Referatai Kursiniai Diplominiai

Mokymosi metodų ir technologijų samprata ir reikšmė
Įvadas. Mokymo metodų samprata ir jų klasifikavimas. Klasikiniai mokymo metodai. Šiuolaikiniai mokymo ir mokymosi metodai. Technologinis ugdymas. Mokymo metodų taikymo kaita: realijos ir problemos. Pagrindinės didaktinės nuostatos geografijos pamokose. Kompiuterinių pateikčių metodo taikymas geografijos pamokose. Išvados.
Pedagogikos referatas (15 pus.)


Mokymosi sunkumai, iškylantys specifinių pažinimo sutrikimų turintiems vaikams, atliekantiems užduotis
Išanalizuoti pratybų sąsiuvinius. Išsiaiškinti kas būdinga specifinių pažinimo sutrikimų turintiems vaikams. Nustatyti sunkumus su kuriais susidurs specifinių pažinimo sutrikimų turintys vaikai, atlikdami XI - XII klasės meno istorijos ii dalies pratybų sąsiuvinyje esančias užduotis. Pritaikyti XI - XII klasės meno istorijos II dalies pratybų užduotis vaikams, turintiems specifinių pažinimo sutrikimų. Beveik kiekvienoje mokykloje yra mokinių, kurie atrodo guvūs, supratingi, gerai oreantuojasi aplinkoje, adekvačiai vertina savo ir kitų elgesį, tačiau sunkiai išmoksta skaityti, rašyti, skaičiuoti, ilgai daro specifines, sunkiai įveikiamas klaidas. Šių moksleivių bendrieji intelektiniai gebėjimai pakankami, kartais netgi aukšti, tačiau susiformavę labai netolygiai.
Pedagogikos tyrimas (11 pus.)


Mokymosi sutrikimai
Mokymosi sutrikimų rūšys ir požymiai. Kaip atpažinti disgrafiją? Kas yra dislekcija? Kas yra diskalkulija? Mokymosi sutrikimų ugdymo ypatumai. Darbo kryptys, kuriomis gali remtis ugdytojai. Jeigu Jūsų vaikas turi mokymosi sutrikimą. Išvados. Mokymosi sutrikimas - tai sutrikimas vieno ar kelių pagrindinių psichinių procesų, reikalingų norint suprasti ir vartoti sakytinę ar rašytinę kalbą. Šis sutrikimas gali pasireikšti kaip nepakankamas gebėjimas klausyti, suprasti, kalbėti, skaityti ir rašyti, analizuoti žodžių sudėtį ar atlikti matematinius skaičiavimus. Prie mokymosi sutrikimų priskiriamos suvokimo negalės, disleksija ir disgrafija, kylančios dėl smegenų pažeidimų arba minimalios smegenų disfunkcijos.
Pedagogikos referatas (9 pus.)


Mokymosi visą gyvenimą filosofija
Įžanga. Mokymosi visą gyvenimą etapai. Mokymasis visą gyvenimą Lietuvoje. Besimokančiųjų visą gyvenimą motyvai. Svarbiausias UNESCO švietimo ir mokymosi principas. Veiksniai, svarbūs rengiantis mokytis. Mokymosi visą gyvenimą samprata-. Suaugusiųjų mokymosi sunkumai. Mokymąsi visą gyvenimą reglamentuojantys dokumentai. Žinių ir ekonomikos visuomenė. Pedagogų mokymasis visą gyvenimą. Išvados. Šaltinių sąrašas. Mokymasis visą gyvenimą yra nuolatinis žinių ir įgudžių lavinimas žmogaus gyvenime. Jis vyksta dėka gyvenime įgytos patirties. Ši patirtis gali būti formali (apmokymai, konsultacijos, mokytojavimas, vadovavimas, aukštasis mokslas ir t.t.) arba neformali (asmeninė patirtis, gyvenimiškos situacijos). Mokymasis visą gyvenimą yra savanoriškas ir tik savęs paties motyvuotas siekimas žinių, kuris trunka visą gyvenimą dėl asmeninių arba profesinių priežasčių. Tokia veikla ne tik pagerina socialinį gyvenimą ir saviugdą, bet taip ir žmogaus konkurencingumą bei darbingumą.
Pedagogikos referatas (13 pus.)


Mokymų organizavimas internetinėse svetainėse
Įžanga. Teorinė dalis. Tyrimas. Išvados. Literatūra. Internetas dabar jau naudojamas ne tik persiųsti tam tikrai informacijai ar bendrauti su kitais žmonėmis. Dabar turint internetą mums atsiveria daug platesnės galimybės. Žmonės internetu moka mokesčius, atlieka įvairias kitas operacijas su pinigais, naudodamiesi internetine bankininkyste, randa jiems reikalingos informacijos. Tikslas – išanalizuoti elektroninio mokymosi esmę bei jo svarbą mūsų gyvenime.
Pedagogikos tyrimas (9 pus.)


Mokinių adaptacijos mokykloje sunkumai ir jų priežastys bei sprendimų būdai
Įvadas. Adaptacijos samprata. Vaiko adaptacijos ypatumai. Adaptacijos ypatumai penktoje klasėje. Adaptacijos ypatumai aukštesnėse klasėse. Adaptacijos problemos ir jų sprendimo būdai. Mokytojų įtakos ir tėvų svarba sėkmingai mokinių adaptacijai.
Pedagogikos namų darbas (7 pus.)


Mokinių ir mokytojų charakterių suderinamumas
CHARAKTERIO SAMPRATA. Charakterio struktūra. Charakterių klasifikacijos problema. Charakteris Karlo Jungo tipologijoje. Charakterio suderinamumas. UGDYMAS. Filosofiniai ugdymo pagrindai. Bendroji ugdymo samprata. Mokinio ir mokytojo tarpusavio sąveika. Mokinio ir mokytojo charakterio suderinamumo problema. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ. Mokinių psichologiniai tipai. Mokytojų psichologiniai tipai. Charakterio suderinamumo tyrimo analizė. Mokytojo ir mokinio santykių vertinimas iš mokytojo pozicijos. Mokytojo ir mokinio santykių vertinimas iš mokinio pozicijos. Charakterio suderinamumas. IŠVADOS. REKOMENDACIJOS. Kodėl su vienais žmonėmis bendrauti lengva, o su kitais sunku? Kodėl vienus žmones suprantame lengvai, o kitus sunkiai? Socialinis – psichologinis darnumas sudėtingas reiškinys. Jis priklauso nuo bendraujančių žmonių tinkamumo atlikti vienokias ar kitokias roles (geras mokinys, geras specialistas mokytojas, o gal ir geras psichologas kartu...), nuo savęs įvertinimo ypatybių (kuklus ar besididžiuojantis savo pranašumu), nuo pagarbos kitiems žmonėms, taip pat nuo charakterio panašumų bei skirtumų.
Pedagogikos diplominis darbas (76 pus.)


Mokinių savęs vertinimo veiksniai
ĮVADAS. JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SAVĘS VERTINIMAS. MOKINIŲ SAVĘS VERTINIMO FORMAVIMO (SI) VEIKSNIAI. Mokytojo vaidmuo mokinių savęs vertinimo formavimesi. Šeimos vaidmuo vaikų adekvačios savivertės ugdyme. Bendraamžių įtaka vaikų savivertės formavimesi. KETVIRTOS KLASĖS MOKINIŲ SAVIVERTĖS IR JŲ SANTYKIŲ SU BENDRAKLASIAIS TYRIMAS. Tyrimo organizavimas. Tyrimo metodikos. Kiekybinė ir kokybinė tyrimo rezultatų analizė. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI. SANTRAUKA. LITERATŪRA. PRIEDAI. Skatinant mokinių savęs vertinimą, svarbu sudaryti jiems sąlygas geriau pažinti save, savąjį „aš“, mokėti bendrauti su bendraamžiais bei teisingai ir adekvačiai vertinti tiek savo, tiek ir kitų mokėjimą reikšti mintis ir galimybes, o tuo pačiu ir aktyviai dalyvauti ugdymo procese.
Pedagogikos diplominis darbas (44 pus.)


Mokytojo aprašymas
Pedagogas (mokytojas) - kvalifikuotas asmuo, kuris ugdo kitą žmogų. Pirmieji mokytojai atsirado senovės Rytuose (Kinijoje). Vienas ryškiausių pedagogų - Konfucijus. Jis pirmas apibendrino patyrimą. Mokė žmones valdyti pagal moralinį pavyzdį. Sukūrė šeimos dorovės sistemą. Žmonija, taip pat ir pedagogo profesija tobulėjo apibendrindama patyrimą. Vėliau, remiantis apibendrinimu, buvo kuriamos teorijos. Anksčiau pedagogas buvo suprastas kaip enciklopedistas. Vėliau pedagogas tampa vadovu ugdymo procese. Lietuvoje pirmaisiais pedagogais laikyti žyniai, kriviai, vaidilos. Mano nuomone, tikras mokytojas yra visada pagelbstintis, visada linkintis tik gero, padedantis bėdai ištikus. Ir, žinoma, ugdo tavo savarankiškumą. Mokytojas mokiniui turėtų būti iš dalies draugas, nors atstumas vis dėlto turėtų išlikti. Visokių vaikų yra, kiekvieną reikia pabandyti suprasti Su mokytojais galima pašmaikštauti, bet reikia žinoti, kada tai daryti.
Pedagogikos rašinys (3 pus.)


Mokytojų ir mokinių tėvų bendradarbiavimas bendrojo lavinimo mokykloje
Įvadas. Mokytojo bendradarbiavimo su mokinių tėvais esmė, reikšmingumas, organizavimo principai. Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo būdai ir formos. Išvados. Literatūra. Bendravimas yra žmonių santykių forma. Žmonės keičiasi patirtimi, nuomonėmis, dirba bendrą darbą. Bendravimas suteikia informacijos ir reguliuoja žmonių elgesį. Bendradarbiavimas - tai žmonių siekis darniai veikti su kitais žmonėmis, pasirengimas paremti ir padėti siekiant bendro tikslo. Tai elgesys ir procesai, kuriuos galėtume laikyti žmonių veiklos pagrindu, leidžiančiu kurti ir išlaikyti tvirtas demokratines bendruomenes.
Pedagogikos referatas (17 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |  8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 |