• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

A. Nykos - Niliūno eilėraščio „Ars poetica“ interpretacija
Pirmiausia į akis krinta lotyniškas eilėraščio pavadinimas. Išvertus į lietuvių kalbą — poezijos menas. Taigi galima suprasti, jog ir šiame A. Nykos — Niliūno kūrinyje svarbi meno ir literatūros apmąstymo tema. Tačiau labiausiai eilėraštyje „Ars poetica“ akcentuojama žodžio problema, į kurią gilinantis, kyla klausimas — išliks JIS gyvas ar ne? Pirmosios eilutės „Kiekvienas žodis / Ištartas tuštumai, mus slegia“ reiškia, kad žodžiai, kurie nėra niekam skirti, nėra susižinojimo paskirties, yra tarsi beprasmiški dalykai, apsunkinantys mūsų gyvenimą.
Lietuvių kalbos interpretacija (3 pus.)

Adomo Mickevičiaus soneto "Audra" analizė ir interpretacija
Adomas Mickevičius – vienas žymiausių romantizmo laikotarpio rašytojų, įėjęs į pasaulinę literatūrą kaip kovingas romantikas: karštai gynė tautos ir asmenybės teisę į laisvę, protestavo prieš baudžiavą, kvietė į kovą prieš galingą anuomet reakcijos tvirtovę – carizmą. Jis visokeriopai puoselėjo meilę gimtajam kraštui bei jo istorijai. Adomas Mickevičius parašė nuostabias poemas „Vėlinės“, „Ponas Tadas“, „Konradas Valenrodas” ir daugelį kitų, bei sonetų rinkinį „Krymo sonetai“. Viena pagrindinių šių sonetų temų yra jūra.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Antano Škėmos "Balta drobulė". Interpretacija
Ištrauka iš darbo. Antanas Škėma – XXa. Lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas. Stambiausias jo kūrinys yra intelektualinis psichologinis romanas “Balta Drobulė”, kuriame svarbiausias yra žmogaus vidus, o išorė reikalinga tik paryškinti vidinės būsenos niuansus. Kūrinio pagrindinis veikėjas grumiasi kankindamasis su monotonijos ir realybės, mirties ir amžinybės problemomis, tačiau jis taip pat stengiasi kurti ir giliau įsijausti į gyvenimą. Šį Antano Škėmos romaną norėčiau nagrinėti prasminiais segmentais. Pirmasis – pavadinimas “Balta Drobulė”. Mano manymu, jis tiksliai apibūdina bepročio vidinę būseną, atspindi jo minčių ir veiksmų nenuoseklumą, chaotiškumą, išryškina Antano Garšvos gyvenimo tuštumą, juk balta drobulė naudojama suvynioti lavonus… Taigi pavadinimas – tai užuomina į pagrindinio veikėjo nuotaiką ir jausmus, kurie labai svarbūs norint, įsigilinti į Antano Škėmos romaną.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Antano Škemos "Balta drobulė" (2)
Antanas Škėma – XX a. vidurio lietuvių egzodo rašytojas, dramaturgas, išeivis, moderniosios prozos kūrėjas. Žymiausias rašytojo kūrinys psichologinis romanas „Balta drobulė“ – tai tamsi, pesimistine knyga apie šiuolaikiniame pasaulyje kenčiančio ir žūstančio žmogaus sielą ir protestas prieš tobulą žmogaus vaizdavimą. Romanas sudarytas iš penkiolikos dalių analizuojančių vidinius žmogaus išgyvenimus.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

B. Sruogos „Dievų miškas“ analizė ir interpretacija
Lietuvių literatūroje svarbią vietą užima Balio Sruogos kūryba. Memuarinį romaną „Dievų miškas“ šis didis lietuvių simbolistas XX a. kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį. Šiame kūrinyje autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė Štuthofo koncentracijos stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Balys Sruoga. Dievų miškas
Ištrauka iš darbo. Siaubas. Skausmas. Kraujas. Žiaurumas. Tai tremtinio kasdienybė. Tai kasdienis balansavimas tarp būties ir nebūties, gyvenimo ir mirties. Beginklis tremtinys visoje toje žiaurumo tamsybėje galėjo rasti tik vieną šviesos spindulį – kūrybą. Tik ji viena gelbėjo iš dvasios įkalinimo ir visiško sužlugimo. Ji vienintelė leido sielai vėl pakilti iš pelenų ir sužydėti. XX amžius Lietuvai ir jos žmonėms buvo tikras išbandymas. Karas, trėmimai, masinės žudynės išbudino tautos kūrybos instinktą ir padarė XX amžių bene svarbiausiu lietuvių kūrybos laikotarpiu.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Bitės Vilimaitės novelės "Užpustytas traukinys" interpretacija
Bitė Vilimaitė - XX a. antros pusės ryškiausia lakoniškos novelės atstovė lietuvių literatūroje. Autorės kūriniuose daug iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų gyvenimo momentų, slepiančių kažkokią prasmę ar pamokslą. Tekste dominuoja moters ir jos likimo tema. Novelėje priešinamas senųjų žonių ir naujosios kartos požiūris į gyveimą, atveriami jų gyvenimų principų skirtumai. Tekstą galima suskirstyti į tris segmentus, kuriuos į visumą sieja nostalgijos prisodrinta, slogi nuotaika.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Henriko Radausko eilėraščio "Pasaka" interpretacija
Ištrauka iš darbo. Henrikas Radauskas buvo (ir yra) vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų, kurio kūryba yra nutolusi nuo prieškario neoromantikų lyrikos. Svarbiausias skirtumas yra lyrinio subjekto vaidmuo eilėraštyje - jis nesiekia išsakyti savo jausmų, o pasakoja istorijas, pats jose nedalyvaudamas, arba tiesiog su ironija stebi pasakojamą istoriją. Šį H. Radausko kūrybos bruožą galime pastebėti ir eilėraštyje “Pasaka”. Jame nėra aprašomi jausmai, filosofiniai apmąstymai, nesiskundžiama ir nedžiūgaujama. Eilėraštyje tiesiog raiškiai pavaizduojama pasaka, jos kelionė tarp žmonių ir įtaka, kurią ji daro.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Henriko Radausko eilėraščio "Pasikalbėjimai šunų" interpretacija
Henrikas Radauskas – lietuvių poetas modernistas, pirmuosius savo kūrinius išleidęs XXa. Šis poetas žavi savo išskirtinumu: jo eilėraščių nepersmelkia XXa. politiniai įvykiai, juose aukštinamas grožis ir menas, tobula forma ir kūryba. Nuo pat pirmojo rinkinio "Fontanas" poetą domina tik vidiniai poezijos dėsniai, meno vertybių skalė.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Henriko Radausko eilėraščio "Rytas geležinkelio stoty" interpretacija (1)
Ištrauka iš darbo. H.Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks, kaip kiti. Jis siekė, kad jo kūryba būtų originali, savita, o ne ką nors kopijuojanti.Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei. H.Radausko kūryba tarsi atskira srovė, įvairių srovių samplaika. Ne išimtis ir eilėraštis ”Rytas geležinkelio stoty”. Jame naudojant simbolius sukuriama poetui taip artima laisvės dvasia, išreiškiamos H.Radausko idėjos, jo filosofija. Eilėraštyje labai aiškiai jaučiama, permainų, naujovių, laisvės dvasia. Vaizduojamas naujos eros, naujo pasaulio gimimas, veržlus naujovių atėjimas.Bet visos šios naujovės - tai ne dangaus dovana, tai atkaklaus darbo rezultatas.
Lietuvių kalbos interpretacija (3 pus.)