• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Mykoliuko-Mykolo paveikslas Juozo Tomo-Vaižganto “Dėdės ir dėdienės”
Ištrauka iš darbo. Juozas Tumas-Vaižgantas savo apysaką pradeda įžanga, kurioje pristato keistą ir sunkiai šių laikų žmogui suvokiamą socialinį tipą – “dėdes ir dėdienes”: “Man teks kalbėti apie tėvo brolį – nevedusį ir apie tėvo brolienę – našlę.” Vaižgantas pasakoja ne apie tokius dėdes ir dėdienes pas kuriuos drąsiai “užvažiuosi, drąsiai kalbėsies, nakvynės ir vaišių lauksi (…)”. Jis pasakoja apie šeimoje “atliekamus”, neapmokamus samdinius, niekuomet dėkingumo nesulaukiančius gimines. Giliai širdyje vyksta aplinkiniams nematomos, bet skaudžiai ir giliai išgyvenamos asmeninės dramos. Šiam socialiniam tipui priklauso ir apysakos veikėjas Mykoliukas-Mykolas.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Mirties motyvas Salomėjos Nėries kūryboje
Ištrauka iš darbo. Niekas iš tikro nežino, kas yra mirtis. Vieniems tai kelionė pas Dievą, kitiems - amžinoji nebūtis ir pan. Tad pats mirties faktas yra nesvarbus. Svarbu tai, kaip mes mirtį suvokiame, kokią ją įsivaizduojame. Mirties šešėlis lydi žmogų visą jo gyvenimą, todėl emocijos, kurias sukelia mirties faktas žymiai daugiau įtakoja mūsų gyvenimą nei pati mirtis, kuri tėra viena iš sudėtinių gyvenimo dalių. Bet todėl, jog europietiškos kultūros žmonės nemėgsta paslapčių, dalykų, kurių nesupranta ir kurie jiems nepavaldūs, kasdieniame gyvenime stengiamasi užmiršti mirties faktą arba tiesiog jį ignoruoti. Bet kiekviena taisyklė turi išimčių. Yra žmonių jautresnių gyvenimo ir mirties paralelei nei kiti, besistengiančių praskleisti paslapties šydą, dengiantį šią misteriją. Tokia asmenybė buvo ir Salomėja Nėris.
Lietuvių kalbos rašinys (6 pus.)

Mokslas ir pažanga
Skirtumas tarp technologijų ir žmogaus, technikos progresas, Didieji mikroschemų pavojai, dirbtinis intelektas, Pirmą kartą medicinos istorijoje panaudoti technologiniai sprendimai, Kamieninės ląstelės ir jų dalyba naudojant technologijas, galimos panaudojimo sritys, Iš kur mes atsiradome? "ateiviai iš kitų planetų, tolimų žvaigždynų, kitų dimensijų?", Marsas, Kosmoso turizmas, Pramogos kosmose, Kosmoso turizmo perspektyvos, Kažkada žmonės gyveno uolose. Dirbtinį intelektą supanti mistika ir baimė verčia manyti, kad mašinos gana greitai smarkiai pakeis pasaulį ir žmogaus vaidmenį jame. Prisiminkime kino filmuose matomus mąstančius kompiuterius, turinčius aibes ne pačių geriausių ketinimų žmonių atžvilgiu. Tačiau daug mažiau kalbama apie priešingą ketinimą – ne mašiną padaryti žmogumi, o prikišti į žmogų mašinų. Pritaikyti žmogui kai kurias kompiuterių galimybes implantavus tam tikras mikroschemas į jo organizmą. Technologijos vis mažina ir mažina tarpą, skiriantį žmones ir mašinas. Dėl to fantastams kyla vis daugiau naujų įžvalgų, kaip gąsdinti žiūrovus, klausytojus ir skaitytojus. Visokiausi terminatoriai, kiborgai. Tačiau realybėje žmogaus ir kompiuterio santykis yra kitoks: paprastai kompiuteris atlieka daug neįdomesnius ir nuobodesnius darbus, nei to norėtų „sci-fi“. Kol čia gąsdinamės galimybėmis užteršti savo kūną elektronika, po kai kurias kitas šalis jau abejingai slampinėja tūkstančiai naminių gyvūnėlių su kakluose įmontuotomis mikroschemomis. Jungtinėse Valstijose yra net toks visiškai legalus reikalavimas tiems, kurie nori vežtis savo augintinį į užsienį. Tai patogu ir visiškai nekenksminga, tačiau mintis, kad mikroschemas galima įmontuoti ir žmogui, didelio entuziazmo nesusilaukia. Tačiau ir implantai žmogui jau irgi nėra tik mokslinė fantastika. JAV kompanija „Applied Digital Solutions“ yra sukūrusi tokią mikroschemą kodiniu pavadinimu – „Digital Angel“. Pirminė jos paskirtis – būti sekimo įtaisu. Tai nereiškia šnipinėjimo ar kišimosi į privatų gyvenimą: „skaitmeninio angelo“ pritaikymo sritis – leisti, pavyzdžiui, medikams sekti paciento širdies veiklą. Tačiau tik spalio mėnesį pradėta tokių mikroschemų gamyba dabar sustabdyta, o kompanija iš implantuojamų mikroschemų persiorientuoja į ant kūno nešiojamas mikroschemas. „Mes nebeužsiimame implantuojamų mikroschemų pritaikymu, ir atsisakėme jų dėl poros priežasčių“, – aiškina „Applied Digital Solutions“ atstovas. Jo teigimu, pagrindinė priežastis – ekonominė. Per maža rinka ir per didelis laiko tarpas, po kurio vyriausybės institucijos patvirtintų implantų galimumą naudoti. Antroji priežastis – etiniai klausimai.
Lietuvių kalbos rašinys (8 pus.)

Mokslo laimėjimai ir mūsų kasdienybė
Gimusieji praėjusiame šimtmetyje savo gyvenime patyrė ne tik karus ir žmonių naikinimus, bet ir begalinę mokslo ir technologijos pažangą. Šiandien per pusdienį galima nuvykti iš Europos į Ameriką. Kai Žiulis Vernas aprašė kelionę į Mėnulį, kelionę aplink pasaulį per 80 dienų ir plaukimą po vandeniu, visa tai atrodė fantazija, o šiandien tai jau reali praeitis. Atradimas penicilino ir kitų antibiotikų išgelbėjo daugelį nuo ankstyvos mirties ir pailgino amžių.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Moteris Ievos Simonaitytės romane "Vilius Karalius"
Ištrauka iš darbo. I. Simonaitytė – Klaipėdos krašto rašytoja. Jos kūryba neatskiriama nuo Klaipėdos krašto, jo istorijos, socialinių, tautinių problemų. I. Simonaitytė, kaip asmenybė, buvo labai universali, visapusiška, sugebėjo su žmonėmis sugyventi taip, kaip jie sugyveno su ja. Romanas “Vilius Karalius” tai Mažosios Lietuvos lietuvininkų gyvenimo būdas, papročiai, tik deja jie toli gražu neišlieka tokie, kokie romano pradžioje. Svarbiausios veikėjos moterys: Motina (senoji) Karalienė, Grėtė Karalienė, Barbė, Marė, Ilžė Karalikė.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Moterys Kristijono Donelaičio "Metuose"
“Donelaitis, nors išaugo iš savo meto gyvenimo ir kultūrinės aplinkos, bet nustelbė visus pirmtakus, tapo pirmuoju lietuvių grožinės literatūros klasiku.“ Tokį Kristijono Donelaičio įėjimą į epochos dvasią lėmė trys priežastys. Pirma, rašytojo gyvenamuoju laikotarpiu Prūsijoje monarchai panorę ištirti valstybės pakraščius, ieškojo žmonių ir siūlė rašyti istorijas, kas ir buvo daroma. Jose, žinoma, atsispindėjo papročiai ir buitis. Antra, Liuterio mokslas – protestantizmas - skatino išlaikyti kalbą, ją tirti. Kalba turėjo iškelti žmogų, kad jis būtų tikintis Dievą, mokąs maldas, bet kartu būti ir savarankiškas pilietis. Trečia, kadangi buvo verčiami religiniai tekstai, tai pat ir biblija, iškilo ir dar vienas dalykas, tai, kokia kalba reikia bažnyčiose sakyti pamokslus, kad tikintysis suprastų.
Lietuvių kalbos rašinys (6 pus.)

Motinos paveikslas Žemaitės kūriniuose
Itin svarbus vaidmuo Žemaitės kūriniuos tenka motinėlėms. Jos, ilgą amželį nugyvenusios, turi sukaupusios didžiulę gyvenimo patirtį ir ja jos dalinasi su savo vaikais ir anūkais. Populiarų liaudies posakį – kokie tėvai, tokie ir vaikai – mes galime pritaikyti ir Žemaitės veikėjams. Senoji Vingienė (,,Marti”) yra tipiškas blogos motinos pavyzdys. Nevalyva, netvarkinga, mėgstanti išgerti, tinginė, rėksnė, grubios šnekos: ,,Tfu! tokios lengvadarbės neprašau! Man nereik cackų pacackų! man reik tokios pat purvabridės kaip ir aš pati”. Be to Vingienė šeimoje yra beteisė, neturi žodžio, ji pavaldi vyrui – šeimos galvai. Vingienė yra tikslus visos Vingių šeimos atspindys. Todėl nereikia stebėtis, kad ir jos sūnelis Jonas yra nesiprausęs, neapskalbtas, grubus ir išgeriantis stuobrys.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Muilo operos
Įžanga. Muilo operų bumas. Išvados. Ištrauka iš darbo. Žiniasklaidos įtaka žmonių nuomonei buvo pastebėta jau Pirmojo pasaulinio karo metu, kai radijo eteryje vyriausybė, arba jos remiamos programos skleidė propagandą. Tai buvo kaip ir pagalbinė priemonė teisinant karo žiaurumus prieš liaudį. Jau tada Amerikos psichologų buvo pradėtas tirti šis reiškinys. Buvo pastebėta, kad žiniasklaidos įtaka naudinga ir komercinei reklamai, nes tai kas buvo reklamuojama radijo eteryje buvo labiau ir perkama. Konkurencija tarp žiniasklaidos priemonių sąlygojo tai, kad privalėjo pakilti ir transliuojamų programų kokybė.
Psichologijos rašinys (4 pus.)

Namai ir pasaulis lietuvių literatūroje
Namai. Toks paprastas žodis. Nesudėtingas - tik penkios raidės. Šį žodį dažnai vartojame savo kasdienėje kalboje. Vartojame jo net nepastebėdami, net nesusimąstydami, ką jis iš tikro reiškia, neįsigilindami į šio, atrodo, paprasto žodžio prasmę. Bet ar jis toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio? Jokiu būdu ne. Tai suprato mūsų literatūros klasikai: K. Donelaitis ir Žemaitė. Jie savo kūryboje įrodė, jog namai - tai ne tik mūsų būstas.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Nori būti "kietas"? Būk kultūringas
Dažnas šiandieniniame pasaulyje gyvenantis žmogus neįsivaizduoja gyvenimo be kompiuterio ar interneto. Pastarojo trūkumai užgožia privalumus. Interneto pokalbių svetainės, komentarų skiltys, bendravimas elektroniniu paštu daro didžiulę įtaką kalbos kultūrai. Jaunimas nesupranta, kuo užsiima ir kokias pasekmes iššaukia nuolatinis dalyvavimas interneto veikloje.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)