Vincas Mykolaitis-Putinas
Gyvenimo faktai. Asmenybės bruožai. Pasaulėžiūra. Kūryba, kūriniai. Kūrybos bruožai.Svarbiausias kūrinys. Sąvokos.
Lietuvių kalbos referatas (9 pus.)
Vinco Kudirkos biografija
Ištrauka iš darbo. Vincas Kudirka, pasirašinėjęs daugiausia V. Kapso slapyvardžiu, yra vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei kritinio realizmo atstovų. V. Kudirkos kūryboje plačiai atsispindėjo nacionalinė lietuvių tautos priespauda, liaudies neapykanta carizmui, atskiri nacionalinio išsivadavimo reiškiniai (kova dėl lietuviškos spaudos, dėl gimtosios kalbos teisių ir kt.). V. Kudirka buvo žymus lietuvių nacionalinio judėjimo srovės (“varpininkų”) ideologas bei vadovas, vienas iš talentingiausių to meto lietuvių publicistų, propagavęs kylančios lietuvių buržuazijos siekimus įsitvirtinti krašto ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.
Lietuvių kalbos referatas (3 pus.)
Žemaitė. Biografija
Ištrauka iš darbo. Julija - Beniuševičiūtė - Žymantienė, pasirašinėjusi Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. neturtingų bajorų šeimoje. Jos tėvai tarnavo grafų Plioterių dvare Bukantėje, ties Plateliais (Plungės raj.). Tėvai Juliją stengėsi auklėti bajoriška ir lenkiška dvasia, tačiau ji jau nuo mažens bendravo ir su baudžiauninkų vaikais. Vaikystėje Julija matė sunkią baudžiavinę valstiečių priespaudą, girdėjo pasakojimus apie jų pasipriešinimus dvarininkams, apie žiaurius ponų susidorojimus su maištininkais. Jau nuo mažens visos simpatijos linko į išnaudojamų baudžiauninkų pusę.
Lietuvių kalbos referatas (2 pus.)
Žemaitės asmenybės bruožai
Ištrauka iš darbo. Nepaskendo buityje, norėjo šviestis, troško kultūrinės veiklos. Tai įrodo pirmiausia Žemaitės pažintys ir bendradarbiavimas su žymiais to meto visuomenės veikėjais - Povilu Višinskiu, Jonu Jablonskiu, Gabriele Petkevičaite - Bite ir kitais. Be to, Žemaitė, iš kiekvienos situacijos stengėsi sau išpešti naudos, ypač siekdama šviestis. Kaip, pavyzdžiui, "susipažino su Čiotkiškio dvarininkais Požarskiais, kurie patys nustebo, iš kur prasta valstietė taip gerai lenkiškai kalba, susidraugavo. Ir vėl Julijai į naudą: prijunko prie jų bibliotekos, gavo lenkiškų knygų." Be to, Žemaitė dar tuomet, kai P. Višinskis buvo studentas, laukdavo jo parvežamų knygų. Ir tapusi rašytoja, Žemaitė neužsidarė prie savo sąsiuvinio, o skaitė, švietėsi, tobulėjo.
Lietuvių kalbos referatas (2 pus.)
Žodžių žaismas K. Binkio poezijoje
Ištrauka iš darbo. Kazys Binkis gimė 1893 m. lapkričio 4 d. šiauriniame Lietuvos pakrašty – netoli Papilio miestelio esančiame Gudelių sodžiuje. Palei pat jį vinguriavo Rovėjos upeliūkštis, kurio pelkėtomis pakrantėmis driekėsi šilas. Vėliau poetas sakėsi, kad jo vaikystė iki keturiolikos metų prabėgusi parovėjy ir šilely. Naktigonių laužai, spiečiais į juodą nakties dangų lekiančios žerplėjančios kibirkštys, duslus supančiotų arklių šuoliavimas ir prunkštimas, drebulį varantys kaimo bernų pasakojimai apie velnius, raganas ir nutrūktgalviškas numirėlių išdaigas ilgam įsmigo į guvų berniuko protą. Vėliau su ironija poetas pastebėjo, kad vaikystėje “be galo mėgdavau gaisrus ir vaiduoklius”. Slėpiningą vasaros naktų vėsa, garsai ir spalvos ryškia gyja vėliau nusidriekė per visą K. Binkio lyriką. Net ir tada, kai jis kandžiai šaipėsi iš žydrųjų vaikystės svajonių ir savo švelnios gimtinės spalvomis alsuojančios poezijos, vasaros naktys jam žėravo kaip šviesus ir tolimas sapnas.
Lietuvių kalbos referatas (5 pus.)
(c) 2009. E-referatai.lt