• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo kokybės valdymo modeliavimas bendrojo lavinimo mokykloje
ĮVADAS. MOKYKLOS IR ŠEIMOS BENDRADARBIAVIMO KOKYBĖS VALDYMO TEORINIAI PAGRINDAI. Kokybės problema šiuolaikinėje mokykloje ir bendradarbiavimo su tėvais kokybės vadyba. Kokybės kultūros vertybės mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo procese. Visuotinės kokybės vadybos priemonės ir principai mokyklos ir šeimos bendradarbiavime. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas, tobulinant švietimo paslaugų kokybę. Mokytojų ir tėvų, kaip ugdymo dalyvių, konstruktyvi sąveika, taikant šiuolaikinio mokymo(si) modelius. Bendradarbiavimo su tėvais vadybinių funkcijų tobulinimas mokykloje, taikant konstruktyvios sąveikos modelį. MOKYKLOS IR ŠEIMOS BENDRADARBIAVIMO KOKYBĖS VALDYMO EMPIRINIS TYRIMAS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE. Tyrimo metodologija ir organizavimas. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo patirties analizė Šiaulių „Juventos“ mokykloje, visuotinės kokybės vadybos principų taikymo aspektu. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo longitudinių tyrimų pobūdis ir duomenys. Mokyklos dokumentų, reglamentuojančių bendradarbiavimo su šeima valdymo kokybę, analizė. Mokykla, kaip švietimo paslaugas teikianti organizacija. Tėvų lūkesčiai mokyklos atžvilgiu. Mokytojų funkcijos. Tėvų įsipareigojimai. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo kokybės valdymo sąlygos. Bendradarbiavimo principai. Tėvų įsijungimas į bendradarbiavimą. Tėvų tapatinimasis su mokyklos bendruomene. Tėvų informacinių poreikių tenkinimas. Tėvų pedagoginis švietimas. GAIRĖS. IŠVADOS. PRIEDAI. LITERATŪRA.
Pedagogikos diplominis darbas (85 pus.)

Mokyklos ir šeimos bendravimas ir bendradarbiavimas
HODEGETIKA. Įvadas. Pradinės mokyklos vaidmuo ugdant ateities žmogų. Sėkmingas mokyklos ir šeimos ryšys. Šeimos ir pedagogo bendradarbiavimas. Bendravimas ir bendradarbiavimas: mokykla – šeima. Tėvai mokyklos gyvenime. Klasės auklėtojo vaidmuo kuriant mokinių ir tėvų bendruomenę. Išvados. Ištrauka iš darbo. Nuo 1994 m. kaip vienas svarbesnių Lietuvos mokyklos uždavinių minimas mokyklos bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais. Šią sąveiką, kurios dalyviai yra ir ugdymo objektai, ir ugdymo subjektai, būtų galima pavaizduoti kaip kvadratą.Tėvai ir mokytojai yra dvi jėgos, labiausiai priartėjusios prie mokinio. Dėl to kvadratas pavirsta trikampiu. Visos ugdymo proceso grandys – mokytojai, mokiniai, tėvai – veikia viena kitą.
Pedagogikos referatas (13 pus.)

Mokyklos nelankymo priežastys
Įvadas. Socialinės priežastys, įtakojančios mokyklos nelankymą. Visuomenėje glūdinčios nenoro mokytis priežastys. Šeimoje glūdinčios nenoro mokytis priežastys. Pedagoginės priežastys, įtakojančios mokyklos nelankymą. Mokyklos mikroklimatas ir mokyklos fobija. Negatyvūs mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai. Psichologinės mokyklos nelankymo priežastys. Paauglystės ypatumai. Asmenybinės nenoro mokytis priežastys. Biologinės priežastys, įtakojančios mokyklos nelankymą.
Pedagogikos kursinis darbas (13 pus.)

Mokyklos nelankymo socialinės ir pedagoginės priežastys
Įvadas. Mokyklos nelankymą įtakojančios socialinės priežastys. Šeimos įtaka mokyklos nelankaaantiems vaikams. Neigiamas mokyklos ir bendraamžių. Pedagoginės priežastys, įtakojančios mokyklos nelankymą. Mokyklos mikroklimatas ir mokyklos fobija. Negatyvūs mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai. Mokyklos nelankymo socialinė- pedagoginė prevencija. Paslaugos iš švietimo sistemos "iškritusiems" vaikams. Socialinio pedagogo vaidmuo sprendžiant moksleivių mokyklos nelankymą. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatai ir aptarimas. Išvados ir siūlymai. Literatūra ir šaltiniai. Priedai. Darbo tikslas - atskleisti N mokyklos moksleivių nelankymo socialines ir pedagogines priežastis. Darbo objektas - moksleivių mokyklos nelankymo priežastys. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti literatūrą apie mokyklos nelankymą socialines ir pedagogines priežastis. Išsiaiškinti priežastis, kurios sukelia moksleivių mokyklos nelankymą. Išsiaiškinti socialinio pedagogo vaidmenį ir prevencines galimybes ugdymo įstaigose. Įvertinti prevencinio darbo efektyvumą švietimo įstaigose. Įvadas. Mokyklos nelankymą įtakojančios socialinės priežastys. Šeimos įtaka mokyklos nelankaaantiems vaikams. Neigiamas mokyklos ir bendraamžių. Pedagoginės priežastys, įtakojančios mokyklos nelankymą. Mokyklos mikroklimatas ir mokyklos fobija. Negatyvūs mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai. Mokyklos nelankymo socialinė- pedagoginė prevencija. Paslaugos iš švietimo sistemos "iškritusiems" vaikams. Socialinio pedagogo vaidmuo sprendžiant moksleivių mokyklos nelankymą. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatai ir aptarimas. Išvados ir siūlymai. Literatūra ir šaltiniai. Priedai. Darbo tikslas - atskleisti N mokyklos moksleivių nelankymo socialines ir pedagogines priežastis. Darbo objektas - moksleivių mokyklos nelankymo priežastys. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti literatūrą apie mokyklos nelankymą socialines ir pedagogines priežastis. Išsiaiškinti priežastis, kurios sukelia moksleivių mokyklos nelankymą. Išsiaiškinti socialinio pedagogo vaidmenį ir prevencines galimybes ugdymo įstaigose. Įvertinti prevencinio darbo efektyvumą švietimo įstaigose.
Pedagogikos kursinis darbas (37 pus.)

Mokymosi metodų ir technologijų samprata ir reikšmė
Įvadas. Mokymo metodų samprata ir jų klasifikavimas. Klasikiniai mokymo metodai. Šiuolaikiniai mokymo ir mokymosi metodai. Technologinis ugdymas. Mokymo metodų taikymo kaita: realijos ir problemos. Pagrindinės didaktinės nuostatos geografijos pamokose. Kompiuterinių pateikčių metodo taikymas geografijos pamokose. Išvados.
Pedagogikos referatas (15 pus.)

Mokymosi sunkumai, iškylantys specifinių pažinimo sutrikimų turintiems vaikams, atliekantiems užduotis
Išanalizuoti pratybų sąsiuvinius. Išsiaiškinti kas būdinga specifinių pažinimo sutrikimų turintiems vaikams. Nustatyti sunkumus su kuriais susidurs specifinių pažinimo sutrikimų turintys vaikai, atlikdami XI - XII klasės meno istorijos ii dalies pratybų sąsiuvinyje esančias užduotis. Pritaikyti XI - XII klasės meno istorijos II dalies pratybų užduotis vaikams, turintiems specifinių pažinimo sutrikimų. Beveik kiekvienoje mokykloje yra mokinių, kurie atrodo guvūs, supratingi, gerai oreantuojasi aplinkoje, adekvačiai vertina savo ir kitų elgesį, tačiau sunkiai išmoksta skaityti, rašyti, skaičiuoti, ilgai daro specifines, sunkiai įveikiamas klaidas. Šių moksleivių bendrieji intelektiniai gebėjimai pakankami, kartais netgi aukšti, tačiau susiformavę labai netolygiai.
Pedagogikos tyrimas (11 pus.)

Mokymų organizavimas internetinėse svetainėse
Įžanga. Teorinė dalis. Tyrimas. Išvados. Literatūra. Internetas dabar jau naudojamas ne tik persiųsti tam tikrai informacijai ar bendrauti su kitais žmonėmis. Dabar turint internetą mums atsiveria daug platesnės galimybės. Žmonės internetu moka mokesčius, atlieka įvairias kitas operacijas su pinigais, naudodamiesi internetine bankininkyste, randa jiems reikalingos informacijos. Tikslas – išanalizuoti elektroninio mokymosi esmę bei jo svarbą mūsų gyvenime.
Pedagogikos tyrimas (9 pus.)

Mokinių adaptacijos mokykloje sunkumai ir jų priežastys bei sprendimų būdai
Įvadas. Adaptacijos samprata. Vaiko adaptacijos ypatumai. Adaptacijos ypatumai penktoje klasėje. Adaptacijos ypatumai aukštesnėse klasėse. Adaptacijos problemos ir jų sprendimo būdai. Mokytojų įtakos ir tėvų svarba sėkmingai mokinių adaptacijai.
Pedagogikos namų darbas (7 pus.)

Mokinių ir mokytojų charakterių suderinamumas
CHARAKTERIO SAMPRATA. Charakterio struktūra. Charakterių klasifikacijos problema. Charakteris Karlo Jungo tipologijoje. Charakterio suderinamumas. UGDYMAS. Filosofiniai ugdymo pagrindai. Bendroji ugdymo samprata. Mokinio ir mokytojo tarpusavio sąveika. Mokinio ir mokytojo charakterio suderinamumo problema. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ. Mokinių psichologiniai tipai. Mokytojų psichologiniai tipai. Charakterio suderinamumo tyrimo analizė. Mokytojo ir mokinio santykių vertinimas iš mokytojo pozicijos. Mokytojo ir mokinio santykių vertinimas iš mokinio pozicijos. Charakterio suderinamumas. IŠVADOS. REKOMENDACIJOS. Kodėl su vienais žmonėmis bendrauti lengva, o su kitais sunku? Kodėl vienus žmones suprantame lengvai, o kitus sunkiai? Socialinis – psichologinis darnumas sudėtingas reiškinys. Jis priklauso nuo bendraujančių žmonių tinkamumo atlikti vienokias ar kitokias roles (geras mokinys, geras specialistas mokytojas, o gal ir geras psichologas kartu...), nuo savęs įvertinimo ypatybių (kuklus ar besididžiuojantis savo pranašumu), nuo pagarbos kitiems žmonėms, taip pat nuo charakterio panašumų bei skirtumų.
Pedagogikos diplominis darbas (76 pus.)

Mokinių savęs vertinimo veiksniai
ĮVADAS. JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SAVĘS VERTINIMAS. MOKINIŲ SAVĘS VERTINIMO FORMAVIMO (SI) VEIKSNIAI. Mokytojo vaidmuo mokinių savęs vertinimo formavimesi. Šeimos vaidmuo vaikų adekvačios savivertės ugdyme. Bendraamžių įtaka vaikų savivertės formavimesi. KETVIRTOS KLASĖS MOKINIŲ SAVIVERTĖS IR JŲ SANTYKIŲ SU BENDRAKLASIAIS TYRIMAS. Tyrimo organizavimas. Tyrimo metodikos. Kiekybinė ir kokybinė tyrimo rezultatų analizė. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI. SANTRAUKA. LITERATŪRA. PRIEDAI. Skatinant mokinių savęs vertinimą, svarbu sudaryti jiems sąlygas geriau pažinti save, savąjį „aš“, mokėti bendrauti su bendraamžiais bei teisingai ir adekvačiai vertinti tiek savo, tiek ir kitų mokėjimą reikšti mintis ir galimybes, o tuo pačiu ir aktyviai dalyvauti ugdymo procese.
Pedagogikos diplominis darbas (44 pus.)