Referatai Kursiniai Diplominiai

Aktyvaus poveikio metodų taikymo ypatybės pradinių klasių mokinių muzikos pamokose
ĮVADAS. AKTYVAUS POVEIKIO METODŲ TAIKYMO YPATYBĖS MUZIKOS PAMOKOSE TEORINIAI PAGRINDAI. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų muzikinės veiklos ypatybės. Muzikinių žaidimų reikšmė pradinių klasių mokiniams. Vaikų muzikinio ugdymo mokykloje ypatumai. Aktyvius domėjimasis muzika kaip saviraiškos būdas. Mokinių muzikinės veiklos samprata. Muzikos pamokų organizavimas pradinėse klasėse. AKTYVAUS POVEIKIO METODAI – PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MUZIKINĘ VEIKLĄ OPTIMIZUOJANTYS VEIKSNIAI. Aktyvaus poveikio metodų apibrėžtis. Aktyvaus poveikio metodų taikymo pradinių klasių mokinių muzikos pamokoje ypatumai. AKTYVAUS POVEIKIO METODŲ TAIKYMO YPATUMAI PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MUZIKOS PAMOKOJE TYRIMAS. Tyrimo imtis, metodika ir organizavimas. Pradinių klasių muzikos mokytojų požiūrio į aktyvaus poveikio metodų taikymo muzikos pamokoje tyrimas. IŠVADOS. REKOMENDACIJOS. LITERATŪRA. PRIEDAI.
Pedagogikos diplominis darbas (63 pus.)


Bendradarbiavimo kompetencijos ugdymo ypatumai pradinėje mokykloje
Įvadas. Bendradarbiavimo kompetencijos ugdymo. Pradinėje mokykloje teoriniai aspektai. Mokymosi bendradarbiaujant istorinė raida užsienio šalyse. Bendradarbiavimo ugdymas lietuvoje. Mokymosi bendradarbiaujant ypatumai. Pradinėje mokykloje. Bendradarbiaujančių grupių samprata. Grupių mokymo tikslai ir sudarymo principai. Bendradarbiaujančios grupės ypatumai ir sąlygos. Bendradarbiaujančių grupių vertinimai. Mokytojo vaidmuo mokantis bendradarbiaujant. Mokymosi bendradarbiaujant metodai. Tyrimo organizavimas ir rezultatų aptarimas. Išvados. Literatūra. Priedai. Tyrimo objektas- pradinių klasių pedagogų veikla ir požiūris į bendradarbiavimo kompetencijos ugdymą. Tyrimo tikslas- atskleisti bendradarbiavimo kompetencijos ugdymo ypatumus pradinėje mokykloje. Tyrimo uždaviniai. Išanalizuoti pedagoginę, psichologinę literatūrą vaikų bendradarbiavimo kompetencijos ugdymo klausimais. Pagrįsti bendradarbiaujančių grupių poveikį mokinių tarpusavio santykiams ir socialinių gebėjimų ugdymui. Ištirti grupinio darbo paplitimą ir efektyvumą bendradarbiavimo kompetencijos ugdymui pradinėje mokykloje. Atskleisti pedagogų požiūrį į bendradarbiavimo kompetencijos ugdymą per pamokas pradinėse klasėse.
Pedagogikos diplominis darbas (39 pus.)


Dorovinis ugdymas lopšelyje-darželyje
Įvadas. Dorovės teoriniai aspektai. Dorovė – vidinis žmogaus pasaulis. Dorovės funkcijos. Dorovinis ugdymas. Šeimos reikšmė vaikų dorovinio ugdymo auklėjimui. Tinkamo vaikų elgesio ugdymo metodai. Tinkamo vaikų elgesio transformavimas. Netinkamo vaikų elgesio prevencija. Vaikų elgesio intervencija. Tautosakos svarbą dorovinio ugdymo procese. Pasakų įtaka teigiamoms savybėms ugdyti. Liaudies daina – vartai į doros pasaulį. Dorovinio ugdymo lopšelyje-darželyje „Sigutė“ tyrimas. Tyrimo metodika ir eiga. Tyrimo rezultatų vertinimas ir analizė. Savojo „aš“ vertinimas. Jausmų, emocijų atpažinimas ir įvertinimas. Savęs supratimas ir vertinimas. Elgesio normų žinojimas. Dorovinio elgesio formavimas, remiantis etnine kultūra. Muzikinio ugdymo apžvalga. Meninio ugdymo ypatumai ir metodai. Ekologinio ugdymo galimybių įvertinimas. Išvados. Literatūra. Priedai.
Pedagogikos diplominis darbas (40 pus.)


Humaniškos aplinkos užtikrinimas vaikų darželyje
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR TERMINAI. ĮVADAS. TEORINIAI HUMANIŠKŲ VAIKO IR PEDAGOGO TARPUSAVIO SANTYKIŲ IKIMOKYKLINĖJE ĮSTAIGOJE PAGRINDAI. Humaniškumo samprata. Vaiko ir pedagogo tarpusavio humaniškų santykių kūrimas vaikų darželyje. Pedagogo naudojami darbo metodai, principai, auklėjimo stiliai diegiant vaikams humaniškąsias savybes. VAIKO TEISĖ Į HUMANIŠKĄ APLINKĄ VAIKŲ DARŽELYJE. LR Dokumentų, įteisinančių humaniškumą ikimokyklinėje įstaigoje, analizė. VAIKO TEISĖ Į HUMANIŠKĄ APLINKĄ VAIKŲ DARŽELYJE TYRIMAS. Demokratinis ir autokratinis pedagogo auklėjimo stiliai, jų palyginimas. Pedagogų anketos apie auklėjimo procese taikomus auklėjimo metodus, analizė. Vaiko teisės į humanišką aplinką vaikų darželyje užtiktinimo tyrimas. Tyrimo objektas – humaniška aplinka vaikų darželyje. Tyrimo tikslas – nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo plėtotės prielaidas. Tyrimas atliktas taikant teorinius, empirinius, statistinius tyrimo metodus. Tyrimo metodai: stebėjimas (dviejų pedagogių), kuriuo siekta nustatyti, kokiu auklėjimo modeliu vadovaujasi auklėdamos vaikus, ir kaip tai įtakoja vaikų humaniškumo raišką vaikų darželyje
Pedagogikos diplominis darbas (73 pus.)


Ikimokyklinių vaikų kūribiškumo ugdymas
ĮVADAS. KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA. Kūrybiškumas ir jo sąveika su intelektu. Kūrybiškumo ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje. MENAS – VAIKO SAVIRAIŠKOS IR KŪRYBIŠKUMO UGDYMO VEIKSNYS. Ikimokyklinukų ugdymas daile. Tautodailės tradicijų panaudojimas dailėje. Estetinis ugdymas – visų meno formų sintezė. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, METODAI. Tiriamieji ir jų charakteristikos. Tyrimo metodika ir organizavimas. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ. Piešinių originalumo tyrimo analizė. Gebėjimo asocijuoti tyrimo rezultatų įvertinimas. Pakartotinė piešinių originalumo tyrimo analizė. Pakartotinas gebėjimo asocijuoti tyrimo rezultatų įvertinimas. IŠVADOS. Kūrybiškumas yra vertingas asmenybės bruožas. Visuomenė, ugdymo įstaigos tai vertina ir siekia ugdyti kūrybingas asmenybes. Ikimokykliniu ugdymu siekiama sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, fizinių, psichinių ir dvasinių gebėjimų harmoningam skleidimuisi. Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius lanksčiai taikoma bendroji programa, kuriamos kokybiškos ugdymo (–si) sąlygos.
Pedagogikos diplominis darbas (57 pus.)


Indvidualios mokinių sąvybės
Individualių mokinių savybių įtaka mokymo (si) organizavimui. Individualios mokinių savybės. Individualių savybių įtaka mokymo (si) organizavimui. Humanistinis ugdymas kaip individualių mokinio savybių atskleidimo pagrindinis principas. Humanistinio ugdymo gairės. Mokytojo asmenybės vaidmuo ugdant individualybę. Tyrimas: individualių savybių įtaka mokymo (si) proceso organizavimui. IŠVADOS. Dažnai kalbama, jog gyvename savo valstybės ir savo visuomenės kūrimo laiką. Tenka išgirsti, kad nuo mokyklos priklausys Lietuvos ateitis, mokytojai pirmiausia atsakingi už pilnavertės asmenybės ugdymą. Žinome, kad kiekvienas žmogus – unikali individualybė, turinti savitas individualias savybes. Dviejų vienodų asmenybių nėra.
Pedagogikos diplominis darbas (66 pus.)


Jaunesniojo ir vidutiniojo mokyklinio amžiaus moksleivių požiūrį į mokymąsi
ĮVADAS. LITERATŪROS ANALIZĖ. Teigiamo požiūrio į mokymąsi esmės supratimas. Tinkamas mokymo turinys – reikšminga teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymo sąlyga. Mokymo organizavimo svarba ugdant moksleivių teigiamą požiūrį į mokymąsi. Šeimos dėmesys moksleivių mokymuisi, kaip svarbiausiai jų veiklai, – būtinybė. Veiksniai, sąlygojantys moksleivių teigiamą požiūrį į mokymąsi. TYRIMO METODAS (PROCEDŪROS). TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS. Konstatuojamoji tyrimo analizė. Moksleivių elgesys pamokoje, priklausomai nuo mokyklos. Moksleivių elgesys pamokoje priklausomai nuo jų amžiaus. Moksleivių elgesys pamokoje priklausomai nuo lyties. Lyginamoji tyrimo analizė. Moksleivių požiūris į mokymąsi, priklausomai nuo mokyklos. Moksleivių požiūrio į mokymąsi kitimas, priklausomai nuo jų amžiaus. Ugdymo sistemos įtaka moksleivių požiūriui į mokymąsi. IŠVADOS. LITERATŪRA. 1 PRIEDAS. 2 PRIEDAS.
Pedagogikos diplominis darbas (51 pus.)


Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių savivertė, tarpusavio santykiai bei savivertės ir tarpusavio santykių ryšys
Įvadas. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų savęs vertinimas. Mokinių savęs vertinimo formavimo (si) veiksniai. Mokytojo vaidmuo mokinių savęs vertinimo formavimuisi. Šeimos vaidmuo vaikų adekvačios savivertės ugdyme. Bendraamžių įtaka vaikų savivertės formavimuisi. Ketvirtos klasės mokinių savivertės ir jų santykių su bendraklasiais tyrimas. Tyrimo eiga, metodika. IV klasės mokinių savęs vertinimo tyrimas. IV klasės mokinių tarpusavio santykių tyrimas. IV klasės mokinių savęs vertinimo ir tarpusavio santykių ryšys. Išvados. Rekomendacijos. Literatūra. Priedai.
Pedagogikos diplominis darbas (41 pus.)


Jaunųjų fotbolininkų koordinacinių gebėjimų kaita: empirinis tyrimas
PRATARMĖ. SANTRAUKA. ĮVADAS.TEORINĖS TYRIMO PRIELAIDOS.JAUNŲJŲ FUTBOLININKŲ FIZINIO RENGIMO YPATUMAI. Jaunųjų futbolininkų psichofiziologiniai organizmo vystymosi ypatumai. Futbolininkų fizinis rengimas. JAUNŲJŲ FUTBOLININKŲ KOORDINACINIŲ GEBĖJIMŲ LAVINIMO YPATUMAI EDUKACINIU ASPEKTU. Koordinacinių gebėjimų teorinė samprata ir jų charakteristika. Savarankiški koordinaciniai gebėjimai. Vikrumas kaip judesių koordinacijos savybė. Jaunųjų futbolininkų koordinacinių gebėjimų lavinimas. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ. IŠVADOS. REKOMENDACIJOS. LITERATŪRA. PRIEDAI. Aukštą judesių koordinacijos lygį lemia individualūs koordinaciniai gebėjimai, taip pat šių gebėjimų lavinimo priemonių ir metodų taikymas atsižvelgiant į jaunųjų sportininkų morfofunkcinius ypatumus. Lytinio brendimo laikotarpiu sutrinka judesių koordinacija. Tą sąlygoja vaiko organizme vykstantys pokyčiai. Daugelio mokslininkų nuomone, reikia atsižvelgti į tuos pokyčius ir lytinio brendimo laikotarpiu tikslinga diferencijuoti treniruotes.
Pedagogikos diplominis darbas (49 pus.)


Joniškio žemės ūkio mokyklos mokinių profesinės karjeros orientacijų tyrimas
ĮVADAS. PROFESINĖS KARJEROS PLANAVIMO METODOLOGINIŲ KONCEPCIJŲ ANALIZĖ. Karjeros sampratos teoriniai ir praktiniai aspektai. Veiksniai, įtakojantys profesinės karjeros vystymąsi. Socialiniai veiksniai. Psichologiniai veiksniai. Asmenybės ir profesinės karjeros santykis. JONIŠKIO ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS MOKINIŲ PROFESINĖS KARJEROS TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA. Tyrimo tikslai ir metodologinės nuostatos. Tyrimo imtis (tyrimo dalyviai). Tyrimo metodikų analizė. Joniškio žemės ūkio mokyklos profesinio mokymo programų turinio analizė. JONIŠKIO ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS MOKINIŲ PROFESINĖS KARJEROS ORIENTACIJŲ TYRIMO REZULTATAI. IŠVADOS. LITERATŪRA. Akivaizdu, kad tampa būtinybė ugdyti išsilavinusius piliečius, gyvensiančius postmoderniame pasaulyje, turinčius ne tik žinių, patirties bei įgūdžių, bet ir gebėjimų rasti sau tinkamą veiklą intensyviame gyvenime.Todėl svarbu telkti dėmesį ne tik į profesinį rengimą(si), bet ir į kiekvieno žmogaus pasirengimą karjerai, t.y. ugdytis gebėjimus išryškinti geriausius savo asmenybės bruožus, atskleisti savo profesinę kompetenciją, savo darbo patirties, įgūdžių ir organizacijos poreikių sąsajas...
Pedagogikos diplominis darbas (60 pus.)


Puslapiai  1 | 2 | 3 | 4 |