• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Televizijos pagrindai
Fiziniai pagrindai. Rega ir vaizdo pojūtis. Trikomponentė spalvų teorija. Akies sandara ir savybes. Spalvų pojūtis. Trikomponentė spalvų teorija. Monochrominio (j/b) ir spalvoto vaizdų perdavimo ir priėmimo principai. Monochrominio vaizdo perdavimas ir priėmimas. Spalvoto vaizdo perdavimas ir priėmimas. TV sistemos struktūrinė schema. TV vaizdo signalo formavimas ir siuntimas. Vaizdo signalo keitiklis VSK. Pilnutinio TV signalo (PTVS) sudėtis. Dažnių spektras. Diapazonai. PTVS signalo sudėtis. PTVS dažnio spektras. TV signalų diapazonai. Spalvotosios TV signalo formavimas. Dažnio spektras. Spalvotosios TV signalo formavimo principai. Spalvotosios TV signalų dažnių spektras. Spalvotosios TV sistemos ir standartai. NTSC sistema. PAL sistema. SEKAM sistema. TV standartai. TV vaizdo signalų priėmimas ir atkūrimas. Monochrominio j/b ir spalvoto vaizdo TV imtuvo (TVĮ) struktūra. J/B vaizdo TVĮ struktūrinė schema. Spalvoto vaizdo TV struktūrinė schema (SVTV). Pilna šiuolaikinio spalvoto vaizdo TVI konfigūracija. TV Kanalų selekcija, programų perjungimas. Spalvingumo blokai. SECAM spalvingumo kanalas. PAL spalvingumo kanalas. Radijo kanalų RK sudėtis ir veikimas. Palydovinės TV sistemos PTVS klasifikavimas ir ypatybės. PTVS priėmimo įrenginiai. Informacinės TV sistemos ITVS rūšys. Signalų perdavimas teleteksto TXT sistemoje. TXT priėmimo ir perdavimo įrenginiai. Transliacinės TV sistemos TTVS klasifikacija. Pagerintos kokybės TV sistemos PKTS. Pagerintos kokybės TV sist. PTS imtuvo struktūra. Didelės raiškos TV DRT.
Elektronikos špera/ paruoštukė (5 pus.)

Teorinė mechanika
Teorinė mechanika. Statika. Statikos aksiomos. Ryšiai. Plokščioji susikertančių jėgų sistema. Trijų jėgų teorema. Jėgos projekcija ašyje. Susikertančių jėgų sistemos pusiausvyros sąlygos. Jėgos momentas. Varinjono teorema. Plokščioji porų sistema. Dviejų lygiagrečių jėgų sudėtis. Ekvivalentės poros. Plokščios porų sistemos pusiausvyros sąlygos. Išskirstyti krūviai. Koano teorema. Kūnų sistema. Sanvaros. Slydimo trintis. Riedėjimo trintis. Jėgos projekcijos ašyse. Erdvinės susikertančių jėgų pusiausvyros sąlygos. Jėgos momento vektorius. Poros momento vektorius. Jėgų momentai ašių atžvilgiu. Erdvinės bet kaip išdėstytų jėgų sistemų redukcija. Svorio centras. Taško kinematika. Taško judėjimo dėsnis. Taško greitis. Taško pagreitis. Tolygus ir tolygiai kintamas taško judėjimas. Kūno slinkimas. Kūno sukimasis. Kampinis greitis ir pagreitis t. Tolygus ir tolygiai kintamas sukimasis. Besisukančio kūno taškai ir pagreičiai. Sudėtinis taško judėjimas. Kūno plokščiai lygiagretus (plokščias judėjimas). Kūno plokščiojo judėjimo taškų greičiai ir pagreičiai. Taško dinamika, aksiomos. Taško judėjimo diferencialinės lygtys. Pirmas ir antras dinamikos uždaviniai. D'Alambero principas. Taško judėjimo kiekio teorema. Mechanika yra mokslas nagrinėjantis kūnu judėjimą ir pusiausvyra. Priklausomai nuo kūno būvio mechanika skirstoma i duju, skysto ir kieto kūno mecanika. Savo ruožto kieto kūno mechanika skirstoma i standaus ir deformuoto. Standus yra kūnas, kuris veikiamas jegu nesideformuoja. Paprasčiausias kūnas yra materialus taškas. Tai toks kūnas kurio matmenų galime nepaisyti, o visos jėgos lyginamos viename taške. T.M. yra mechanikos dalis, formuojanti bendrus mechanikos dėsnius ir jais remiantis nagrinėjami materialiu tašku, ju sistemų, bei standžių kūnu judėjimai ir pusiausvyra. Ji skirstoma I statika, kinematika ir dinamika.
Mechanikos špera/ paruoštukė (3 pus.)

Teorinė mechanika
Kuno plokščiojo judėjimo dėsnis. Plokščiojo judėjimo taškų greičiai ir pagreičiai. Sferinis kūuno judėjimas. Dinamika ir jos pagrindinės sąvokos. Galilėjaus-Niutono mechanikos dėsniai. Materialaus taško judėjimo diferencialinė lygtis. Du materialaus taško dinamikos uždaviniai ir jų sprendimas. D‘Alambero principas materialiam taškui. Materialaus taško dinamikos bendrosios teoremos. Judėjimo kiekio teorema. Materialaus taško kinetinis momentas centro ir ašies atžvilgiu. Kinetinio momento teorema. Elementarus jėgos darbas. Jėgos darbas baigtinio ilgio kelyje. Galingumas. Sistemos dinamika. Mechaninės sistemos ir ją veikiančių jėgų klasifikacija. Sistemos ir standaus kūno inercijos momentai. Teorema apie inercijos momentus lygiagrečių ašių atžvilgiu. Kūno inercijos momentas bet kokios ašies atžvilgiu. Išcentriniai inercijos momentai. Sistemos dinamikos bendrosios teoremos. Sistemos judėjimo diferencialinė lygtis. Sistemos inercijos arba masės centro judėjimo teorema. Sistemos judėjimo kiekio teorema. Sistemos kinetinio momento teorema. Sistemos kinetinės energijos teorema. Standaus kūno dinamika. Kūno slenkamojo judėjimo diferencialinės lygtys. Kūno sukimosi diferencialinės lygtys. Kūno plokščio judėjimo diferencialinės lygtys. D‘Alambero principas mechaninei sistemai. Analizines mechanikos pagrindai. Ryšiai ir ryšių tipai. Virtualūs poslinkiai. Idealieji ryšiai. Virtualiųjų poslinkių principas. Bendroji Dinamikos lygtis. Reliatyvaus judėjimo dinamika. Virpesių teorijos pagrindai.
Mechanikos špera/ paruoštukė (3 pus.)

Teorinės mechanikos paruoštukė
Trikampio baigtinio elemento plokščiai įtemptam kūno būviui apskaičiuoti deformacijos ir įtempimai. Virtualiųjų poslinkių metodo taikymas baigtinio elemento lygtims sudaryti. Variacinio metodo taikymas baigtinio elemento lygtims sudaryti. Subalansuotųjų neatitikčių metodo taikymas elemento pusiausvyros lygtims išvesti. Išorinio hidrostatinio slėgio mazginių jėgų apskaičiavimas. Savojo svorio mazginių jėgų vektoriaus apskaičiavimas. Temperatūrinių deformacijų įvertinimas. Plokščio deformuoto būvio apskaičiavimas. Konstrukcijų iš anizotropinių medžiagų skaičiavimas. Poslinkių, mazginių poslinkių, deformacijų ir įtempimų priklausomybė. Elemento pusiausvyros lygčių išvedimas virtualiųjų poslinkių metodu. Išorinio hidrostatinio slėgio sąlygotų elemento mazginių jėgų vektorius apskaičiuojamas taip. Medžiaga nuo šiluminio plėtimosi patiria deformaciją,kuri nėra susijusi su įtempimais.Temperatūros sąlygotos deformacijos ašiai simetriniam uždaviniui užrašomos tokia formule.
Mechanikos špera/ paruoštukė (6 pus.)

Termodinamika (2)
Techninės termodinamikos pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Terminiai darbo kūno parametrai. Slėgis, jo atmainos, matavimo vienetai, matavimo būdai. Temperatūra, matavimo vienetai, matavimo prietaisai. Terminė dujų būsenos lygtis. Tarp darbo kūno parametrų. Šiluma ir darbas. Dujų darbas ir jo skaičiavimas. Savitoji darbo kūno šiluma. Kaloriniai dujų būsenos parametrai. Vidinės energijos ir entalpijos pokyčio skaičiavimas. Vidinė energija. Pirmasis termodinamikos dėsnis, jo analitinė išraiška. Entropija. T-s diagrama. Pagrindiniai Idealiųjų dujų termodinaminiai procesai. Ciklai. Tiesioginis ir atvirkštinis ciklas, jų vartojimas, n. k. Antrasis termodinamikos dėsnis, jo formuluotės. Karno ciklas (įprastas ir ekvivalentinis). Jo svarba. Vandens garas, jo rūšys. Vandens garo susidarimo procesas. Garo jėgainių kondensacinio ir koogeneracinio (termofikacinio) ciklų pobūdis. Renkino ciklas. Garo jėgainių kondensacinio ir koogeneracinio (termofikacinio) ciklų pobūdis. Šaldymo mašinų ir šilumos siurblių ciklai. Drėgnas oras. Parametrai, drėgno oro h-d diagrama. Šilumos plitimo būdai. Temperatūros laukas, gradientas, Furje šilumos laidumo dėsnis. Šilumos laidumo koeficientas. Šilumokaičiu klasifikavimas. Cilindrinės sienelės laidumas šilumai. Panašumo teorija. Kriterijai ir jų fizikinė prasmė. Šilumos mainai spinduliavimu tarp dviejų kietų kūnų, atskirtų vienas nuo kito skaidria aplinka. Ekranavimas. Plokščios sienelės laidumas šilumai.
Fizikos špera/ paruoštukė (2 pus.)

The famous architects. Modern architcture.
MODERN ARCHITECTURE. Hugo Alvar Henrik Aalto. Le Corbusier. MIES VAN DER ROHE (my favorite architect). Le Corbusier and F.L.Wright. C. R. Ashbee (English architecture). F.L.Wright and Mies Van der Rohe. Lithuanian architecture. Efficiency and proficiency ( my profession). American architecture: Mario Botta. MODERN MUSEUM (Hood museum of art) Charles Moore. JAPANESE ARCHITECTURE: Kenzo Tange. F.L.Wright and Alvar Aalto. Walter Gropius. Ludwig Mies van der Rohe.
Dailės špera/ paruoštukė (3 pus.)

Tiesinės algebros koliokviumas
Kelių kintamųjų f-jos sąvoka ir geo. vaizdavimas. Sukimosi paviršiai. Elipsoidai. Hiperboloidai. Elipsiniai paraboloidai. Kūgiai. Cilindriniai paviršiai. Kelių kintamųjų f-jos riba ir tolydumas. Dalinės išvestinės, jų geometrinė prasmė. Pilnasis f-jos pokytis. Neišreikštinių funkcijų diferencijavimas. Aukštesnių eilių dalinės išvestinės ir diferencialai. Paviršiaus liečiamoji plokštuma ir normalė. Kryptinė išvestinė. Sudėtinių f-jų diferencijavimas. Gradientas. Kelių kintamųjų funkcijos lokalieji ekstremumai. Sąlyginiai ekstremumai. Mažiausių kvadratų metodas.
Matematikos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Tikimybių teorija (1)
Imties moda. Imties mediana. Imties kvartiliai. Asimetrijos kooficientas. Aibė. Kombinatorinės sudėties ir daugybos taisyklės. Gretiniai ir Kėliniai. Deriniai. Priešingas ir nesutaikomi įvykiai. Sąlyginė tikimybė. Įvykių sankirtos tikimybė. Nepriklausomi įvykiai. Atsitiktinio dydžio savybės ir jo vidurkis. Bajeso formulė. Bernulio bandymai. Atsitiktinis dydis. Puasono skirstinys. Skirstinio funkcija. Tolydusis skirstinys. Pilnosios tikimybės formulė.
Matematikos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Tikimybių teorija (2)
TIKIMYBINĖS ERDVĖS. ELEMENTARIEJI ĮVYKIAI. ATSITIKTINIAI ĮVYKIAI. VEIKSMAI. STATISTINĖ TIKIMYBĖ. PAGRINDINĖS TIKIMYBIŲ SAVYBĖS. TIKIMYBIŲ SUDĖTIES TEOREMOS. SĄLYGINĖS TIKIMYBĖS. TIKIMYBIŲ DAUGYBOS TEOREMA. NEPRIKLAUSOMI ĮVYKIAI. PILNOSIOS TIKIMYBĖS FORMULĖ. BEJESO TEOREMA. NEPRIKLAUSOMI EKSPERIMENTAI. BERNULIO FORMULĖ. BERNULIO FORMULĖS ASMPTOTIK. ATSITIKTINIAI DYDŽIAI. ATSITIKTINIAI DYŽIAI. PASISKIRSTYMO F-JA. PASISKIRSTYMO F-JOS SAVYBĖS. DISKRETIEJI ATSITIKTINIAI DYDŽIAI IR JŲ PASISKIRSTYMAI. ABSOLIUČIAI TOLYDIEJI ATSITIKTINIAI DYDŽIAI. DAUGIAMAČIAI ATSITIKT. DYDŽ. DAUGIAMAČIO ATSITIKTINIO DYDŽIO SĄVOKOS. DVIMAČIŲ ATSITIKT.DYDŽIŲ PASISKITSTYMO F-JŲ SAVYBĖS. DISKRETIEJI DVIMAČIAI ATSITIKTINIAI DYDŽIAI. ABSOLIUČIAI TOLYDIEJI DVIMAČIAI ATSITIKTINIAI DYDŽIAI. SĄLYGINIAI PASISKIRSTYMAI. NEPRIKLAUSOMI ATSITIKTINIAI DYDŽIAI. ATSITIKTINIŲ DYDŽIŲ FUNKCIJOS. APIBRĖŽIMAI. VIENMATIS ATVEJIS. DVIMATIS ATVEJIS. ATSITIKTINIŲ DYDŽIŲ SKAITINĖS CHARAKTERISTIKOS. VIDURKIS. VIDURKIO SAVYBĖS. DISPERSIJA. AUKŠTESNIŲ EILIŲ MOMENTAI.
Matematikos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Tikimybių teorija (3)
Tikimybinis modulis. Elementariųjų įvykių aibė. Veiksmai su atsitiktiniais įvykiais. P-aksiomatinis tikimybės apibrėžimas. Baigtinė tikimybinė erdvė (schema). Klasikinės tikimybės apibrėžimas. Statistinis dažnis. Skaiti tikimybinė erdvė. Sąlyginės tikimybės. Tikimybių daugybos teorema. Nepriklausomi įvykiai. Pilnosios tikimybes formules. Nepriklausomi eksperimentai. Bernulio formulė. Bernulio formulės asimtotika. AD apibrėžimas. Pasiskirstymo f-ja. Pasiskirstymo f-jos savybės. Diskretieji AD ir jų pasiskirstymai. Absoliučiai tolydieji AD. Keletas absoliučiai tolydžių AD skirstinių. Daugiamačiai atsitiktiniai dydžiai. DAD sąvoka. DAD pasiskirstymo savybės. Diskretieji daugiamačiai AD. Absoliučiai tolydieji daugiamačiai AD. Sąlyginiai pasiskirstymai. Nepriklausomi AD. Atsitiktinių dydžių f-jos. AD f-jos apibrėžimas ir pavyzdžiai. Absoliučiai tolydieji dydžiai. Dvimatis atvejis.
Matematikos špera/ paruoštukė (2 pus.)