• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Ligos problema: filosofiniai aspektai
Įvadas. Ligos sampratos raida. Sociokultūrinis ligos aspektas. Fenomenologinė ligos samprata. Liga kaip tam tikras egzistencijos būdas. Gydytojų ir pacientų santykis fenomenologiniu požiūriu. Išvados. Liga sena kaip žmonija. Skirtingu metu, ji buvo skirtingai ir įvardinama. Keičiantis žmonijos išsimokslinimui, tradicijoms ir pasaulėžiūra, keitėsi ir požiūris i ligą. Pradžioje tai buvo Dievo bausmė, vėliau – išbandymas ir kelias į išganymą. Seniau, ligos apibrėžimas buvo siejamas su epidemijomis: maro, choleros ir t.t.
Medicinos referatas (16 pus.)

Lyties raiška
Įvadas. Lyties raiškos veikla. Gyvenimo trukmė: poveikis lyties raiškai. Priklausomybė/nepriklausomybė: lyties raiška. Lytinę raišką įtakojantys veiksniai. Vyriškoji ir moteriškoji giminės: organizmo funkcijos. Fizikiniai pasikeitimai neštumo metu. Fizinė vaisingumo kontrolė. Fiziniai pokyčiai menopauzei atėjus. Fizinis kontaktas bendraujant. Fizinė negalia/fiziniai. Psichologinai veiksniai. Lytinė orientacija. Socializacija. Aplinkos veiksniai. Ekonominiai veiksniai. Lyties raiška: pacientų problemos ir slauga. Aplinkos pasikeitimas. Pagalba žmonėms, kurie turi lytinių sunkumų. Fizinė liga. Sunkumai susiję su širdies liga. Sunkumai susiję su lėtine kvėpavimo organų sistema. Diebeto sukeliami sunkumai. Sunkumai po lyties organų operacijos/gydymo. Fiziniai defektai. Sunkumai po stomos operacijos. Sunkumai dėl pašalinimo. KAI KURIOS SPECIFINĖS LYTIES RAIŠKOS PROBLEMOS. Mėnesinių sutrikimas. Priešmenstruacinis sindromas. Didelis kraujavimas mėnesinių metu. Niežulys. Nenormalios išskyros. Dispareunija. Vaistų ir narkotikų sumažintas lytinis potraukis. LIETUVIŠKA INTERNETINĖ ŽINIASKLAIDA: LYTIŠKUMO IŠRAIŠKOS IR SAVIRAIŠKOS PROBLEMATIKA. Diagnozės. Išvados.
Medicinos referatas (17 pus.)

Maisto kokybė
Pasaulio maisto atsargos, politika. ES ir LT maisto kodeksas, pagrindiniai įstatymų principai. Žemės ūkio produktų kokybės valdymo sistema, jos organizavimas LT. LR maisto įstatymas. LR produktų saugos įstatymas. LT genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. Standartizacijos sistemos. LR standartizacijos įstatymas. Lietuvos nacionaliniai standartų tikslai. Principai. Kokybės laboratorijų akreditacija ir produkcijos sertifikacija. Žemės ūkio produktų klasifikavimas. Maisto priedai. Maisto produktų fizikinės savybės. Produkto konsistencija. Produkto optinės savybės. Maisto produktai pagal cheminę sudėtį: organinės medžiagos; neorganinės medžiagos. Baltymai. Riebalai. Angliavandeniai. Maisto produktų energetinė vertė. Vitaminai. Riebaluose tirpūs vitaminai. Maistų produktų perdirbimo įtaka vitaminams. Fermentai. Maisto produktų teršalai. Sunkieji metalai. Radioaktyvieji elementai. Nitratai. Antibiotikai, hormoniniai preparatai. Mikrotoksinai. Teršalų mažinimo būdai. Mikrobiologinė maisto produktų tarša. Biocheminiai prcesai. Mikrobiologiniai procesai. Cheminiai procesai. Fiziniai procesai. Laikymo sąlygos. Maisto produktų ženklinimas. Prekių brūkšninis skaitmeninis kodavimas. Maisto produktų kokybė ir jos rodikliai. Kokybės formavimas ir išsaugojimas. Gero ir saugaus maisto samprata. Ekologiniai produktai. KOKYBĖS KONTROLĖ. Kokybės kontrolės tikslas. Mėginių analizei paėmimas. Maisto produktų kokybės tyrimo metodai. Maisto kokybės tyrimo metodai. Maisto produktų kokybės rodikliai. Mėsa. Žuvis. Pienas. Inhibitorinių medžiagų nustatymas. Fizikiniai – cheminiai rodikliai. Sodos nustatymas. Vandenilio peroksido nustatymas. Amoniako nustatymas. Sudėties rodikliai. Kiti pieno kokybės rodikliai. Žaliųjų baltymų nustatymas. Žaliųjų riebalų ir aliejaus nustatymas. Žaliosios ląstelienos nustatymas. Ląstelienos išplautos neutraliame detergentiniame tirpale, NDF kiekio nustatymas. Rūgštyse išplautos ląstelienos(ADF) kiekio nustatymas. Žaliojo lignino (rūgštaus detergentinio lignino – ADL) kiekio nustatymas. Kalio, natrio ir Kalcio nustatymas. Suminio fosforo kiekio nustatymas. Hohenheino pašarų vertės testas (HFT). Riebalų, baltymų, laktozės somatinių ląstelių tyrimas Bendro bakterinio užterštumo tyrimas. Inhibitorinių medžiagų tyrimas. Pieno užšalimo temperatūros tyrimas.
Medicinos špera/ paruoštukė (3 pus.)

Masažo ir kineziteraoijos veiksmingumas esant kaklinės stuburo dalies osteochondrozei
ĮVADAS. OSTEOCHONDROZĖ IR JOS ATSIRADIMO PRIEŽASTYS. Ligos simptomai ir gydymas. Komplikacijos. Pirmoji neurologinių komplikacijų grupė. Antroji neurologinių komplikacijų grupė. Trečioji neurologinių komplikacijų grupė. OSTEOCHONDROZĖS GYDYMAS. Vonios. Gydomoji mankšta nuo osteochondrozės. Mankšta mažinanti osteochondrozės sukeltą skausmą. Masažas ir masažavimąsis. Masažavimosi būdai. Masažavimas taurėmis. KAM GRESIA KAKLO OSTEOCHONDROZĖ IR KAIP JOS IŠVENGTI. Pratimai osteochondrozės profilaktikai. Pratimai, mažinantys kaklo skausmus. Pratimai jei yra vestibulinio aparato komplikacijų. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI. LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS. Tema, kuri yra nagrinėjama šiame darbe, yra labai aktuali. Nugaros smegenų trauma yra tokia patologija, kurios pasekmės gula ant visuomenės pečių. Liūdniausia tai, kad ši patologija paliečia daug jaunų, darbingo amžiaus žmonių ir nei vienas nėra nuo to apsaugotas. Vienas iš tokių nugaros pažeidimų yra osteochondrozė.
Medicinos kursinis darbas (24 pus.)

Masturbacija
Įvairiais laikais, apie šį “užsiėmimą” buvo labai prieštaringos nuomonės. Viduramžiais ir netgi paskutiniais šimtmečiais masturbacija buvo laikoma labai gėdingu dalyku, galinčiu sukelti grėsmę žmogaus sveikatai – tiek fizinei, tiek dvasinei. Šiais laikais tokie prietarai gali atrodyti gana juokingai, bet tokia žmonių nuostata turėjusi gana tvirtą pagrindą. Visų pirma todėl, kad dar nebuvo gerai pažinta žmogaus anatomija. Tačiau pagrindinės negatyvaus požiūrio į masturbaciją buvo šios...
Medicinos referatas (6 pus.)

Medicininė mikrobiologija
Medicininė mikrobiologija. L.Pasteras vadinamas mikrobiologijos tėvu. R.Kochas. Mikroorganizmų sistematika,nomenklatūra, klasifikacija. Bakterijų morfologija. Mikroorganizmų struktūra, eukariotų ir prokariotų skirtumai, subląstelinės bakterijų formos. Kapsulės, žiuželiai, sporos. Spirochetos, aktinomicetai, mikoplazmos. Virusų kilmė, sandara, klasifikacija, reprodukcija. Riketsijos ir chlamidijos. Bakteriofagai. Bakterijų augimas, dauginimasis ir kvėpavimas. Mikroorganizmų mityba ir kultyvavimas. Anaerobų kultivavimas. Virusų kultivavimas. Fizikinių,cheminių ir biologinių veiksnių poveikis mikroorganizmams. Sterilizacija ir dezinfekcija. Mikrobų genotipas, fenotipas, mikroorganizmų kintamumas. Genetinės mikroorganizmų rekombinacijos Sanitarinė mikrobiologija, užterštumo rodikliai. Žmogaus norm. mikroflora. Mikroorganizmų asociacijos, simbiozė. Vandens,dirvožemio ir oro mikroflora. Vaistinių augalų mikroflora. Vaistinės žaliavos mikroflora. Fitopatogeniniai mikroorganizmai. Dirvožemio,vandens ir oro mikrobiologiniai tyrimai. Injekcinių vaistų formų mikrobinis užterštumas. Išorinio, peroralinio ir rektalinio vartojimo vaistai. Nesterilių vaistų formų mikrobiologinis užterštumas. Vaistinės sanitarinis rėžimas ir jo bakteriologinė kontrolė. Sterilizacija ir jos metodai. Dezinfekcija ir jos metodai. ASEPTIKA IR ANTISEPTIKA. Infekcinis procesas, infekcinė liga, organizmo imlumas. Infekcinės ir invazinės ligos. Epidemiologiniam procesui realizuotis reikia... Mikroorganizmų virulentiškumas ir patogeniškumas. Mikroorganizmų toksinai, jų fukcijos. Infekcijos vartai, reinfekcija ir kt. Imunologija. Imunitetas,jo rūšys, formos. Ląsteliniai ir humoraliniai nespecifiniai saugos veiksniai. Ląstelinio ir humoralinio imuninio atsako mechanizmai. Antigenai, antigeninė sandara. Imunoglobulinai, jų struktūra, funkcija. Antivirusinis imunitetas. Interferonai. Imunodiagnostika. Imunologinės reakcijos.Serodiagnostika. Agliutinacija ir precipitacija. Lizės, bakteriolizės ir KSR. Imunofluorescencijos testai. Virusų neutralizacijos hemagliutinacijos ir hemadsorbcijos reakcijos. Vakcinos, jų rūšys, gavimas. Seroprofilaktika ir seroterapija. Chemoterapija yra įvairių ligų gydymas antimikrobiškai veikiančiomis ch. medžiagomis. Antibiotikai, jų klasifikacija, gavimas. Mikroorganizmų jautrumas antibiotikams. Stafilokokai. Streptokokai. Neiserijos. Korinebakterijos. Bordatelės. Mycobakterijų šeima. Stabligė. Dujinė gangrena. Clostridium botulinum. Clostridium difficile. Escherichia gentis. Salmonella gentis. Shigella gentis. Pseudomonadaceae šeima. Vibrionaceae šeima. Orthomyxoridae šeima. Adenoviridae šeima. Hepatitų virusai E. Rhabdoviridae šeima. Retroviridae šeima. ŽIV virusas.
Medicinos špera/ paruoštukė (6 pus.)

Medicinos etika
Ištrauka iš darbo. Kiekvieno gydytojo darbo tikslas ir esmė yra sergančio žmogaus gydymas. Gydymas skirstomas į etapus: Premedicininis etapas. Į sveiko žmogaus gyvenimą lėtai atsėlina ar tragiškai įsiveržia simptomai. Jie trukdo jam gyventi. Dėl šių simptomų žmogus pradeda jaudintis ir galvoti, kas gi atsitiko? Sergu aš ar sveikas? Ką daryti? Eiti pas gydytoją ar ne? Ligonis fantazuoja, mąsto, yra susirūpinęs, girdi kaimynų, giminių patarimus. Liga dar neįsigalėjo. Įprasti šio periodo reiškiniai yra abejingumas ligai, minčių apie ją kratymasis, ėjimo pas gydytoją atidėliojimas. Tokio elgesio priežastis yra neigimo reakcija. Šiame etape ligonis kovoja su savo liga vienas arba palaikomas ne daug ką suprantančių artimųjų. Premedicininio etapo trukmė priklauso nuo ligos, jos progresavimo, nuo ligonio asmenybės, nuo jo išsilavinimo, nuo neigimo reakcijos intensyvumo ir pan.
Medicinos referatas (5 pus.)

Mitybos svarba gyventojų sveikatai ir fiziniam vystymuisi
Įvadas. Gyventojų mityba ir sveikata. Faktinė Lietuvos gyventojų mityba. Racionali ir subalansuota mityba. Nutukimas. Sveikatos būklė Lietuvoje. Numatomos priemonės. Nėščiųjų mityba. Vitaminai. Daugiausia energijos suteikiantis maistas. Išvada. Naudota literatūra. Ištrauka iš darbo. Mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, netinkama mityba ir padidėjusi maisto tarša didina gyventojų mirtingumą. Sveika mityba padeda išvengti daugelio lėtinių susirgimų, saugo ir stiprina sveikatą. Gyventojų mityba, maisto produktų kontrolės sistema užtikrina sveiką ir saugią mitybą, tuo pačiu ir gyventojų sveikatą. Siekiant sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų riziką, sumažinti mirtingumą ir sergamumą lėtinėmis ligomis, yra taikomos integruotos profilaktikos priemonės, į kurias įeina ir sveikos mitybos įpročių ugdymas visuomenėje.
Medicinos referatas (14 pus.)

Moksleivių mityba mokyklose
Įvadas. Moksleivių mitybos problemos mokyklose. Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumai. Lietuvos vaikų mityba mokykloje. Vaiko priešpiečiai mokykloje. Mokinių sveika mityba. Sveikatos mitybos piramidė. Maitinimo organizavimas mokyklose. Moksleivių žinios apie sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą. Rekomenduojami energijos poreikiai. Maitinimosi rėžimas. Moksleivių mitybos įpročių tyrimas. Išvados. Pasiūlymai. Literatūros sąrašas.
Medicinos kursinis darbas (17 pus.)

Moksleivių sveikos mitybos aspektų tyrimas
Įvadas. Literatūros studijavimas. Maitinimasis. Maistinės medžiagos. Sveikos mitybos piramidė. Dažniausi mokinių mitybos įpročiai. Nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas. Sveikos mitybos principai. Tyrimo metodika. Tiriamųjų imtis. Tyrimo metodas. Tyrimo eiga. Rezultatų analizė ir apibendrinimas. Rezulatatų analizė. Rezultatų apibendrinimas. Išvados ir pasiūlymai. Sveika ir visavertė mityba daro poveikį fizinei ir protinei žmogaus raidai, darbingumui ir ilgaamžiškumui. Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių mokslininkų duomenimis mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai net 25 – 30 procentų. Fizinis ir protinis darbingumas, gera sveikata – svarbi sąlyga ugdyti vaikus visavertėmis asmenybėmis, derinančiomis savyje fizinės, psichinės raidos ir dvasingumo vienovę.
Medicinos tyrimas (12 pus.)