• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Genetikos konspektai
Paveldimumas. Kintamumas. Fenotipas. Monohibridinis kryžminimasis ... Dihibridinis... Recesyvinis... Dominuojantis... Morgano dėsnis. Nepaveldimas...Modifikacijos. Mutacijos klasifikuojamos... Genas. Chromatinas. Chromosoma. Centromera . Chrosingoveris. Nukleino rūgštis. Chromosomų konjungacija.
Biologijos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Geodezijos egzamino paruoštukė
Įvadas. Koardinačių sistema ir linijų oreantavimas. Žemės figūra. Taško koordinatės. Aukščių sistema. Meridianai. Meridianų artėjimo kampas. Linijų oriantavimas. Koordinačių skaičiavimas plokštumoje. Topografiniai planai ir ir žemėlapiai. Planas ir žemėlapis. Masteliai. Topografinių žemėlapių ir planų nomenklatūra. Situacijos ir reljefo vaizdavimas topografiniuose žemėlapiuose ir planuose. Kampų matavimas. Kampų matavimo principas. Teodolitas. Žiūronas. Gulsčiukas. Atskaitymo sistemos teodolituose. Teodolotų tipai. Teodolito paruošimas darbui. Reguliavimas. Horizontalių kampų matavimo tikslumas. Ruožtų būdas. Krypčių būdas. Tikslumas. Vertikalių kampų matavimas. Tikslumas. Nulio vietos (NV) reguliavimas. Atstumų matavimas. Bendros žinios apie atstumų matavimą. Atstumų matavimas juosta ir rulete tikslumas. Juosta ir rulete išmatuotos juostų atstumų paklaidos. Optinių toliamačių principas. Siūlinis toliamatis. Supratimas apie elektroninius toliamačius. Niveliavimas. Niveliavimo sąvoka ir metodai. Geometrinis nieliavimas. Nivelygai. Jų geometrinė schema. Nivelyrų tikrinimas ir niveliavimas. Techninis niveliavimas. Tikslumas. Trigonometrinis niveliavimas. Tikslumas. Hirostatinis niveliavimas. Matavimo klaidų teorijos pagrindai. Paklaidų tipai ir priežąstys. Vidutinė kvadratinė ir ribinė paklaidos. Inžineriniai geodeziniai matavimai. Projektavimo stadijos. Inžinerinės geodezijos tyrinėjimo etapai. Rodikliai charakterizuojantys valstybinius geodezinius tinklus. Topografinių nuotraukų geodezinis pagrindas. Topografinių nuotraukų metodai. Požeminių komunikacijų nuotrauka. Linijinių statinių trasų parinkimas ir tvirtinimas vietovėje. Trasos taškų koordinavimas ir niveliavimas. Žemės darbų tūrių skaičiavimas. Žemės darbų tūrių skaičiavimas pagal altitudes. Žemės darbų skaičiavimas pagal horizontales. Vertikalus žemės paviršiaus projektavimas žemės paviršiuje. Suprojektuotų pastatų ir statinių nužymėjimas vietovėje. Geodezinių nužymėjimų darbų tikslumas, numatytas normose. Projekto nužymėjimo geodezinis pagrindas. Pastaų ir statinių rūšys. Atstumų horizonalių ašių ir kampų žymėjimas. Projekto taškų nužymėjimas vietovėje. Geodeziniai darbai pastatų statyboje. Statybinis darbų nužymėjimas. Detalus pamatų nužymėjimas. Pastatų ir inžinerinių statinių deformacijų tyrimai geodeziniais metodais. Inžinerinių statinių sėdimų stebėjimai. Inžinerinių statinių pokrypio (kreno) stebėjimai.
Geodezijos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Geodezijos egzamino paruoštukė (2)
Geodezijoje naudojami orientavimo kampai, jų apibrėžimai. Ryšys tarp direkcinių kampų ir rumbų. Kaip apskaičiuojami direkciniai kampai teodolitiniame ėjime. Ryšys tarp direkcinių ir išmatuotų kampų direkciniame ėjime. Planas ir žemėlapis. Topografinių žemėlapių sutartiniai ženklai. Situacijos ir reljefo vaizdavimas topografiniuose žemėlapiuose ir planuose. Teodolitas ir jo sandara. Atskaičiavimas teodolitu limbuose. Teodolito tikrinimas ir reguliavimas. Kampo matavimas ruožtu metodu. Atstumų matavimas juosta. Matavimo juostų komponavimas. Niveliavimo sąvoka ir metodai. Geometrinis niveliavimas iš vidurio. Niveliuojant pirmyn. Nivelyrai. Jų geometrinė schema. Nivelyrų tikrinimas ir niveliavimas. Pastato nužymėjimo geodezinis planinis pagrindas. Statybinis tinklas. Pastatų nužymėjimo aukščių pagrindas. Taškų nužymėjimas kampine sankirta. Taškų nužymėjimas linijine sankirta. Projekto taškų nužymėjimas vietovėje. Geodezinis nužymėjimas statant statinius (ašių nužymėjimas). Geodeziniai darbai statant požeminę pastato dalį. Horizontalių kampų atidėjimas vietovėje. Altitudžių perdavimas į gilią iškasą ar į aukščiau esančius horizontus. Taškų nužymėjimas polinių koordinačių metodu. Požeminių komunikacijų nuotrauka.
Geodezijos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Geografijos egzamino bilietai
Lietuvos vardo kilmė. Teritorijos dydžio ir sienų kaita. Lietuvos geopolitinė padėtis, jos kaita XX a. Lietuvos teritorinis administracinis susisiskirstymas. Istorinė apžvalga, dabartis ir ateitis. Lietuvos gelmių sandaros pagrindiniai bruožai. Naudingosios iškasenos, jų radavietės, perspektyva. Lietuvos reljefas, jo kilmė ir kaita. Lietuvos klimato ypatybės, jas lemiantys veiksniai. Svarbiausių klimato elementų pasiskirstymas. Atmosferos taršos geografija Lietuvoje. Taršos įtaka žmonių veiklai ir sveikatai, atmosferos apsauga. Baltijos Jūros ir Kuršių marių geografinė apžvalga. Jų reikšmė Lietuvai. Lietuvos požeminiai vandenys. Jų paplitimas, panaudojimas ir apsauga. Lietuvos vidaus vandenys. Nemuno geografinis apibūdinimas. Lietuvos dirvožemiai, jų paplitimas. Dirvų erozija, jos tendencijos. Lietuvos augalija. Didžiausi miškai ir girios. Miškingumas, jo kaitos tendencijos. Lietuvos saugomos teritorijos. Lietuvos gamtos ištekliai, jų ekonominis įvertinimas, panaudojimo perspektyva. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis. Tautinių mažumų geografija. Lietuviai užsienyje, ryšiai su jais. Lietuvos gyventojų sk. kaita. Natūralus ir migracinis gyv. prieaugis. Demografinė politika. Klaipėdos geografinis apibūdinimas. Savo apskrities geografinės savybės. SAVOJO RAJONO (MIESTO GEOGRAFINIS APIBŪDINIMAS).Lietuvos energetinių išteklių geografija. Kuro ir energetikos pramonė. Perspektyva. Lietuvos chemijos ir naftos chemijos pramonės geografija. Poveikio aplinkai mažinimo būdai. Lietuvos lengvoji pramonė. Jos ateities ekonominės ir geografinės prielaidos. Lietuvos žemės ūkio geografija. Dabartis ir ateitis. Lietuvos (kultūriniai ir) ekonominiai ryšiai, perspektyva.
Geografijos špera/ paruoštukė (8 pus.)

Geografijos kurso santrauka
Ūkio struktūra. Aptarnavimo sfera. Gyventojų aptarnavimo sfera. Gyventojų aptarnavimo geografija. 1 gydytojas aptarnauja. Transporto rūšys. Sausumos transportas. Didžiausi pasaulio uostai. Pagrindiniai sąsiauriai. Pagrindiniai kanalai. Didysis kabotažas. Mažasis kabotažas. Pirmasis geležinkelis. Greičiausios geležinkelio linijos. Metropolitenas. Didžiausi transporto teršėjai. Via Baltica. Ilgiausi pasaulio tuneliai. Švariausias transportas. Didžiausi oro uostai. Pasaulio rinka. Tarptautinių – ekonominių ryšių formos. Eksportas. Importas. Reeksportas. Barteriniai mainai. Frachtavimas. Naudingos iškasenų telkiniai. Svarbiausios Europos sąjungos. Integracija. Didžiausios Europos valstybės pagal plotą. Didžiausios Europos valstybės pagal gyventojų skaičių. Nykštukinės Europos valstybės. Baltijos šalys. Milijoniniai miestai Baltijos šalyse.
Geografijos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Geologijos paruoštukė
Geologijos ir inžinerinės geologijos tyrimo objektas. Kiti jai artimi ir ją sudarantys mokslai. Geologijos tyrimometodai. Inžinerinės geologijos uždaviniai. Žemės forma. Žemės vidinė sandara. Žemės gelmių šiluminis režimas. Geologiniu procesų klasifikacija. Bendros žinios apie mineralus. Mineralų susidarymo būdai. Mineralų struktūra, jų agregatai. Mineralų fizinės savybės. Minerlų klasifikacija. Kas yra uolienos. Uolienų klasifikacija pagal kilmę. Magninės uolienos jų klasifikacija. Magninių uolienų tekstūra būna. Magmatizmas ir žemės drebėjimas. Intruzinis magmatizmas ir jo tipai. Efuzinis magmatizmas. Vulkanų sandara jų rajonai. Išmetami produktai. Vulkanų klasifikacija pagal išsiveržimo pobūdį. Seisminiai reiškiniai: žemės drebėjimo priežastys. Hipocentras ir epicentras. Seisminės bangos. Žemės drebėjimo juostos. Metamorfinės uolienos. Bendros žinios. Metamorfizmo tipai. Nuosedines uolienos. Nuosėdinių uolienų klasifikcija. Sucementuotų uolienų klasifikacija pagal kilmę. Nuosėdinių uolienų įpatybės. Mechaninės uolienos jų charakteristika. Chemogeninės uolienos jų charakteristika. Organinės uolienos.
Geografijos špera/ paruoštukė (1 pus.)

GIS teorija
GIS SAMPRATA. GIS PLIUSAI. GIS MINUSAI. GIS FUNKCIONAVIMAS UŽTIKRINAMAS IŠSPRENDUS ŠIUOS KLAUSIMUS... ŽMONĖS GIS HIERARCHIJOJE. DUOMENYS. GEOGRAFINIŲ DUOMENŲ ESMĖ. INFORMACIJAI APIE GEOGRAFINIUS OBJEKTUS BŪDINGI 4 KOMPONENTAI... DUOMENŲ ĮVEDIMAS. DUOMENŲ IŠVEDIMAS. GIS DUOMENŲ KOKYBĖ. GIS DUOMENŲ VALDYMAS. GEOGRAFINIŲ DUOMENŲ ANALIZĖ. DUOMENŲ FORMATŲ KEITIMAS. GEOMETRINIS TRANSFORMAVIMAS. OBJEKTŲ PADĖTIES SUDERINIMAS. KOORDINAVIMAS. PROJEKCIJA- tai trimatės erdvės transformavimas į dvimatę. GEOGRAFINĖS KOORDINATĖS. NEERDVINIŲ (ATRIBUTINIŲ) DUOMENŲ ANALIZĖ. Integruota erdvinių ir atributinių duomenų analizė. DUOMENŲ ATGAMINIMO OPERACIJOS. KLASIFIKAVIMAS. GENERALIZAVIMAS. MATAVIMAI. ERDVINIS APJUNGIMAS. OBJEKTŲ APLINKOS ANALIZĖS OPERACIJOS. CONNECTIVITY. ARTUMAS. TINKLINĖS FUNKCIJOS. PLITIMO FUNKCIJOS. OPTIMALAUS PLITIMO ARBA SRAUTŲ FUNKCIJOS. ERDVINIS INTERPOLIAVIMAS. ŽEMĖLAPIŲ ANOTAVIMAS. TEKSTAS. DETERMINISTINIAI METODAI. POLINOMINĖ INTERPOLIACIJA. AUTOKORELIACIJA.
Technologijų špera/ paruoštukė (5 pus.)

Grandinių teorija
Pagrindinės sąvokos ir dėsniai. Pagrindiniai elektriniai dydžiai. Pagrindiniai grandinės elementai. Sąvokos susijusios su el. grandine. Sąvokos susijusios su el. grandinės schemos uždaviniais. Pagrindiniai elektrinių grandinių dėsniai. Pagrindiniai elektrinių grandinių analizės (skaičiavimų) metodai. Kirchhofo dėsnių panaudojimas. Kontūrinių srovių metodas. Mazginių įtampų skaičiavimo metodas. Grandinių klasifikacija. Tiesiniai ir netiesiniai grandinės elementai. Harmoniniai procesai tiesinėse elektrinėse grandinėse. Stacionarusis darbo režimas. Harmoninė įtampa ir srovė. Harmoninės įtampos išraiška. Harmoninio virpesio vid. amplitudinė ir efektinė vertės. Harmoniniai virpesiai (HV) elektrinės grandinės elementuose. Harmoniniai virpesiai elementų junginiuose. Nuoseklusis elementų junginys. Lygiagretusis R,L,C junginys. GALIA HARMONINIO POVEIKIO GRANDINĖJE. HARMONINIO VIRPESIO KOMPLEKSINĖ AMPLITUDĖ. PAGR. DĖSNIŲ KOMPL. IŠRAIŠKOS. R, L, C JUNGINIŲ ANALIZĖ (PER) KOMPLEKSINĖMIS AMPLITUDĖMIS. DUALŪS ELEMENTAI IR GRANDINĖS. KOMPLEKSINĖ GALIA. MAKSIMALIOSIOS AKTYVIOSIOS GALIOS (P) APKROVOJE SĄLYGA. POTENCIALINĖ DIAGRAMA (TOPOGRAFINĖ). PAGRINDINIŲ DĖSNIŲ PANAUDOJIMAS. KONTŪRINIŲ SROVIŲ METODAS KOMPLEXINĖMS AMPLITUDĖMS. MAZGINIŲ ĮTAMPŲ METODAS KOMPLEXINĖMS AMPLITUDĖMS. GRANDINIŲ EKVIVALENTIEJI PAKEITIMAI. NUOSEKLUSIS GRANDINĖS ELEMENTŲ JUNGINYS. LYGIAGRETUSIS JUNGINYS. ŽVAIGŽDĖS SCHEMOS KITIMAS Į TRIKAMPĘ & ATVIRKŠČIAI. EKVIVALENTIEJI ŠALTINIAI (ĮTAMPOS IR SROVĖS). KITI TIESINIŲ EL GRANDINIŲ ANALIZĖS METODAI, PRINCIPAI, TEOREMOS. SUPERPOZICIJOS PRINCIPAS. EKVIVALENČIOJO ŠALTINIO METODAS. APGRĘŽIAMUMO TEOREMA. KOMPENSACIJOS TEOREMA. ELEKTRINIŲ GRANDINIŲ CH-KOS. REZONANSINĖS GRANDINĖS. NUOSEKLUSIS REZONANSINIS KONTŪRAS. PAGRINDINIAI NUOSEKLIOJO KONTŪRO PARAMETRAI. DAŽNINĖS CHARAKTERISTIKOS NUOSEKLIOJO REZONANSINIO KONTŪRO. PARAMETRAI SUSIJĘ SU DAŽNINĖM CHARAKTERISTIKOM. LYGIAGRETUSIS KONTŪRAS. LYGIAGRETAUS KONT. TIKSLI REZONANSINIO DAŽNIO REIKŠMĖ. SROVIŲ PASISKIRSTYMAS. LYGIAGRETAUS KONTŪRO DAŽNINĖS CHARAKTERISTIKOS. SURIŠTIEJI KONTŪRAI.
Elektronikos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Halogenai
Halogenų gavimas. Savybės. Druskos rūgšties savybių tyrimas. Chloro deguoniniai junginiai. Kokybinės halogenidų atpažinimo reakcijos.
Chemijos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Hidraulika (2)
Hidraulika. Skysčio sąvoka. Skysčių fizikinės savybės. Tankis. Suspaudžiamumas. Temperatūrinis išsiplėtimas. Klampa. Kapiliariškumas. Garavimas. Idealaus skysčio sąvoka. Skystį veikiančios jėgos. Enlerio lygtis. a)Bernulio lygtis. Pagrindinis hidrostatikos dėsnis. Paskalio dėsnis. Skystiniai prietaisai slėgiui matuoti. Mechaniniai prietaisai slėgiui matuoti. Slėgio į kreivą paviršių atstojamoji jėga. Archimedo dėsnis. Bernulio lygtis idealaus skysčio elementariai čiurkšlei. . Bernulio lygtis realaus skysčio elementariai čiurkšliai. Bernulio lygtis realaus skysčio tėkmei. Hidraulinių nuostolių sąvoka . Kelio nuostoliai laminarinėje tėkmėje. Vietiniai hidrauliniai nuostoliai. Bernulio lygties taikymas vamzdynams skaiciuoti. Hidraulinis smūgis. Hidraulinis taranas. Kavitacija. Šezy formulė. Šezy formulės taikymas vamzdynams skaičiuoti. Kanalų skaičiavimas Šezy formulė. Angos ir antgaliai. Skysčio tekejima pro didelę angą. Atviros tėkmės. Optimalus skerspjūvis, leistini greičiai. Čiurkšlės hidrodinaminis slėgis. Čiurkšlės mentei perduodama galia. Gruntiniai vandenys. Darsy dėsnis. Diupuit lygtis. Plokščia dvimatė jietracinė tėkmė. Radialinė (dvimatė) jietracinė tėkmė.
Mechanikos špera/ paruoštukė (1 pus.)