (9 pus.)