Hiperkoaguliacines būklės
PIRMINĖS HIPERKOAGULIACINES BŪKLĖS. Rezistentiškumas aktyvintam C proteinui (APC-R). ANTRINĖS HIPERKOAGULIACINES BŪKLĖS. Diseminuota intravazalinė koaguliacija. Piktybiniai susirgimai. Nėštumas (pogimdyvinis laikotarpis). Peroraliniai kontaceptikai (PK). Prieširdžiu virpėjimas. Kardiomiopatijos. Miokardo infarktas. Širdies nepakankamumas. Pirminės hiperkoaguliacinės būklės - tai paveldėti rizikos faktoriai: antitrombino III, proteinų C ir S trūkumas ir kt. Jos yra susiję su veninės tromboembolijos (VTE) išsivystymu. Jų ryšys su arterinėmis trombozėmis (miokardo infarktu, išeminiu insultu ir kt.) didelėse studijose neįrodytas, nors pavienių aprašymų yra...
Medicinos referatas (5 pus.)
Įgimtas klubo sąnario išnirimas
Įvadas. Klubo sąnario vystymasis ir anatomija. Patologinė anatomija. Gyvybinės veiklos esant įgimtam klubo sąnario išnirimui. Vaikų, kuriems diagnozuotas įgimtas klubo sąnario išnirimas, slaugos ypatumai.
Medicinos referatas (7 pus.)
Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą formuojantys veiksniai ir jų įtaka
Įvadas. Ikimokyklinio amžiaus vaiko išsivystymas, aplinka ir sveikata. Vaiko sveikatą formuojantys veiksniai. Paveldimumas. Psichosocialiniai veiksniai. Fizinė aplinka. Ekologiniai veiksniai. Oro užterštumas. Triukšmas. Vandens kokybė. Regos higiena. Elgsenos ir gyvensenos veiksniai. Fizinis aktyvumas. Poilsio ir darbo režimas. Mityba. Išvados. Naudota literatūra. Nors medicina daug nuveikė gydant ligas ir šalinant funkcinius sutrikimus, pripažįstama, kad sveikata labiausiai priklauso nuo paveldimumo, aplinkos, gyvensenos, mitybos, darbo bei panašių veiksnių ir tik nedaug - nuo medicininių technologijų tobulėjimo. Tai dar kartą pabrėžia visuomenės sveikatos mokslo reikšmę sveikatos stiprinimui.
Medicinos referatas (20 pus.)
Išnirimai
Įvadas. Išnirimai. Dažniausiai pasitaikantys išnirimai. Imobilizacijos priemonės. Apatinio žandikaulio išnirimas. Raktikaulio išnirimas. Žastikaulio išnirimas. Pirmoji pagalba išnirus žastikauliui. Pirmoji pagalba išnirus dilbio kaulams. Plaštakos išnirimas (pirštų bei riešo sąnariai). Šlaunikaulio išnirimas. Pirmoji pagalba. Blauzdikaulio išnirimas. Pirmoji pagalba. Pėdos išnirimas (pirštų ir čiurnos sąnariai). Išvados. Etiologiniu atžvilgiu išnirimai skiriami į įgimtus ir į įgytus. Įgimti išnirimai išsivysto embrioniniame periode. Pasitaiko palyginti retai. Jie sudaro 15% visų išnirimų ir dažniausiai paliečia klubo sąnarį,vieną ar kitą,rečiau –abu. Kitus sąnarius įgimtas išnirimas paliečia labai retai. Įgimtas šlaunikalio išnirimas paprastai pastebimas, pradėjus vaikui vaikščioti,ir turi būti atitaisytas antraisiais gyvenimo metais, norint gauti gerus rezultatus. Įgyti išnirimai pagal etiologiją gali būti: 1)patologiniai,arba savaiminiai,jie įvyksta savaime,spontaniškai,kai kuris nors patologinis procesas suardo sąnarį,ir dabar pasitaiko labai retai; 2) trauminiai, kai kaulas išnyra, išorinei jėgai paveikus sveiką sąnarį.
Medicinos namų darbas (11 pus.)
Įtvarai
Įvadas. Rankų įtvarai suteikiant pmp. Įtvarų grupės. Įtvarų rūšys. Ergoterapija ir įtvarai. Riešo tunelio sindromas. Įtvaro pritaikymas. Proteziniai gaminiai ir jų aprašymas. Literatūra. Įtvaras – įtaisas įtverti ir suteikti ramybę sužalotai arba nesveikai kūno daliai. Įtvarai vartojami, kai lūžta kaulas, pažeidžiamas sąnarys, būna plati arba gili galūnės minkštųjų audinių žaizda. Jie neleidžia lūžgaliams nutolti vienas nuo kito ir žaloti apie lūžį esančius minkštuosius audinius, mažina kraujavimo pavojų ir skausmą.
Medicinos referatas (9 pus.)
Įvadas į patologiją
Patologijos uždaviniai. Diagnostika. Bendroji patologija. Specialioji patologija. Sveikata - adaptacija – liga. Organizmo mirtis. Ląstelių ir audinių pažeidimas. Priežastys ir mechanizmai.Žalojantys veiksniai. Bendri ląstelių pažeidimo mechanizmai. Grįžtami pakitimai. Negrįžtami pakitimai. Ląstelės mirtis. Apotozė. Nekrozė. Skirtumai tarp nekrozės ir apoptozės. Nekrozės tipai. Nekrozės baigtys. Praktiškai svarbios ląstelių ir audinių pažeidimo priežastys. Tarpląstelinės medžiagos pažeidimas. Jungiamojo audinio ir BM struktūrų dezorganizacija.
Medicinos konspektas (7 pus.)
Juodligė
Įvadas. Juodligės etiologija. Juodligės simptomai. Užsikrėtimų juodlige būdai. Juodligės laboratorinė diagnostika. Svarbiausieji juodligės gydymo ir profilaktikos aspektai. Išvados. Literatūros sąrašas. Tikslas - aprašyti vieną užkrečiamųjų ligų - juodligę. Uždaviniai. -aprašyti juodligės etiologiją. -aptarti ligos simptomus. -išanalizuoti užsikrėtimų juodlige būdus. -aptarti juodligės laboratorinę diagnostiką. -išanalizuoti svarbiausius juodligės gydymo ir profilaktikos aspektus.
Medicinos referatas (11 pus.)
Kardiologija
Renalinė angiografija antrinės arterinės hipertenzijos diagnostikoje. Aortos atsisluoksniavimo angiografiniai požymiai. Programuota elektrinė širdies stimuliacija, jos diagnostinė reikšmė. Atrioventrikulinių blokadų gydymo taktikos parinkimas remiantis intrakardinio elektrofiziologinio tyrimo duomenimis. Tachikardijų mechanizmo nustatymas remiantis intrakardinio elektrofiziologinio tyrimo duomenimis. Automatinės ir grįžtamojo sužadinimo tachikardijos. Indikacijos ir kontraindikacijos diagnostinei atrocentezei. Indikacijos diagnostinei artrocentezei. Makroskopiniai sąnarinio skysčio pakitimai ir jų diagnostinė reikšmė. Mikroskopiniai sąnarinio skysčio pakitimai ir jų diagnostinė reikšmė.
Medicinos špera/ paruoštukė (2 pus.)
Karieso morfologiniai pokyčiai
DANTŲ KARIESAS. Etiologija ir patogenezė. Morfologija ir klinikinės morfologinės formos. Buteliuko kariesas. Išvados. Burnos ertmėje visada yra daug įvairių mikroorganizmų, kurie sudaro įprastinę burnos mikroflorą. Tai bakterijos, grybai, virusai ir spirochetos. Vieni jų čia gyvena nuolat, kiti, patekę atsitiktinai, greitai prisitaiko esamų sąlygų. Burnos mikroflora, antagonistiškai veikdama egzogeninius mikroorganizmus, yra savotiškas biologinis organizmo barjeras. Kai įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai pažeidžia šį barjerą ir (arba) sutrinka mikroekologinė pusiausvyra, tapusi sąlygiškai patogeniška įprastinė mikroflora gali sukelti endoinfekcinį procesą.
Medicinos referatas (9 pus.)
Kaulai
Liemens kaulai (ossa trunci), viršutinės galūnės kaulai (ossa membri superioris), apatinės galūnės kaulai (ossa membri inferioris). Paveikslėliai su aprašymais. Liemens kaulai sudaro žmogaus griaučių ašį, prie kurios jungiasi visos kitos griaučių dalys. Juos sudaro stuburo ir krūtinės kaulai. Stuburas, columna vertebralis, yra sudarytas iš 33-35 vienas į kitą panašių slankstelių. Skiriami septyni kaklo, dvylika krūtinės ir penki juosmens slanksteliai. Likusieji penki kryžmens slanksteliai yra suaugę į kryžkaulį, o stuburo gale yra iš -skirtingo slankstelių skaičiaus (3-5) suaugęs rudimentinis uodegikaulis.
Medicinos konspektas (11 pus.)
(c) 2009. E-referatai.lt