• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Fizikos konspektai (8)
Šiluminis spinduliavimas. Šio spinduliavimo spektras. Emisijos ir absorbcijos geba. Absoliučiai juodasis kūnas. Absoliučiai juodojo kūno spinduliavimo dėsniai. Išorinis fotoefektas. Fotoefekto dėsningumai. Einšteino formulė fotoefektui. Vidinis fotoefektas. Užtvarinis fotoefektas. Fotonai. Rezerfordo ir Boro atomo modelis. Vandenilio atomas pagal Boro teoriją. Elektronų difrakcija. De Broilio bangos. Banginės dalelių savybės. Banginė funkcija. Šredingerio lygtis. Neapibrėžtumo principas. Vandenilio atomas kvantinės mechanikos požiūriu. Rentgeno spindulių spektrai. Kvantiniai skaičiai. Atomų elektroniniai sluoksniai. Periodinė Mendelejevo elementų sistema. Optininiai spektrai. Atrankos taisyklės. Elektrono spinas.
Fizikos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Fizikos konspektai. Šviesa
ŠVIESOS INTERFERENCIJA. INTERFERENCIJA ATSISPINDINT NUO SKAIDRIOS PLOKŠTELĖS. ŠVIESOS DIFRAKCIJA. LYGREČIŲ SPINDULIŲ DIFRAKCIJA PLYŠYJE. DVIGUBAS ŠVIESOS LŪŽIMAS. LYGGREČIŲ SPINDULIŲ SKLINDANČIŲ PRO KELIS PLYŠIUS DIFRAKCIJA. INTERFEROMETRAI. INTERFERENCINIO VAIZDO SKAIČIAVIMAS. FRENELIO DIFRAKCIJA. ŠVIESOS DISPERSIJA. DIFRAKCINĖ GARDELĖ JOS DISPERSIJA IR SKIRIAMOJI GEBA. INTERFERENCIJOS STEBĖJIMO METODAI. ELIPSINĖ IR APSKRITA ŠVIESOS POLIARIZACIJA. KRISTALŲ PLOKŠTELIŲ SPALVOS. ŠVIESOS ABSORBCIJA. BUGERIO ABSORBCIJOS DĖSNIS. ŠVIESOS DISPERSIJOS ELEKTRONINĖS TEORIJOS PAGRINDAI. FAZINIS IR GRUPINIS ŠVIESOS GREIČIAI.
Fizikos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Fizikos paruoštukė
Kauno technologijos universiteto disciplinos fizika paruoštukė. Medžiagos įmagnetinimas. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Magnetinis laukas magnetike. Pilnutinės srovės dėsnis magnetikui. Magnetinis laukas dviejų magnetikų riboje. Feromagnetikai. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jega. Ampero dėsnis. Srovės rėmelis magnetiniame lauke. Lorenco jėga. Dalelės trajaktorija magnetiniame lauke. Lorenco jėgos taikymas. Masių spektrografija. Holo efektas. Reliatyvistinis elektromagnetinis sąveikos aiškinimas. Elektromagnetinė indukcija. Faradėjaus dėsnio išvedimas. Indukcinės EVJ kilmė. Saviindukcija. Srovė išiungiant ir įjungiant grandinę. Elektromagnetiniai virpesiai. Virpesių kontūras. Jo dif. lygtys ir sprendinys. Slopinamieji virpesiai kontūre. Kontūro kokybė. Virpesių konturo kokybė. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Įtampų ir srovių rezonansas. Slinkties srove, jos tankis. Elektromagnetines bangos, jos dif lygtis ir sprendinys. Elektromagnetinių bangų energija, srauto tankis, pointingo vektorius. Magnetinis laukas. Svarbiausios magnetinio lauko charakteristikos. Bio – Savaro dėsnis. Judančio krūvininko magnetinis laukas. Magnetinio lauko sukūriškumas. Pilnutinės srovės dėsnis.
Fizikos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Fizikos paruoštukė
SAVIINDUKCIJOS REIŠKINYS. INDUKTYVUMAS. ABIPUSĖS INDUKCIJOS REIŠKINYS, ABIPUSĖS INDUKcIJOS KOEFICIENTAS. ELEKTROS SROVĖS ENERGIJA. MAGNETINIO LAUKO ENERGIJA, ENERGIJOS TANKIS. SROVIŲ SAVITARPIO ENERGIJA. MEDŽIAGŲ ĮMAGNETINIMAS, MEDŽIAGŲ ĮMAGNETINIMO VEKTORIUS. MAGNETINIO LAUKO INDUKCIJA MAGNETIKE. MAGNETINIO LAUKO STIPRIS MAGNETIKE, SANTIKINĖ MAGNETINĖ SKVARBA. ELEKTRONŲ IR ATOMŲ MAGNETINIAI MOMENTAI. DIAMAGNETIZMAS. PARAMAGNETIZMAS. FEROMAGNETIZMAS. SŪKURINIS ELEKTRINIS LAUKAS. SLINKTIES SROVĖ. MAKSVELO LYGTYS. ELEKTROMAGNETINĖS BANGOS.
Fizikos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Fizikos paruoštukė
ELEKTROMAGNETINĖ INDUKCIJA. LENCO TAISYKLĖ. FARADĖJAUS DĖSNIS. FARADĖJAUS DĖSNIO IŠVEDIMAS. Pirmas omo dėsnis uždarai grandinei. SAVIINDUKCIJA. PAVIRŠINIS REIŠKINYS. SŪKURINĖS SROVĖS. ABIUSĖ INDUKCIJA. MAGNETINIO LAUKO ENERGIJA. MAGNETIUNIS LAUKAS MEDŽIAGOJE. ATOMŲ MAGNETINIAI MOMENTAI. ĮMAGNETĖJIMAS. DIAMAGNETIKO ĮMAGNETĖJIMAS. PARAMAGNETIKO ĮMAGNETĖJIMAS. MAGNETINIS LAUKAS MAGNETIKE. PILNUTINĖS SROVĖS DĖSNIS MAGNETIKE. FEROMAGNETIKAI. FERITAI. MAKSVELIO LYGTYS. SLINGTIES SROVĖ. PILNUTINĖ SROVĖ. MAKSVELIO INTEGRALINĖ LYGTIS. MAKSVELIO DIFERENCIALINĖ LYGTIS. MAKSVELIO INTEGRALINĖ LYGTIS. PILNOJI MAKSELIO LYGČIŲ SISTEMA. ELEKTRO MAGNETINĖS BANGOS. ABSOLIUTUS LŪŽIO RODIKLIS. ŠVIESOS INTENSYVUMAS. FAZĖS POKYTIS ŠVIESAI ATSISPINDINT
Fizikos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Fizikos paruoštukė
Fizikos konspektas: Slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika, mechaninė energija, skysčių mechanika, svyravimai ir bangos. Ka vad. Atskaitos sistema ? Kokias zinote koordinaciu sistemas ? Nuodugniai isnagrinekite Dekarto koordinaciu sistema. Ka vad poslinkio vektoriumi?Ar visada vektoriaus modulis lygus keliui ? Ka vad. Greiciu, pagreiciu ? Kaip nustatomos ju kryptis ? Ka charakterezuoja tangentinis, normalinis pagreiciai ? Kam lygus ju moduliai ? Sukamojo judejimo kinematika. Ka vad. Kampiniu greiciu, pagreiciu ? Kokios ju kryptis ? Kokie egzistuoja sąryšiai tarp greičio, pagreičio ir kampinių greičio ir pagreičio? Kokia atskaitos sistema vad. inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? Ką tvirtina I Niutono dėsnis? Ką vad. kūno impulsu, jėgos impulsu? Nuodugniai išnagrinėkite II Niutono dėsnį. Raskite pastovios masės m kūno judėjimo lygtį, kai veikia F=Kt jėga, čia k - pastovus dydis, t - laikas. Paaiskinkite ka tvirtina trecias Niutono desnis. Nuodugniai išnagrinėkite impulso tvermės dėsnį? Kokiose atskaitos sistemose jis galioja. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo savokų. Išveskite kintamosios jėgos formulę. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį? Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės jėgos darbo formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokias dydžiais jis yra charakterizuojamas? Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Kokios reikalingos sąlygos, kad galiotų mechaninės energijos dėsnis ? Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas. Kaip juos atskirti? Kietojo kūno sukamasis judėjimas. Koks dydis vad. kūno inercijos momentu? Pateikite pavyzdžių. Sukamojo judėjimo kinetinė energija. . Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos? Išveskite sukamąjam judėjimui dinamikos lygtį. Išveskite sukamąjam judėjimui dinamikos lygtį. Nuodugniai išnagrinėkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Koks įrenginys vadinamas giroskopu? Kokiems tikslams jis naudojamas? Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Kokios priežastys lėmė specialios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Kokie įvykiai specialioje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai?
Fizikos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Fizinio teorijos paruoštukė
Nustatyti savo širdies kraujagyslių sistemos funkcinį pajėgumą. Nustatyti kvėpavimo sistemos funkcinį pajėgumą. Fizinės treniruotės principai ir parametrai. Jėgos ugdymo metodka. Judėjimo aparatas. Kaip organai ir sistemos reaguoja į jo veiklą. Sveikatos samprata. Pagrindiniai sveikatos rizikos faktoriai. Treniruotos širdies darbo ypatumai. Jos pranašumas prieš netrenirutą širdį. Išvardinti ir apibūdinti sveikos mitybos principus. Apskaičiuoti ir įvertinti savo kūno masės koeficientą (KMI). Apibūdinti pagrindines maisto medžiagas ir jų reikšmę žmogaus organizmui
Sporto špera/ paruoštukė (1 pus.)

Fizioterapija
Fizikinių faktorių taikymo bei poveikio medicinoje bendrieji principai. Klimatoterapija, klimatinių faktorių poveikis. Nuolatinės srovės taikymo gydyme veikimo mechanizmas bei principai. Teigiamos ir neigiamos savybės. Diadinaminės srovės, jų charakteristika, rūšys, terapinis efektas. Interferencinės srovės susidarymo principai, terapinis efektas. TENS procedūrų nuskausminančio poveikio mechanizmas, pagrindiniai parametrai. Funkcinės elektrostimuliacijos taikymos principai.
Medicinos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Fizka
Elektros krūvis. Krūvio tankis. Krūvių sąveika. Kulono dėsnis. Elektrinė konstanta. Elektrostatinis laukas. Lauko stipris. Darbas, atliekamas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrinio lauko vektoriaus cirkuliacija. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Elektrinis dipolis. Gauso teorema. Dielektrikai. Jų polerizacija. Elektrostatinis laukas dielektrike. Segnetoelektrikai. Gauso teorema dielektrikui. Elektrine slinktis. Elektrostatinis laukas įelektrintame laidininke ir ties jo paviršiumi. Įelektrinto laidininko elektrinė talpa. Elektrinio lauko energija ir energijos tankis. Nuolatinė laidumo srovė. Srovės stipris ir tankis. Klasikinės elektroninės metalų laidumo teorijos pagrindai. Omo dėsnis. Nesavaiminis išlydis dujose. Rekombinacija. Savaiminis išlydis dujose. Dujų išlydzio tipai. Termoelektrine emisija. Ričardsono ir Dasmano formulė. Dujų plazma. Magnetinis laukas ir magnetinė indukcija. Bio ir Savaro dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Magnetinis srautas. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga. Ampero dėsnis. Rėmelis, kuriuo teka srovę vienalyčiame magnetiniame lauke. Krūvininkų judėjimas elektromagnetiniame lauke. Elektromagnetinė indukcija. Saviindukcija. Abipusė indukcija.Magnetinė lauko energija ir jos tankis. Medžiagos įmagnetėjimas. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Feromagnetikai. Elektros kruvis yra daleliu ar kunu abipusines elektromagnetines saveikos intensyvumo matas. Nustatyta, kad esama dvieju rusiu elektros kruviu. Elektrono kruvis yra neigiamas, o protono – teigiamas. Elektros kruviams galioja aditivumo principas: sudetingu medziagu daleliu ar kunu elektros kruvis yra lygus ji sudaranciu elektringuju saleliu kruviu algebrinei sumai. Atomo ar molekules teigiami kruviai kompensuoja neigiamus, del to normaliai visi kunai elektriskai yra neutralus. Vienodo zenklo kruviais ielektrinti kunai vienas kita stumia, o skirtingo zenklo - traukia. Tarptautineje vienetu sistemoje SI kruvis matuojamas kulonais (C). Elektros kruvio tvermes desnis: kad ir kokie procesai vyktu elektriskai izoliuotoje sistemoje, jos kruviu algebrine suma, laikui begant, nekinta. Atlikus labai tikslius bandymus su elektringomis dalelemis, prieta prie isvados, jog elektros kruvio didumas ir zenklas nepriklauso nuo ju judejimo, t.y. nuo atksiatos sistemos. Taigi elektros krūvis yra invariantinis dydis.
Fizikos špera/ paruoštukė (7 pus.)

Galvijai
Galvijų biologiniai ypatumai. Galvininkystes ūkine reikšme. Galvininkystes būklė ir vystimosi perspektyvos lietuvoje. Galvininkystes vystymo tendencijos atskirose pasaulio šalyse. Atskiru stambiuju raguociu charakteristika. Galvijų kilmė ir evoliucija. Galviju veislių klasifikacija. Skirtingos produktyvumo krypties galvijų eksterjero ypatumai. Galvijų matavimas. Divžniausiai galvijams naudojami kūno matmenų indeksai. Aplinkos įtaka eksterjerui. Galvijų interjeras ir jo ryšys su produktyvumu. Galvijų konstitucijos. Galvijų kondicijos. Galvijų amžiaus nustatymas. Galvijų masės nustatymas. Karvių tešmens morfologija tr fiziologija. Pieno sudėtis. Pieno susidarymas ir atleidimas. Laktacija ir jos kreivė. Faktoriai, apsprendziantys karvių pieningumą. Faktoriai apsprendžtantys pieno riebumą ir baltymingumą. Pieno produkcijos apskaita. Galvijų mėsos produkcijos formavimasis. Rodikliai, apibūdinantys galvijų mėsos produkciją. Įvaikių faktorių įtaka galvijų mėsos produkcijai. Priemonės galvijienos gamybos efektyvumui didinti ir kokybei gerinti. Galvijų embrioninio vystimosi ypatumai. Poembrioninio galvijų augimo ir vystimosi periodai. Veršelių auginimas iki dešimties dienų amžiaus. Telyčių auginimas veislei. Buliukų auginimas veislei. Galvijų prieauglio auginimas mėsai. Mėsai auginamo galvijų prieauglio įvairių laikymo būdų ivertinimas. Palaidų buliukų auginimo mėsai ypatumai. Veršelių transportavimas. Veršelių vairių auginimo būdų palyginamasis įvertinimas. Karvių šėrimas žiemą. Karvių šėrimas pereinamaisiais laikotarpiais. Karvių šėrimas vasarą. Užtrukusių veršingų karvių šėrimo ypatumai. Aukšto produktyvumo karvių šėrtmo ypatumai. Karvių laikymas žiemą ir vasarą. Darbo sauga šeriant ir prižiūrint bulius. Galo \"vėjų veislės galvijai. Galvijų ženklinimas. Grynasis veisimas galvininkystėje. Kryžminimas galvininkystėje. Hibridizacija galvininkystėje. Galvijų atranka ir paranka. Buliu vertinimas pagal dukterų pieno produkciją. Pieninių veislių bulių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Mėsiniu veisliu buliu vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Galvijų veislininkystės apskaita. Lietuvos juodmargiai galvija. Lietuvos žalieji galvijai. Olandijos juodmargiai galvijai. Vokietijos juodmargiai galvijai. Danijos juodmargiai galvijai. Anglijos juodmargiai galvijai. Holšteinų veislės galvijai. Danijos žalieji galvijai. Airstrai. Džersių veislės galvijai. Dzersiu zalmargiai galvijai. Švicu veislės galvijai. Sorthornų veislės galvijai. Herefordų veislės galvijai. Aberdynų - angusų veislės galvijai. Santa - gertrūda veislės galvijai. Sarolė veislės galvijai. Limuzinų veislės galvija. Kiano veislės galvijai. Belgų mėlynieji galvijai. Aubrakų veislės galvijai. Zootechniniai pieninių karvių bandos reprodukciniai pagrindai. Mėsinių veislių karvių šėrimo ir laikymo technologijos. Mėsinių veislių galvijų reprodukcija. Mėsinių veislių galvijų prieauglio augimo technologija. Mesiniu veisliu galviju veisles vertes nustatymas. Mėsinių galvijų veislininkystės sistema lietuvoje. Mėsinių galvijų veislynai ir veislinės bandos. Mėsinių galvijų bandų formavimo principai. Galvijų parodos ir parodėlės. Jų vaidmuo galvijų veislininkystei. Mokslinio tiriamojo darbo ir mokslo žinių propagavimo vaidmuo gyvulininkystės plėtrai
Žemės ūkio špera/ paruoštukė (9 pus.)