• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

A.Škėmos pjesės
Draminis Antano Škėmos (1911-1961) palikimas nėra didelis-devynios įvairaus dydžio ir nevienodo brandumo pjesės. Kai kurios jų ("Živilė", "Vieną vakarą", "Pabudimas", "Šventoji Inga", "Vienas ir kiti", "Žvakidė") yra vaidintos išeivių scenos terpėse, labai prieštaringai vertintos ir vėliau kiek primirštos. Autorius labiau garsėjo romanu "Balta drobulė", apysakomis ir apsakymais, nei savo draminiais veikalais, tačiau jie vis dėlto tiek savo problematika, tiek parašymo stiliumi yra vieni iš iškiliausių 20A. vidurio veikalų. A.Škėmos labai sceniška dramaturgija, kupina teatrinės magijos ir dvasingumo, patraukianti drąsiais formos užmojais. Pats, A.Škėma, būdamas aktoriumi ir režisieriumi, gerai perprato vidinio veiksmo politiką, personažų sielų santykiavimo ritmus. Jo pjesės - baladinio pobūdžio. Visa, kas jose vaizduojama - tartum pusiau sapnas, neaiški haliucinacija. Personažai -lyg iš kažkieno sudirgintos fantazijos rūko išplaukę gaivalai. Konfliktinės situacijos dažnai saistomos grėsmingų sukrėtimų, neišvengiamos žūties nuojautų ar kruvinos depresijos, per kurią einama į savęs atradimą, priešiškų širdžių santarvę, dvasinę harmoniją. Meilė, švelnumas, romantiškos meilės ilgesys čia susipynę su beveik siurrealistinėmis žiaurumo apraiškomis, kančia, melodramišku sielvartavimu dėl žmogiškųjų vertybių žlugimo.
Lietuvių kalbos referatas (4 pus.)

Alfonsas Nyka – Niliūnas
Alfonso Nykos– Niliūno biografija ir kūryba. Eilėraščio “Ryto akimirkos” interpretacija.
Lietuvių kalbos referatas (4 pus.)

Algimanto Mackaus neornamentuota Lietuva
Ištrauka iš darbo. “Žemininkų” dvasinė patirtis susiformavo dar Lietuvoje. Jau išeivijos sąlygomis brendo tie poetai, kurie iš gimtinės nedaug ką teišsivežė. Jie vadinami “bežemių”, kartais ir “neornamentuotos” kalbos karta. Pagrindinis jos atstovas yra Algimantas Mackus. Jis jau nebegali atsiremti nei į namus, nei į gimtąją žemę, nes nebejaučia jų realumo. Suabejojama, ar apskritai žmogus turi kokį nors dvasinės atramos tašką, ar gyvenimas tik nykuma ir beprasmybė. Vienintelė, iš svetimos aplinkos išskirianti ir “kitur” vedanti yra tik lietuvių kalba. Todėl kalbai suteikiama itin daug dėmesio, bet siekiama matyti ne kalbos žiedus, o tarsi nuogas, nepridengtas žodžio šaknis. Lietuvių poezija darosi vis modernesnė, su šios kartos poetų kūryba, ypač su A. Mackaus, ji pasuka į tą patį kelią, kuriuo eina Vakarų poezija, subjektyvi, bet kartu apibendrintai filosofiška, daug dėmesio skirianti kalbai, tačiau dažnai nelengvai suvokiama, nevienareikšmiška.
Lietuvių kalbos referatas (3 pus.)

Anykščių šilelis
Įvadas. Anykščių šilelio struktūra. Lietuvos miško vaizdas "Anykščių šilelyje". Garsai ir kvapai "Anykščių šilelyje". A. Baranausko jausmai "Anykščių šilelyje" Šilelis po žmogaus prisilietimo. Meninės priemonės naudojamos "Anykščių šilelyje". Išvados. Poema laikoma lietuvių literatūros klasika. Todėl šis referatas ir yra apie vieną reikšmingiausių jo kūrinių – Anykščių šilelį. Šiame darbe analizuosiu miško grožį jo poemoje. Trumpai aprašysiu menines priemones, kurias naudojo A. Baranauskas. Apžvelgsiu „Anykščių šilelio“ struktūrą, jausmus, kuriuos jautė poetas, rašydamas šį kūrinį.
Lietuvių kalbos referatas (17 pus.)

Antanas Miškinis
BIOGRAFIJA. KŪRYBA. BIBLIOGARFIJA. LAIMĖJIMAI. APIBENDRINIMAS. Poetas Antanas Miškinis gimė 1905 m. sausio 29 d.Juknėnų kaime, Utenos apskrityje. 1923m. mokėsi Kauno "Aušros" gimnazijoje ir įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Rašyti eilėraščius A.Miškinis pradėjo dar gimnazijoje, o pirmasis eilėraštis išspausdintas 1925 m. "Lietuvyje".
Lietuvių kalbos referatas (9 pus.)

Antanas Vaičiulaitis. BIOGRAFIJA ir KŪRYBA.
Biografija. Charakterio bruožai. Kūryba. Kūrybos bruožai. Naudota literatūra.
Lietuvių kalbos referatas (3 pus.)

Antano Škėmos kūrybos savitumas, poetika
Ištrauka iš darbo. Antanas Škėma, daug įspūdžių patirdavo, kai motina jį mokindavo kalbų ir vakarais pasakodavo keistas interpretacijas. Didelė trauma buvo, kai karo metu motina prarado protą ir neilgai trukus pasimirė. Antanas Škėma nebuvo cinikas . Karštas ir ūmus, jis buvo pasiruošęs kovoti už tai, ką laikė tiesa. Neretai asmeniniu reikalu visai nesuinteresuotas puldavo aršion kovon, nes jam rūpimas reikalas buvo ne taip suprantamas ar iškreipiamas, ar bent taip jam atrodė. Verčiau jį vadinti Don Kichotu, ne ciniku. A. Škėmai būdingas didelis, nepavargstantis intelektualinis domėjimasis, noras pažinti naujausias idėjas, pamatyti eksperimentinius dramos veikalus, įsiklausyti į keisčiausią nūdienę muziką, įsiskaityti naujausia poeziją, pasidomėti daile. Nuoširdžiai mylėjo visa, kas jauna, drąsu, naujoviška savo dvasine struktūra, ne vien forma ar dėl laiko mados—jis buvo vienas nedaugelio tikrųjų moderniosios epochos ir moderniosios žmogaus dvasios reiškėjas.
Lietuvių kalbos referatas (4 pus.)

Antano Vaičiulaičio romanas "Valentina"
Įžanga. Apie kūrinį. Apie pagrindinius veikėjus. Valentina. Antanas. Gražiausi posakiai. Literatūra. Ištrauka iš darbo. A.Vaičiulaitis – rašytojas, turėjęs stiprią estetinę pagavą ir ją branginęs. Grožis, kylantis iš harmoningo kalbėjimo, jam buvo svarbiau už mokymą, kritikavimą ar idėjų aukštinimą. Jis siekė kurti tarsi iš „nieko“ – jokių ypatingų atsitikimų, įvykių, tik gyvenimo tekėjimas, tik vasaros žydėjimas, o klostosi žmonių likimai, kyla svarbiausi klausimai. A. Vaičiulaičiui nebeįdomu pasakoti taip, kaip pasakojo Žemaitė, - konkrečiai, su daugybe buities detalių. Jam reikia ne tik spalvų ir tonų, bet ir atspalvių, pustonių. Svarbu ir tai, kad vaizduojamas žmogus būtų gyvas, kad jo kalba būtų tikra, siekiama, kad nebūtų paniekintos krikščioniškosios vertybės, kad tekėtų gailestis, pulsuotų viltis, šviestų tikėjimas. Arba nors akimirkai visa sugrįžtų prieš amžinai užmingant.
Lietuvių kalbos referatas (5 pus.)

Balys Sruoga. Biografija ir kūryba
Balys Sruoga (1896 m. vasario 2 d. Baibokų k., netoli Vabalninko, Biržų apskr. – 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje) – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. 1912 m. pradėjo spausdinti savo kūrinius „Aušrinėje“, „Rygos Naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“. 1914 m. įstojo į Peterburgo Miškų institutą. 1915 m. perėjo į Peterburgo universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. 1916 m. įstojęs į Maskvos universitetą studijuoti literatūros, pasidarė nuolatinis svečias J.Baltrušaičio literatūriniame salone, kur rinkdavosi garsiausios simbolistinio meno žvaigždės. Dar neseniai pajuokęs „modernizmą, simbolizmą, jėrundizmą", dabar pradedantis poetas ir kritikas apsisprendė žengti modernaus meno keliu.
Lietuvių kalbos referatas (4 pus.)

Baltų mitologija
BALTŲ MITOLOGIJA. SENIAUSIOS ŽINIOS APIE BALTŲ TIKĖJIMĄ. BALTŲ PASAULIO SAMPRATA. PASAULIO MEDIS. BALTŲ SIMBOLIAI MENE. BALTŲ DIEVAI. SEONSIOS EUROPOS DEIVĖS IR DIEVAI. GYVYBĖS IR MIRTIES DEIVĖS. LAIMA. LAIMA-DALIA (LAIMĖ). GYVATĖ. ŽALTYS. AUSTĖJA. BAUBILAS (BUBILAS, BABILAS, BIČBIRBINIS). GABIJA (UGNIJA, RAMUTĖ, GABJAUJA). GILTINĖ. LAUMĖ. RAGANA. AITVARAS. MEDEINA (ŽVĖRŪNA, ŽVORŪNĖ). CHTONINĖS (ŽEMĖS) DIEVYBĖS. ŽEMYNA, ŽEMININKAS. PUŠKAITIS. KAUKAI (BARSTUKAI, BARZDUKAI, BEZDUKAI). VAIŽGANTAS. IŠVADOS. INDOEUROPIETIŠKOS KILMĖS DIEVAI IR DEIVĖS. DIEVAS. DIEVO SŪNELIAI. SAULĖS DUKRA. AUŠRINĖ. MĖNULIS. DANGAUS KALVIS. PERKŪNAS. VELINAS (VELAS, VELNIAS). IŠVADOS. KITI BALTŲ DIEVAI.
Lietuvių kalbos referatas (27 pus.)