Referatai Kursiniai Diplominiai

Mikroprocesoriai
MP 8086 struktūra. Komandų eilės veikimo principas. Pagrindinių signalų paskirtis. BHE signalas. ALE signalas. DEN signalas (DE). RD signalas. WR signalas. M/IO signalas. DT/R signalas. HOLD signalas. HLDA signalas. NMI signalas. INTR signalas. INTA signalas. RDY signalas. TEST signalas. CLK signalas. RESET signalas. MN/MX signalas. Pertraukčių šaltiniai. Išorinės pertrauktys. Vidinės pertrauktys. Pertraukčių aptarnavimo procedūra. MP funkcionavimas. Mainų tarp MP ir PĮ būdai. Mainai, pertraukiant programą.
Elektronikos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Miškininkystės konspektai
Miško atkūrimo būdo parinkimą lemiantys veiksniai. Teisiniai veiksniai. Socialiniai ir ekonominiai – techniniai veiksniai. Gamtinio rajonavimo reikšmė atkuriant mišką. Svarbesniųjų ekologinių veiksnių reikšmė vietinėms ir kai kurioms introdukuotoms medžių rūšims. Klimatiniai veiksniai. Šviesa. Oro temperetūra. Oro drėgmė. Vėjas ir slėgis. Atmosferos cheminė sudėtis. Mikroklimato pakitimai kirtavietėse. Fizinės dirvožemio savybės. Vandens savybės. Cheminės dirvožemių savybės. Orogarfiniai veiksniai (reljefas ir ekspozicija. Biotiniai veiksniai. SUKCESIJŲ YPATUMAI KIRTAVIETĖSE. Dirvožeminiai veiksniai. Mechaninė(granuliometrinė)ir mineraloginė dirvožemių bei gruntų sudėtis. Dirvožemio pažeidimai kertant. Kirtaviečių užmirkimas ir užpelkėjimas. Miško žėlimas kirtavietėse. Spygliuočių ir minkštųjų lapuočių žėlimas plyno kirtimo biržėse. Žolinės dangos pakitimai ir konkurencija kirtavietėse. Žėlimas kertant „N“ ir „L“ hidrotopų medynus atvejiniais kirtimais. Spygliuočių ir minkštųjų lapuočių žėlimas užmirkusių ir pelkinių augaviečių kirtavietėse. Uosio ir Ąžuolo žėlimas kirtavietėse. Kai kurių miško medžių rūšių šaknų formavimosi ypatumai miško želdiniuose. Svarbesnių ekologinių veiksnių įtaka medžių sodinukams ir jų reguliavimo galimybės ruošiant dirvą. Dirvožemio šilumos režimas. Dirvožemio tūrinė masė. Oro drėgmės režimas. Dirvožemio drėgmės režimas. Dujų apykaita dirvožemyje. Dirvožemio maisto medžiagos. Šalnos ir šalčiai. Ligos ir kenkėjai. Žėlimo privalumai ir trūkumai. Ekologiniai veiksniai lemiantys miško medžių derėjimą ir sėklų barstymą. Ekologiniai veiksniai, įtakojantys sėklų sudygimą ir sėjinukų augimą. Šviesa ir šiluma. Dirvožemio rūgštingumas. Miško paklotės įtaka sėklų sudygimui. Dirvožemio drėgme. Gyvoji dirvožemio danga. Vegetatyvinis miško žėlimas. Pušų žėlimas po medyno danga. Eglių žėlimas po medyno danga. Ąžuolo ir uosio žėlimas po medyno danga. Juodalksnio ir beržo žėlimas po medynų danga.
Ekologijos špera/ paruoštukė (3 pus.)


Miško genetika. Selekcija
Miško genetika. Mendelio atradimai. Bendroji genetika. Citologiniai ir molekuliniai genetikos pagrindai ląstelė, jos struktūra ir genetinė sistema. Chromosomos, jų struktūra, morfologija. Ląstelės dalijimasis. Biocheminiai paveldimumo pagrindai chromosomų cheminė sandara. Paveldimumas ir paveldėjimas. Požymis. Mendelio darbai ir dėsniai apie požymių nepriklausomą paveldėjimą. Monohibridinis kryžminimas. Dihibridinis kryžminimas. Nepriklausomas požymių paveldėjimas. Mendelio dėsniai. Polihibridiniai kryžminimai. Dihibridinio kryžminimo citologiniai pagrindai. Mendelio idėjų išvystymas morgano darbuose. Paveldėjimas esant įvairių genų sąveikai. Dauginimosi sistemos ir dominuojančių bei recesyvinių genų paveldėjimo ir pasireiškimo įpatumai. Sąveika tarp nealelinių ge. Heterozė. Heterozės mechanizmas. Genetiniai reiškiniai esant genų sukibimui. Chromosominė paveldimumo teorija. Genų sukibimo paveldėjimas ir krosingoveris. Membraninis paveldimumas. Citoplazminio tyrimo paveldimumo metodai. Organizmo individualaus vystymosi genetiniai pagrindai. Modifikacijos. Genotipas ir aplinka. Modifikacijų tipai. Mutacijos ir jų atsiradimas. Mutacijų klasifikacija. Mutacijų tipai. Mutacijos savybės. Mutagenezė. Poliploidija. Sumedėjusių augalų kintamumas. Paveldimo kintamumo homologinių eilių dėsnis. Vidurusinis kintamumas ir jo formos. Kintamumo tyrimo metodai. Sumedejusiu augalu statistiniai tyrimo metodai. Rusies genetika. Reproduktyvinių izoliacinių mechanizmų klasifikacija. Rųšies formavimosi procesas. Miško genetiniai ištekliai. Genetinė išteklių atranka. Vertingų genetinių išteklių išsaugojimas. Pagrindinės miško išsaugojimo nuostatos. Populiacijų genetika. Miško selekcija lietuvoje klasikine selekcine schema. Sėklinė selekcija. Selekcijos strategija. Inbrydinga. Ilgalaikė sėklinė popu. Sėklų gavybos sis. Medžių derėjimo biologija. Lytinė branda, jos paankstinimas ir žydėjimo ypatumai. Pumpurų tipai ir diferenciacija. Savisauginis žydėjimas. Viršūninis skiepijimas. Žydėjimo periodiškumas.
Žemės ūkio špera/ paruoštukė (4 pus.)


Mitai apie asmenybę ir visuomenę
Įvadas. Mitai apie asmenybę ir visuomenę. Kas tie mitai ? Asmenybė ir visuomenė. Nuostatos. Stereotipai. Vertybės ir vertybinės orientacijos. Žmonių nuomonės analizė. Tyrimo metodika ir organizavimas. Žmonių nuomonės apie mitus rezultatų analizė. Elgesio mitai. Elgesio mitai pagal pavojingumą. Mitai apie Lietuvą. Mitai apie verslą pagal paplitimą ir pavojingujmą. Mitai apie valdžią pagal paplitimą. Mitai apie valdžią pagal pavojingumą. Mitai apie religiją. Tai tikrovė, o ne mitai apie religiją . Mitai apie sveikatos išsaugojimą pagal paplitimą ir pavojingujmą. Mitai apie gimtosios kalbos ir tautinės kultūros reikšmę. Mitai apie skirtingų kartų pažiūras. Išvados. Tyrimo uždaviniai. Apibrėžti kas tie mitai, nuostatos, stereotipai, vertybės. Ištirti žmonių nuomonę, kokie mitai yra labai paplitę ir labai pavojingi, kokie nepaplitę ir nepavojingi. Išanalizuoti žmonių nuomonę, kokie mitai yra ne mitai, o tikrovė.
Sociologijos špera/ paruoštukė (27 pus.)


Molekulinė fizika
Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai? Kokie desniai apraso izotermini, izochorini ir izobarini procesus? Avogadro dėsnis. Kaip aiskinami duju slegis,termodinamine temperatura molek- kinet. Teor.poziuriu? Molekulinės – kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Dujų molekulių pagal greičius ir energijas pasiskirstymo dėsnis. (Maksvelio pasiskirstymo dėsnis). Kiek kartu tomis paciomis salygomis skiriasi deguonies ir vandenilio molek vid.greiciai. Kaip keiciasi atmosferos slegis didejant auksiui? Kaip priklauso molekuliu vidutinis laisvasis lekis nuo slegio? Suformuluokite Tolygaus energijos pasiskirstymo laipsniams? Kas lemia ideliu duju vidine energija.kada gali keistis duju vidine energija? Ka vadiname duju vidine siluma?Kuoskiriasi Cp,irCv? Kurio verte didesne? Kam yra lygus duju vieno molio izobarinio pletimosi atliktas darbas sildant 1K laipsniu? Uzrasykite 1 termodinamikos desni dif formoje.Pritaikyti Izochor.,ir Izobar procesams? Paaiskinti isyla ar atsala idealios dujos , jeigu jos issiplecia esant pastoviam slegiui? Kaip keiciasi duju temp. joms adiabatiskai pleciantis? Kuo skiriasi gryztamieji ir negryztamieji procesai?Kodel realus procesai yra negryztamieji? Grafiskai pavaizduoti Karno cikla? Paaiskinti siuminiu ir saldymo masinu veikimo principa? Ka tvirtina antrasis termodinamikos desnis? Tomsonas. Ar galimas procesas turima visa siluma paimta is sildytuvo butu paversta darbu? Paaiskinti entropijos samprata .Uzrasyti jos israiska? Paaiskinti entropijos statistine samprata uzrasyti jos matematine israiska? Suformuluoti 2 termod.desni panaudodami enotropijos savoka? Ar yra procesu kuriu metu entropija mazeja? Kokiomis salygomis vyksta pernesimo reiskiniai? Koki procesa vadiname difuzija? Koks reiskinys vadinamas duju klampa. Kaip jis aiskinamas? Koks reiskinys vad. silumos laidumu?Kaip jis aprasomas? Vandervalso lygtis. Kuo skiriasi kristalinia ir amorfiniai kunai? Ka vadiname faziniu virsmu? Kaip atskirti 1 ir 2 rusies fazinius virsmus?
Fizikos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Molekulinės fizikos konspektai (1)
Mechaniniai svyravimai, pagrindinės jų charakteristikoje. Harmoninis osciliatorius. Spyruoklinė, matematinė ir fizinė svyruoklė, jų svyravimų lygtis. Harmoninių svyravimų energija. Statmenų svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Banginis procesas. Skersinės ir išilginės bangos. Bangos lygtis. Bangų fazinis greitis. Garsas. Pagrindinės garso charakteristikos. Bangų interferencija. Stovinčios bangos. Bangų superpozicijos princias. Bangų grupinis greitis. Bangu energija. Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai. Idealiosios dujos. Idialiųjų dujų eksperimentiniai dėsniai. Molekulinės – kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulės laisves laipsnių skaičius ir enrgijos pasiskirstymas. Duju vidinė energija. Vakumas ir pagrindinės jo savybės. Barometrinė formulė. Bolcmano skirstinys. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Judėdamos molekulės susiduria. Dujų molekulių pagal greičius ir energijas pasiskirstymo dėsnis.(Maksvelio pasiskirstymo dėsnis).
Fizikos špera/ paruoštukė (2 pus.)


Molekulinės fizikos konspektai (2)
Statistinis tyrimo metodas. Termodinaminiai parametrai, būsenos lygtis. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičio modulius ir energijas. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Pirmasis termodinamikos. dėsnis ir jo taikymas. Dujų plėtimosi darbas. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. Antrasis. termodinamikos. dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šiluminės mašinos. Karno ciklas. Idealiosios Karno mašinos naudingumo koeficientas. Entropija. Redukuotasis šilumos kiekis. Realiosios dujos. Van der Valso lygtis. Realiųjų dujų vidinė energija. Kokie dėsniai aprašo izoterminį, izochorin, ir izobarin, procesus? Avogadro dėsnis. Kaip aiškinami dujų slėgis, termodinamine temperatūra molekulinės kinetikos teorijos požiūriu? Molekulinės – kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Dujų molekulių pagal greičius ir energijas pasiskirstymo dėsnis. Maksvelio pasiskirstymo dėsnis. Kiek kartų tomis pačiomis sąlygomis skiriasi deguonies ir vandenilio molekulių vidiniai greičiai. Kaip keičiasi atmosferos slėgis didėjant aukščiui? Paaiškinti Bolcmano skirstinį. Kaip priklauso molekulių vidutinis laisvasis lėkis nuo slėgio? Kas lemia idealių dujų vidinę energiją? Kada gali keistis dujų vidinė energija? Ką vadiname dujų vidine šiluma? Kuo skiriasi Cp ir Cv? Kurio vertė didesnė? Kam yra lygus dujų vieno molio izobarinio plėtimosi atliktas darbas šildant 1K laipsniu? Paaiškinti, įšyla ar atšąla idealios dujos, jeigu jos išsiplečia esant pastoviam slėgiui? Kaip keičiasi dujų temperatūra joms adiabatiškai plečiantis? Kuo skiriasi grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai? Kodėl realus procesai yra negrįžtamieji. Grafiškai pavaizduoti Karno ciklą? Paaiškinti, šiluminių ir šaldymo mašinų veikimo principą? Paaiškinti, entropijos sampratą .Užrašyti jos išraišką? Paaiškinti, entropijos statistinę sampratą, užrašyti jos matematine išraišką? Suformuluoti 2 termod. dėsnį panaudodami enotropijos sąvoką? Ar yra procesų, kurių metu entropija mažėja? Kokiomis sąlygomis vyksta pernešimo reiškiniai? Kokį procesą vadiname difuzija? Koks reiškinys vadinamas dujų klampa. Kaip jis aiškinamas? Koks reiškinys vad. šilumos laidumu? Kaip jis aprašomas? Vandervalso lygtis. Kuo skiriasi kristaliniai ir amorfiniai kūnai? Ką vadiname faziniu virsmu? Kaip atskirti 1 ir 2 rušies fazinius virsmus? Molekulių pasiskirstymas pagal greičius. Statistiniai molekulių greičiai. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Vidutinis laisvasis kelias. Dujų plėtimosi darbas. Termodinaminės sististemos vidinė energija. Šiluminė talpa. Idealiųjų dujų molinės šilumos. Adiabatinis procesas. Šiluminių mašinų veikimo principas. Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas. Entropija. Pernešimo reiškiniai. Nepusiausvyrose sist. Difuzija. Dujų klampa. Šilumos laidumas. Realios dujos.
Fizikos špera/ paruoštukė (3 pus.)


Molekulinės fizikos konspektai (3)
Vandeniliškasis atomas. Vandenilio pagrindinės būsenos banginė funkcija. Pagrindinis kvantinis skaičius ir jo fizikinė prasmė. Šalutinio kvantinio skaičiaus prasmė. Magnetinio kvantinio skaičiaus fizikinė prasmė. Šterno ir Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Elektrono sukinio ir sukinio magnetinis kvantiniai skaičiai. Paulio draudimo principas. Elektronų pasiskirstymas atome. Periodinė elementų sistema. Vandenilio atomų spektrinių linijų serijos ir formulės. Franko ir Herco eksperimentas bei išvados. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai. Mozlio dėsnis. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Molekulės rotacinės energijos lygmenys. Molekulės vibracinės energijos lygmenys. Rotaciniu, vibraciniu ir elektroniniu energijos lygmenų diagrama. Molekulinių spektrų samprata. Kvantinių šuolių tipai. Lygmenų užpildymas. Užpildymo apgrąža. Kaip sudaroma lygmenų užpildymo elektronais apgrąža. Kvantinių generatorių bei stiprintuvų veikimo principai. Fononai. Metalų šiluminė talpa. Metalų elektrinis laidumas. Superlaidumo samprata. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui. Energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielek. juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Savasis elektrinis laidumas. Priemaišinis elektr. laidumas. Atomo branduolio nukl. mod. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys. Branduolinių jėgų savybės, Branduolinių jėgų aiškinimas. Branduolio ryšio energija. Specifine ryšio energija. Mases defektas. Radioaktyvusis skilimas, jo dėsnis. Radioaktyviojo skilimo dėsningumai. Branduoliniu reakcijų samprata. Reakcijos efektyvusis skerspjūvis. Branduolių dalijimasis. Valdomos branduolinės (dalijimosi) reakcijos. Branduolių sintezės (tarp jų ir termobranduolines) reakcijos. Jų valdymo problema. Dalelės ir antidalalės. Jų atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiagos samprata ir jos egzistavimo galimybė. Subatominių dalelių skirstymas: fotonai, leiptonai, mezonai, barionai. Kvarkų samprata ir svarbiausios jų charakteristikos. Keturi fundamentaliųjų sąveikų tipai: gravitacinė, silpnoji, elektromagnetinė ir stiprioji. Pagrindinės jų charakteristikos.
Fizikos špera/ paruoštukė (3 pus.)


Molekulinės fizikos konspektai (4)
Statistinis tyrimo metodas. Termodinaminiai parametrai, būsenos lygtis. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulių pasiskirst. pagal greičio modulius ir energijas. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Pirmasis termodinamikos dėsnis ir jo taikymas. Dujų plėtimosi darbas. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šiluminės mašinos. Karno ciklas. Idealiosios Karno mašinos naudingumo koeficientas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija. Redukuotasis šilumos kiekis. Realiosios dujos. Van der Valso lygtis. Realiųjų dujų vidinė energija.
Fizikos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Molekulinės fizikos konspektai (5)
Elektrono sukinys. Paulio principas. Periodinė elementų sistema. Stabdomasis rentgeno spinduliavimas. Būdingieji rentgeno spinduliai. Rentgeno spindulių taikymas. Atomų sąveika molekulėje. Kovalentinis ryšys (valentinis ryšys). Elementų valentingumas. Molekulinių spektrų samprata. Molekulės energija. Rotaciniai energijos lygmenys. Vibraciniai energijos lygmenys. Molekulės elektronų energijos lygmenys. Molekuliniai spektrai. Fizikinės statistikos pradmenys. Neišsigimusios ir išsigimusios dujos. Pasiskirstymo būsena ir būsenų tankis. Neišsigimusių dujų pasiskirstymo funkcija. Fermio “dujų” pasiskirstymo funkcija. Fermio ir Dirako statistikos taikymas metalo kristalo valentiniams elektronams. Bozės dujų pasiskirstymo funkcija. Kvantiniai stiprintuvai ir kvantiniai generatoriai. Energetinių lygmenų užpildymo apgrąža. Energetinių lygmenų apgrąžos gavimas. Kvantiniai generatoriai ir kvantiniai stiprintuvai. Atomo branduolio fizika ir elementariosios dalelės. Atomo branduolio sudėtis. Sąveikos rūšys. Branduolio ryšio energija. Radioaktyvumas. Radioaktyviojo skilimo dėsnis. Neutrinas ir antineutrinas. Radioaktyviojo šaltinio aktyvumas. Jonizuojantis spinduliavimas. Jo poveikis medžiagai ir vienetai. Jonizuojantis spinduliavimas. Jonizuojančio spinduliavimo vienetai. Jonizuojančio spinduliavimo poveikis medžiagai. Branduolinių reakcijų samprata. Branduolinės jėgos. Grandininė reakcija. Branduolinė energija. Branduolių sintezės reakcija. Branduoliniai reaktoriai. Termobranduolinių reakcijų valdymo problema. Dalelių ir antidalelių samprata. Subatominių dalelių klasifikacija. Kvarkų samprata. Elementarių dalelių klasifikacija.
Fizikos špera/ paruoštukė (2 pus.)


Puslapiai
   1 |2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 |  20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |