• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

A. Škėmos romanas “Balta drobulė”
Ištrauka iš darbo. “B. M. T. Broadway line. Ekspresas sustoja. Antanas Garšva išeina į peroną. Šešios iki keturių popiet. Jis žingsniuoja apytuščiu peronu” Taip prasideda A. Škėmos romanas “Balta drobulė”, taip prasideda romano protagonisto (svarbiausio vaidmens atlikėjo) poeto Antano Garšvos paskutinė sąmoningo gyvenimo diena. Nes kitą rytą Garšvos sąmonę užlies nesulaikomas beprotybės potvynis, ir pradėtas rašyti eilėraštis taip ir liks nebaigtas.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Alfonsas Nyka-Niliūnas - savičiausias dabarties poetas
Ištrauka iš darbo. A.Nyka-Niliūnas gimė 1920 m. Nemeikščių kaime (Utenos raj.). Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo romanistiką ir filosofiją. Pirmasis rinkinys “Praradimo simfonijos” išėjo 1946 m. Vakarų Vokietijoje. Kiti pagrindiniai Niliūno rinkiniai: “0rfėjaus medis” “Balandžio vigilija”, “Vyno stebuklas”. Poeto rinkinių pavadinimai susieti su muzika (simfonijos), su mitologija (Orifėjus), su Biblija (vyno stebuklas). Su kiekvienu nauju išleistu rinkiniu, eilėraščiai gilėja ir randama vis daugiau prasmių. Ankstyvojoje jo lyrikoje eilėraščio subjektas visa širdimi ilgisi idealybės, todėl visus savo išgyvenimus perkelia į sapnų arba pasakų pasaulį.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Alfonso Nykos-Niliūno kūryba
Alfonso Nykos-Niliūno prarasties filosofija. Keletas poetinio aš aspektų. Ištrauka iš darbo. Literatūros studijos atsiskleidžia kaip tam tikrų mąstymo apie literatūrą formų pavyzdys, keliantis teksto perskaitymo galimybės klausimą. Tačiau, ar įmanoma konkretizuoti, t.y. apibrėžti, tas galimybes? Jeigu orientuosimės į klasikinius filosofijos modelius, turbūt atsakysime, kad kiekviena galimybė yra savaime apibrėžta ir nurodo tam tikrą teksto analizės aspektą. Tokiu atveju tampame modelio, arba sukonkretintos galimybės, nurodymų vykdytojais. Tiesa, tikriausiai turėtume džiaugtis galimybe pasirinkti, juk filosofai pateikė ne vieną, o daugybę teksto mąstymo būdų. Taigi, bet kuriuo atveju mūsų laisvę ar nelaisvę išsako tai, kaip mes šias sąvokas suvokiame. Atrodo, kad orientuojamės tik į save t.y. į savo norus. Tačiau ką pirmiau pažįstame tekstą ar modelį? Ar tekstas nurodo perskaitymo būdą, ar modelis apibrėžia teksto kalbėjimo galimybę? Atrodo, tiktų abu panašiais atvejais vartojami žodeliai – “taip” ir “ne”.
Lietuvių kalbos rašinys (4 pus.)

Antano Škemos "Balta drobulė"
Ištrauka iš darbo. Antanas Škėma- vienas iškiliausių dvidešimtojo amžiaus lietuvių literatūros modernistų išeivių, pasirinkęs gana savitą kūrybos kelią. Jis griežtai neigė egzodo literatūros konservatyvų uždarumą, stengėsi meninį žodį paremti Vakarų mentalitetu, taip išgaudamas radikalių modernumo apraiškų spektrą, nuspalvinusį ir lietuvių literatūros dramą, ir prozą. Škėmos kūriniams būdinga kūrybos būdų maišatis, apimanti postmodernizmo niuansus, siurrealizmo pasąmonės vaizdinių šėliones, ,,sąmonės srauto” antilogiką, kurie visi drauge kuria melodramatiškai kontrastingą ir kompoziciškai nevientisą, tačiau itin autentišką ir ekspresyvų stilių. Romanas ,,Balta drobulė”- vienas geriausių Škėmos kūryboje, tad nenuostabu, kad čia atsispindi visa rašytojo ypatumų gama. Romanas pulsuoja dinamika: čia, įrėminta detalizuoto aplinkos piešinio, nešama vidinių būsenų ir monologų- dialogų tėkmės, ,,košiama” per pasąmonės erdvę, gulasi vieno žmogaus gyvenimo istorija, svarstomos individo sielos, talento ir menkystės problemos šių dienų pasaulyje- visa tai atsispindi ir ištraukoje.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Ar aktualūs mums šiandien Donelaičio pamokymai?
Žymioji XVIIIa. lietuvių rašytojo Kristijono Donelaičio poema ,,Metai“ skaitytojams palieka neišdildomą įspūdį. Ji žavi ne tik vaizdingais gamtos aprašymais, detaliais žmonių, jų buities vaizdavimais. Kūrinyje autorius pateikia gausybę didaktinių pamokymų. Tačiau ar aktualūs jie šiuolaikinei visuomenei? Daugelį K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ paminėtų pamokymų galėtumėme pritaikyti ir šiandieniniame gyvenime, iš jų pasimokyti. Kūrinyje poetas kaip didžiausią moralinę vertybę, visuomenės išsilaikymo pagrindą išaukština darbą. ,,Nenaudėlių“ būrų buitį autorius vazduoja pasibaisėtinai skurdžiai. Nusigyvenę būrai teisina save, savo tingėjimą, dykaduoniavimą...
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Ar sunku būti jaunam
Jaunimas sudaro nedidelę visuomenės dalį, bet jo svarba visuomenei yra akivaizdi. Juk tai naujoji karta, kuri kurs Žmonijos ateitį ir tęs senesnės kartos pradėtus darbus. Į klausimą, ar sunku būti jaunam, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Jaunuolio gyvenimas nėra lengvas. Jo kelyje iškyla daug sudėtingų ir sunkiai įveikiamų problemų, kurių pasekmės kai kada gali būti tragiškos.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Balys Sruoga „Dievų miškas“
Balys Sruoga „Dievų miškas“. Ištraukų „Numirėliška dalia“, „Dūšelių aprašymas“ analizė. Ištrauka iš darbo. Balio Sruogos atsiminimų apie koncentracijos stovyklą knygoje „Dievų miškas“ iškyla lagerių sistemos vaizdas. Tai ypač matyti iš ištraukų „Numirėliška dalia“ ir „Dūšelių aprašymas“. Tiek pirmoje, tiek antroje ištraukoje atsiskleidžia žmonių suskirstymas pagal jų profesiją. Tai matoma, kada siuvėjai, staliai, dailidės, mechanikai gavo geresnes gyvenimo sąlygas ir darbą, o profesoriai, kunigai buvo žeminami, liepiami atlikti prasčiausius darbus. Taigi matome, kad lagerio sistema vertino paprastus darbininkus, o ne inteligentus, visuomenės šviesuolius, kuriuos žlugdė ir naikino.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Būras Selmas K. Donelaičio poemoje ,,Metai“
Kristijono Donelaičio epinė poema ,,Metai“ yra svarbi ne tik lietuvių, bet ir Europos literatūrai, nes šioje poemoje iškeltas naujas požiūris į valstietį. Keturių dalių poema vaizduoja to laikmečio būrų gyvenimą ir buitį. K. Donelaitis puikiai atskleidžia to meto Rytų Prūsijos gyventojų džiaugsmus ir nusivylimus, darbus, išgyvenimus visais metų laikais. Poemoje daug veikėjų. Jie suskirstyti į dvi grupes- nedorėlius ir ,,vižlybuosius“. Vienas iš būrų yra Selmas. Jis ,,vižlybasis“: religingas, iš Vyžlaukio kaimo labiausiai apsišvietęs, lietuviškumo gynėjas.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Draugystė
Savo draugus mes renkamės patys. Jų įtaka gali būti aiškiai juntama mūsų pasaulėžiūroje. Ji gali lemti mūsų interesus, netgi mūsų kalbėjimo būdą. Iš tiesų draugai gali smarkiai paveikti, o kartais netgi pakeisti mūsų nuomonę, nuostatas, požiūrį į gyvenimą ir pasaulį.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Dzūkija Vinco Krėvės kūryboje
Ištrauka iš darbo. Vincas Krėvė (Mickevičius) - universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius. Labiausiai Vincas Krėvė mėgo savo vaikystės kaimą, paskendusį miškuose, apsuptą ežerų ir kalvelių. Apsakymų rinkinyje “Šiaudinėj pastogėj” ir apysakoje “Raganius” kaip tik ir iškyla spalvingas bei konkretus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Dzūkijos kaimo paveikslas. Senovinės dzūkų buities vaizdai yra etnografiškai tikslūs. V.Krėvė neidealizavo kaimo, kuriame buvo nemaža prietarų ir skurdo, apsileidimo ir nevalyvumo, turtingų “gaspadorių” ir varganų samdinių, amžiais diegto nuolankumo kunigams ir kitokiems ponams. Rašytojas matė, kad kaimas gyvena dviejų epochų kryžkelėje, kad į jį nepermaldaujamai skverbiasi kapitalistiniai santykiai, naujas gyvenimo būdas. Tačiau V.Krėvei rūpėjo ne tiek išorinė žmogaus buitis ar socialiniai reiškiniai, kiek jo psichologija, vidaus pasaulis, mąstysena, dvasiniai interesai, moraliniai principai, gėrio ir grožio supratimas. Dzūkijos kaimai, nutolę nuo didelių centrų, ilgiau išlaikė savitus bruožus ir davė rašytojui daug medžiagos stebėjimams ir apibendrinimams. Meniniais paveikslais V.Krėvė norėjo atsakyti į klausimus, kas būdinga liaudies žmogaus charakteriui, jo dvasinei kultūrai, kur tos kultūros ištakos ir šaknys.
Lietuvių kalbos rašinys (4 pus.)