Referatai Kursiniai Diplominiai

Darbo medicina
Darbo medicinos objektas, tikslai, uždaviniai. Dirbančiųjų bendras ir profesinis sergamumas Lietuvoje. Darbo medicinos tarnyba. Darbo fiziologija ir ergonomika, jų tikslai ir uždaviniai. Organizmo funkciniai ir morfologiniai pakitimai darbo metu. Nuovargis ir pervargimas: priežastys, simptomai, įtaka sveikatai. Nuovargio profilaktika. Darbo pobūdis, jo klasifikacija. Profesinės ligos, jų grupės, grupių atstovai. Sumažintas atmosferos slėgis, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Padidintas atmosferos slėgis, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Aukšta temperatūra darbo aplinkoje, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Žema temperatūra darbo aplinkoje, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Infraraudonoji radiacija, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Ultravioletinė radiacija, jos įtaka sveikatai, poveikio priemonės. Mikrobangė radiacija, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Jonizuojančios radiacijos šaltiniai, rūšys, biologinis veikimas. Spindulinė liga. Dirbančiųjų apsauga nuo jonizuojančios radiacijos. Ultragarsas, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Triukšmas, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Vibracija, įtaka organizmui, poveikio profilaktika. Kenksmingi psichofiziologiniai veiksniai, jų klasifikacija. Netoksiškos dulkės: klasifikavimas, fizinės ir cheminės savybės, įtaka sveikatai. Pneumokoniozių klasifikavimas. Dažniau pasitaikančios pneumokoniozės, jų profilaktika. Apsinuodijimas anglies monoksidu. Apsinuodijimas amoniaku. Apsinuodijimas sieros vandeniliu. Apsinuodijimas sieros dioksidu. Apsinuodijimas gyvsidabriu. Apsinuodijimas chromu ir jo junginiais. Apsinuodijimas švinu. Apsinuodijimas švino tetraetilu. Apsinuodijimas manganu. Apsinuodijimas benzolu. Pesticidai, jų klasifikacija, sukeliamos sveikatos problemos.
Medicinos špera/ paruoštukė (19 pus.)

Fizioterapija
Fizikinių faktorių taikymo bei poveikio medicinoje bendrieji principai. Klimatoterapija, klimatinių faktorių poveikis. Nuolatinės srovės taikymo gydyme veikimo mechanizmas bei principai. Teigiamos ir neigiamos savybės. Diadinaminės srovės, jų charakteristika, rūšys, terapinis efektas. Interferencinės srovės susidarymo principai, terapinis efektas. TENS procedūrų nuskausminančio poveikio mechanizmas, pagrindiniai parametrai. Funkcinės elektrostimuliacijos taikymos principai.
Medicinos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Kardiologija
Renalinė angiografija antrinės arterinės hipertenzijos diagnostikoje. Aortos atsisluoksniavimo angiografiniai požymiai. Programuota elektrinė širdies stimuliacija, jos diagnostinė reikšmė. Atrioventrikulinių blokadų gydymo taktikos parinkimas remiantis intrakardinio elektrofiziologinio tyrimo duomenimis. Tachikardijų mechanizmo nustatymas remiantis intrakardinio elektrofiziologinio tyrimo duomenimis. Automatinės ir grįžtamojo sužadinimo tachikardijos. Indikacijos ir kontraindikacijos diagnostinei atrocentezei. Indikacijos diagnostinei artrocentezei. Makroskopiniai sąnarinio skysčio pakitimai ir jų diagnostinė reikšmė. Mikroskopiniai sąnarinio skysčio pakitimai ir jų diagnostinė reikšmė.
Medicinos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Maisto kokybė
Pasaulio maisto atsargos, politika. ES ir LT maisto kodeksas, pagrindiniai įstatymų principai. Žemės ūkio produktų kokybės valdymo sistema, jos organizavimas LT. LR maisto įstatymas. LR produktų saugos įstatymas. LT genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. Standartizacijos sistemos. LR standartizacijos įstatymas. Lietuvos nacionaliniai standartų tikslai. Principai. Kokybės laboratorijų akreditacija ir produkcijos sertifikacija. Žemės ūkio produktų klasifikavimas. Maisto priedai. Maisto produktų fizikinės savybės. Produkto konsistencija. Produkto optinės savybės. Maisto produktai pagal cheminę sudėtį: organinės medžiagos; neorganinės medžiagos. Baltymai. Riebalai. Angliavandeniai. Maisto produktų energetinė vertė. Vitaminai. Riebaluose tirpūs vitaminai. Maistų produktų perdirbimo įtaka vitaminams. Fermentai. Maisto produktų teršalai. Sunkieji metalai. Radioaktyvieji elementai. Nitratai. Antibiotikai, hormoniniai preparatai. Mikrotoksinai. Teršalų mažinimo būdai. Mikrobiologinė maisto produktų tarša. Biocheminiai prcesai. Mikrobiologiniai procesai. Cheminiai procesai. Fiziniai procesai. Laikymo sąlygos. Maisto produktų ženklinimas. Prekių brūkšninis skaitmeninis kodavimas. Maisto produktų kokybė ir jos rodikliai. Kokybės formavimas ir išsaugojimas. Gero ir saugaus maisto samprata. Ekologiniai produktai. KOKYBĖS KONTROLĖ. Kokybės kontrolės tikslas. Mėginių analizei paėmimas. Maisto produktų kokybės tyrimo metodai. Maisto kokybės tyrimo metodai. Maisto produktų kokybės rodikliai. Mėsa. Žuvis. Pienas. Inhibitorinių medžiagų nustatymas. Fizikiniai – cheminiai rodikliai. Sodos nustatymas. Vandenilio peroksido nustatymas. Amoniako nustatymas. Sudėties rodikliai. Kiti pieno kokybės rodikliai. Žaliųjų baltymų nustatymas. Žaliųjų riebalų ir aliejaus nustatymas. Žaliosios ląstelienos nustatymas. Ląstelienos išplautos neutraliame detergentiniame tirpale, NDF kiekio nustatymas. Rūgštyse išplautos ląstelienos(ADF) kiekio nustatymas. Žaliojo lignino (rūgštaus detergentinio lignino – ADL) kiekio nustatymas. Kalio, natrio ir Kalcio nustatymas. Suminio fosforo kiekio nustatymas. Hohenheino pašarų vertės testas (HFT). Riebalų, baltymų, laktozės somatinių ląstelių tyrimas Bendro bakterinio užterštumo tyrimas. Inhibitorinių medžiagų tyrimas. Pieno užšalimo temperatūros tyrimas.
Medicinos špera/ paruoštukė (3 pus.)

Medicininė mikrobiologija
Medicininė mikrobiologija. L.Pasteras vadinamas mikrobiologijos tėvu. R.Kochas. Mikroorganizmų sistematika,nomenklatūra, klasifikacija. Bakterijų morfologija. Mikroorganizmų struktūra, eukariotų ir prokariotų skirtumai, subląstelinės bakterijų formos. Kapsulės, žiuželiai, sporos. Spirochetos, aktinomicetai, mikoplazmos. Virusų kilmė, sandara, klasifikacija, reprodukcija. Riketsijos ir chlamidijos. Bakteriofagai. Bakterijų augimas, dauginimasis ir kvėpavimas. Mikroorganizmų mityba ir kultyvavimas. Anaerobų kultivavimas. Virusų kultivavimas. Fizikinių,cheminių ir biologinių veiksnių poveikis mikroorganizmams. Sterilizacija ir dezinfekcija. Mikrobų genotipas, fenotipas, mikroorganizmų kintamumas. Genetinės mikroorganizmų rekombinacijos Sanitarinė mikrobiologija, užterštumo rodikliai. Žmogaus norm. mikroflora. Mikroorganizmų asociacijos, simbiozė. Vandens,dirvožemio ir oro mikroflora. Vaistinių augalų mikroflora. Vaistinės žaliavos mikroflora. Fitopatogeniniai mikroorganizmai. Dirvožemio,vandens ir oro mikrobiologiniai tyrimai. Injekcinių vaistų formų mikrobinis užterštumas. Išorinio, peroralinio ir rektalinio vartojimo vaistai. Nesterilių vaistų formų mikrobiologinis užterštumas. Vaistinės sanitarinis rėžimas ir jo bakteriologinė kontrolė. Sterilizacija ir jos metodai. Dezinfekcija ir jos metodai. ASEPTIKA IR ANTISEPTIKA. Infekcinis procesas, infekcinė liga, organizmo imlumas. Infekcinės ir invazinės ligos. Epidemiologiniam procesui realizuotis reikia... Mikroorganizmų virulentiškumas ir patogeniškumas. Mikroorganizmų toksinai, jų fukcijos. Infekcijos vartai, reinfekcija ir kt. Imunologija. Imunitetas,jo rūšys, formos. Ląsteliniai ir humoraliniai nespecifiniai saugos veiksniai. Ląstelinio ir humoralinio imuninio atsako mechanizmai. Antigenai, antigeninė sandara. Imunoglobulinai, jų struktūra, funkcija. Antivirusinis imunitetas. Interferonai. Imunodiagnostika. Imunologinės reakcijos.Serodiagnostika. Agliutinacija ir precipitacija. Lizės, bakteriolizės ir KSR. Imunofluorescencijos testai. Virusų neutralizacijos hemagliutinacijos ir hemadsorbcijos reakcijos. Vakcinos, jų rūšys, gavimas. Seroprofilaktika ir seroterapija. Chemoterapija yra įvairių ligų gydymas antimikrobiškai veikiančiomis ch. medžiagomis. Antibiotikai, jų klasifikacija, gavimas. Mikroorganizmų jautrumas antibiotikams. Stafilokokai. Streptokokai. Neiserijos. Korinebakterijos. Bordatelės. Mycobakterijų šeima. Stabligė. Dujinė gangrena. Clostridium botulinum. Clostridium difficile. Escherichia gentis. Salmonella gentis. Shigella gentis. Pseudomonadaceae šeima. Vibrionaceae šeima. Orthomyxoridae šeima. Adenoviridae šeima. Hepatitų virusai E. Rhabdoviridae šeima. Retroviridae šeima. ŽIV virusas.
Medicinos špera/ paruoštukė (6 pus.)

Odos
Odos pažeidimo požymiai. Piodermijos: klasifikacija, sukėlėjai, klinika, diagnostika, gydymas. Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas: etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Paprastosios, lygiosios ir padų karpos: sukėlėjas, klinika, diagnostika, gydymo principai. Užkrečiamasis moliuskas: sukėlėjas, klinika, diagnostika, gydymo principai. odos ir gleivinės kandidozė: sukėlėjai, klinikinės formos, diagnostika, gydymo principai. Lygiosios odos grybelinės ligos: sukėlėjai, klinikinės formos, diagnostika, gydyno principai. Įvairiaspalvė dedervinė: sukėlėjas, klinika, diagnostika, gydymo principai. Paprastieji spuogai: etiopatogenezė, klinikinės formos, diagnostika, gydymo principai. Mazginė raudonė: etiopatogenezė, klinika, diagnozė, gydymo principai. Žvynelinė: etiopatogenezė, klinikinės formos, diagnostika, gydimo principai. Raudonoji kerpligė: etiopatogenezė, klinikinės formos, diagnostika, gydymo principai. Iritaciniai kontaktiniai dermatitai. Seborėjinis dermatitas. Ūmi ir lėtinė dilgelinė: klasifikacija, etiologija, patogenezė, klinika, diagnostika, gydimas. Paprastoji pūslinė: etiopatalogija, klinika, diagnostika, gydymo principai. Pūslinis pemfigoidas. Diuringo pūslelinis dermatitas. Pirminės odos T ir B ląstelių limfomos: klinika, diagnosttika, gydymo principai. Antrinis sifilis: klinika, gydymas, diagnostika. Tretinis sifilis:diagnostika, klinika, gydymas. Įgimtas sifilis: klasifikacija, klinika, diagnostika, gydymas. Smailiagalės kondilomos: sukėlėjas, užsikrėtimo keliai, klinika, diagnostika, gydymo principai ir profilaktika. Genitalijų srities paprastoji pūslinė: sukėlėjas, užsikrėtimo keliai, klinika, diagnostika, gydymo principai ir profilaktika. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) paplitimas, užsikrėtimo keliai, rizikos grupės ir profilaktika. ŽIV infekcijos stadijos pagal PSO. ŽIV infekcijos ir AIDS ligos diagnostikos kriterijai.
Medicinos špera/ paruoštukė (4 pus.)

Sveikos gynesenos pagrindai
Pagrindiniai sveikos gyvensenos komponentai ir fizinio aktyvumo normos. Fizinė treniruotė. Jos apimtis ir intensyvumas. Fizinės treniruotės turinys arba fizinio rengimo uždaviniai ir priemonės. Jėgos fizines savybės, jos ugdymo metodai ir priemones. Greitumo,lankstumo, vikrumo fizinės ypatybės, jų ugdymas. Ištvermes fiz. ypatybes, jos ugdymo metodų grupes, metodai,priemones. Apibūdinti testus, kuriais nustatome širdies kraujagyslių sistemos treniruotumą. Kaip apskaičiuoti optimalų kūno svorį, metriniai matavimai. Kaip nustatyti aerobinės treniruot ės intensyvumą. Sudaryti asmeninės aerobinės treniruotės programą (krūvio apimtis, intensyvumas, dažnis). Sudaryti asmeninę jėgos ugdymo programą. Judesys.Žm judejimo aparatas ir jo nuolatinio aktyvumo poveikio sveikatai samprata. Žmogaus sistemingo fizinio aktyvumo įtaka širdies kraujagyslių sistemos funkciniam stoviui. Ilgalaikės fizinės treniruotės įtaka žmogaus išorinio kvėpavimo sistemai. Kaip įtakoja sistemingas fizinis aktyvumas pagrindinius sveikatos rizikos faktorius. Sistemingo fizinio aktyvumo įtaka žmogaus judėjimo aparatui ir organinei medžiagų apykaitai. Kaip priklauso sveikata nuo žmogaus galių ir supančio pasaulio. Kokios yra svarbiausios rizikos veiksnių grupes. Kokie pagrindiniai sveikos mitybos principai. Kaip vertinate savo kūno masės indeksą. Cholesterolio ir lecitino įtaka sveikatai. Nuo ko priklauso paros energijos poreikis. Kokią reikšmę žmogaus sveikatai turi baltymai. Kokiu būdu nikotinas patenka į žmogaus organizmą. Kada atsiranda fizinė priklausomybė nuo alkoholio. Kuriuos organus labiausiai pažeidžia alkoholis.
Medicinos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Puslapiai  1 |