• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

"vilnelės" darželio vadovo asmenybės savybės ir jų įtaka vadovavimo stiliui
Įvadas. Vadovo ir vadovavimo savokų sampratos. Vadovo samprata. Vadovavimo samprata. Pagrindinės asmenybės savybės. Asmenybės samprata. Pagrindiniės asmenybės savybės. Vadovavimo stilių ypatumai. Atukratinis vadovavimo stilius. Liberalusis vadovavimo stilius. Demokratinis vadovavimo stilius. Tyrimo rezultatų analizė. Tyrimo rezultatai. Išvados. Literatūra. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti mokslinę literatųrą. Išsiaiškinti Vadovo asmenybės savybes. Išsiaiškinti darbuotojų požiūrį į jų vadovo vadovavimo stilių. Apibūdinti asmenybės savybes. Apibūdinti vadovavimo stilius.
Pedagogikos kursinis darbas (24 pus.)

Darbas grupelėmis per lietuvių kalbos pamokas 1 klasėje
ĮVADAS. MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT. BENDROS ŽINIOS APIE GRUPĘ. Sąvoka. Grupės narių vaidmenys. Mokytojo vaidmuo. Grupės dydis. Mokymosi bendradarbiaujant pagrindiniai elementai. Grupės veiklos vertinimas. NUO KO PRADĖTI? LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO METODAI IR UŽDUOTYS. VADOVĖLIO IR PRATYBŲ MEDŽIAGOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS. TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS, APKLAUSOS REZULTATŲ ANALIZĖ. IŠVADOS. LITERATŪRA. PRIEDAI.
Pedagogikos kursinis darbas (22 pus.)

Deviacinio elgesio paauglystėje atsiradimo ypatumai
Įvadas. Deviacijos apraiškos paauglystėje. Deviacijos samprata. Paauglių delikventinio elgesio ypatumai lietuvoje. Veiksniai įtakojantys paauglių deviantinį elgesį. Paauglystės amžius ir jo ypatumai. Šeimos įtaka paauglių deviantinio elgesio pasireiškimui. Bendraamžių įtaka deviantinio elgesio formavimuisi. Kitos paauglių devintinio elgesio priežastys. Deviacinio elgesio prevencijos galimybės mokykloje. Paauglių deviantinio elgesio prevencijos būdai mokykloje. Socialinio pedagogo prevencinė veikla mokykloje. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatai ir aptarimas išvados literatūra ir šaltiniai.
Pedagogikos kursinis darbas (34 pus.)

Dorovinis auklėjimas Antikos filosofų darbuose
ĮVADAS. SENOVĖS GRAIKŲ UGDYMO SISTEMA. Graikiškosios paideia samprata. Supažindinimas su graikiškojo ugdymo specifika. SENOVĖS GRAIKŲ FILOSOFAI. Asmenybės ugdymas pagal Sokratą. Asmenybės ugdymas pagal Platoną. Asmenybės ugdymas pagal Aristotelį. SENOVĖS ROMĖNŲ UGDYMO SISTEMA. Supažindinimas su senovės romėnų ugdymo sistema. ROMĖNŲ FILOSOFAI, JŲ MINTYS. Ciceronas. Seneka. Kvintilianas. Epikūras. IŠVADOS. LITERATŪRA.
Pedagogikos kursinis darbas (22 pus.)

Hiperaktyvių vaikų ugdymo problemos mokykloje
Įvadas. Hiperaktyvus (pernelyg aktyvus) vaikas. Hiperaktyvumo požymiai. Hiperaktyvumo priežastys. Hiperaktyvių vaikų mokymosi problemos ir tinkamų sąlygų sudarymas. Pagrindinės korekcinės veiklos kryptys. Hiperaktyvių vaikų ugdymo problemų tyrimas. Tyrimo organizavimas ir metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados. Literatūra. Tikslas - Išanalizuoti problemas susijusias su hiperaktyvių vaikų ugdymu. Uždaviniai. Apibrėžti hiperaktyvumo požymius. Išanalizuoti hiperaktyvių vaikų ugdymo problemas. Atskleisti hiperaktyvių vaikų ugdymo galimybes. Metodai. Siekiant išsiaiškinti problemas susijusias su hiperaktyvių vaikų ugdymu, tyrimo metu buvo atlikta literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, gautų duomenų interpretacija.
Pedagogikos kursinis darbas (26 pus.)

Karpinių menas - nuo tradicijos iki moderno
Įvadas. Karpiniai lietuvoje. Karpinių meno vystymasis Lietuvoje XVI - XIX a. Karpinių menas Lietuvoje XX a. Ornamentika ir simbolika. Karpiniai pasaulyje. Karpinių atlikimo technika. Medžiagos ir įrankiai. Karpymo būdai. Išvados. Literatūros sąrašas. Karpiniai – tai liaudies meno šaka, artima grafikai. Jie priklauso vienai iš dailės šakų. Jų ištakos susijusios su rytų šalių, konkrečiai Kinijos, menu. Žinoma, kad seniausieji karpiniai buvo sukurti net prieš du tūkstančius metų. Taip yra todėl, kad Kinijoje popierius buvo išrastas būtent prieš tiek laiko ir tik nuo tada ir atsirado galimybė karpyti ir kurti karpinius. Per kitas Europos šalis, kartu su popieriumi, jie atkeliavo ir į Lietuvą.
Pedagogikos kursinis darbas (32 pus.)

Mokyklos darbas su tėvais, kaip bendruomenės telkinimo priemonė
Įvadas. Bendruomenė, jos sudėtis, organizavimas, reikalingumas, ypatumai. Šeima. Mokykla. Darbas su tėvais, kaip mokyklos bendruomenės telkinimo priemonė. Tėvų vaidmuo bendruomenėje. Tėvų ir mokyklos santykiai. Darbo su tėvais formos. Išvados. Literatūros sąrašas.
Pedagogikos kursinis darbas (23 pus.)

Mokyklos nelankymo priežastys
Įvadas. Socialinės priežastys, įtakojančios mokyklos nelankymą. Visuomenėje glūdinčios nenoro mokytis priežastys. Šeimoje glūdinčios nenoro mokytis priežastys. Pedagoginės priežastys, įtakojančios mokyklos nelankymą. Mokyklos mikroklimatas ir mokyklos fobija. Negatyvūs mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai. Psichologinės mokyklos nelankymo priežastys. Paauglystės ypatumai. Asmenybinės nenoro mokytis priežastys. Biologinės priežastys, įtakojančios mokyklos nelankymą.
Pedagogikos kursinis darbas (13 pus.)

Mokyklos nelankymo socialinės ir pedagoginės priežastys
Įvadas. Mokyklos nelankymą įtakojančios socialinės priežastys. Šeimos įtaka mokyklos nelankaaantiems vaikams. Neigiamas mokyklos ir bendraamžių. Pedagoginės priežastys, įtakojančios mokyklos nelankymą. Mokyklos mikroklimatas ir mokyklos fobija. Negatyvūs mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai. Mokyklos nelankymo socialinė- pedagoginė prevencija. Paslaugos iš švietimo sistemos "iškritusiems" vaikams. Socialinio pedagogo vaidmuo sprendžiant moksleivių mokyklos nelankymą. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatai ir aptarimas. Išvados ir siūlymai. Literatūra ir šaltiniai. Priedai. Darbo tikslas - atskleisti N mokyklos moksleivių nelankymo socialines ir pedagogines priežastis. Darbo objektas - moksleivių mokyklos nelankymo priežastys. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti literatūrą apie mokyklos nelankymą socialines ir pedagogines priežastis. Išsiaiškinti priežastis, kurios sukelia moksleivių mokyklos nelankymą. Išsiaiškinti socialinio pedagogo vaidmenį ir prevencines galimybes ugdymo įstaigose. Įvertinti prevencinio darbo efektyvumą švietimo įstaigose. Įvadas. Mokyklos nelankymą įtakojančios socialinės priežastys. Šeimos įtaka mokyklos nelankaaantiems vaikams. Neigiamas mokyklos ir bendraamžių. Pedagoginės priežastys, įtakojančios mokyklos nelankymą. Mokyklos mikroklimatas ir mokyklos fobija. Negatyvūs mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai. Mokyklos nelankymo socialinė- pedagoginė prevencija. Paslaugos iš švietimo sistemos "iškritusiems" vaikams. Socialinio pedagogo vaidmuo sprendžiant moksleivių mokyklos nelankymą. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatai ir aptarimas. Išvados ir siūlymai. Literatūra ir šaltiniai. Priedai. Darbo tikslas - atskleisti N mokyklos moksleivių nelankymo socialines ir pedagogines priežastis. Darbo objektas - moksleivių mokyklos nelankymo priežastys. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti literatūrą apie mokyklos nelankymą socialines ir pedagogines priežastis. Išsiaiškinti priežastis, kurios sukelia moksleivių mokyklos nelankymą. Išsiaiškinti socialinio pedagogo vaidmenį ir prevencines galimybes ugdymo įstaigose. Įvertinti prevencinio darbo efektyvumą švietimo įstaigose.
Pedagogikos kursinis darbas (37 pus.)

Paauglių smurtą lemiantys veiksniai
Įvadas. Smurto samprata ir jo rūšys. Fizinis smurtas. Emocinis smurtas. Seksualinis smurtas. Tyrimas ir jo analizė. Išvados. Smurtas prieš vaikus – tai vaikų nūdienos gyvenimo rykštė. Tai viena aktualiausių problemų dabartinėje visuomenėje. Smurtas ir prievarta nėra naujas reiškinys. Jis egzistuoja visuose visuomenės sluoksniuose, įvairiose šeimose, visame pasaulyje. Kiekvieną dieną spaudoje, televizijoje mirga pranešimai ne tik apie vaikus, paauglius patyrusius prievartą, bet ir apie smurtaujančius, nusikalstančius vaikus.
Pedagogikos kursinis darbas (26 pus.)