• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Saulės įvaizdis Irenos Vaičikauskaitės, S. Nėries kūryboje ir M. K. Čiurlionio mene
Saulės įvaizdis Salomėjos Nėries kūryboje. Saulės įvaizdis Čiurlionio mene. Saulės įvaizdis Irenos Vaičikauskaitės kūryboje.
Lietuvių kalbos rašinys (4 pus.)

Sąžinė - brangiausias turtas
Dažnai girdime diskusijas apie sąžinębet ar žinome, kas tai yra? ar ji apskritai reikalinga? ar verta įsiklausyti į sąžinės balsą? visų pirma, sąžinė - tai protinis ir emocinis savo veiksmų įvertinimas pagal istoriškai susiformavusias moralės normas. Tai - brangiausias žmogaus turtas, kuris kaltina arba pateisina bei nurodo, ką turime daryti, kad išvengtume amoralių poelgių.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Sea Festival
Sea Festivities are held annually in Klaipeda in order to express deep love and respect to the Baltic Sea which has become a great part of life of every modern person living near it. The date of celebration isn’t fixed, but it always last for three or more days in August.
Anglų kalbos rašinys (1 pus.)

Senoji lietuvių mitologija lietuvių tautosakoje
Ištrauka iš darbo. Senoji lietuvių mitologija, religija yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Žmogaus prigimtyje užkoduota fantazija pakelia virš realybės ir suteikia neribotą laisvę. Tautosaka kuriama kasdienine kalba, kuri yra tautinės atminties liudijimas. Todėl joje labai gausu mitologijos, išlikusios nuo senų senovės. Ypač daug senojo, pagoniškojo lietuvių tikėjimo yra mitologinėse sakmėse ir stebuklinėse pasakose. Tautosakai būdingas fantastinis pasaulio suvokimas, daug mitologijos ženklų: minimos laumės, velniai, aitvarai, dažnai kartojasi magiški skaičiai.
Lietuvių kalbos rašinys (2 pus.)

Senoviniai Kalėdų papročiai
Turinys. Įvadas. Kalėdos - viena svarbiausių krikščionių švenčių. Apie adventą. Kalėdų papročiai. Kalėdų tautosaka. Apie Kalėdų dainas. Išvados. Šaltinių sąrašas. Ištrauka iš darbo. Kalėdos tai šventė, kai kūdikėlis Jėzus gimė iš paprastos moters, kad paskelbtų žmonėms atpirkimo mokslą, kad padėtų jiems po žemės vargų vėl grįžti į rojų, iš kurio po pirmųjų žmonių klaidos jie buvo išmesti. Pasaulyje nuo Jėzaus gimimo skaičiuojama metus ir švenčiamos Kalėdos bei puošiama eglutė.
Lietuvių kalbos rašinys (8 pus.)

Simono Stanevičiaus pasakėčios "Žmogus ir levas"
Ištrauka iš darbo. Vienas žymiausių XlX a. pradžios pasakėtininkų yra Simonas Stanevičius. Jis sukūrė šešias pasakėčias. Viena iš jų -“Žmogus ir levas”. Pasakėčia buvo pavadinta žemaičių pasaka, nes kūrinio kalbos pagrindas yra gyvoji liaudies kalba-žemaičių tarmė. Pasakėčioje autorius daugiausiai dėmesio sutelkia į veikėjų psichologinį motyvavimą, mažiau į detalesnį įvykio apibūdinimą. Pasakėčioje taip pat sprendžiami moraliniai klausimai.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Sunkiau imti nei duoti (pagal Jono Biliūno apsakymą "Ubagas")
Ištrauka iš darbo. Jono Biliūno apsakyme „Ubagas“ pavaizduotas labai svarbios šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Petras Sabaliūnas, savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių. Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, kaip ir daugelis senų žmonių, turintis savo pomėgį – bites. Senelis labai jas mėgo, gerai jomis rūpinosi ir visada kalbėjo, kad bitės geros ir paklusnios tik tada, kai „bičiuoliai nešykštūs ir vienybei gyvena“.
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)

Svaigalai ir jaunas žmogus
Trumpai apie paauglį. Svaigalai ir jaunas žmogus. Narkotikai ir jų vartojimo priežastys. Jaunimo „zona“. Jaunimo „zona“. Intymusis jauno žmogaus pasaulis. Draugai ar priešai. Jaunų žmonių depresija ir savižudybė. Paauglių mokymasis. (...) Jau nuo 13 savo gyvenimo metų paaugliai keičiasi ne tik fiziškai ir lytiškai, bet ir dvasiškai. Jaunesniojo amžiaus berniukams labai smagu šaipytis iš mergaičių, kurios, žinoma, yra silpnesnės už pastaruosius. Taip pat pradinukai dažnai muša savo bendraamžes ir bendraamžius. Aišku, jie šitaip daro tik todėl, kad jiems visa tai patinka, jiems malonu. Tačiau su laiku, visa tai praeina. Berniukai pradeda bręsti ir tada keičiasi jų požiūris į gyvenimą ir į mergaites. Jie pradeda noriai su jomis bendrauti. Mes tikriausiai jau pastebėjome, kad paaugliai rūko dažniau, nei paauglės. Taip yra todėl, kad jie nori kuo greičiau suaugti. Taigi, jau nuo pat paauglystės jie pradeda rūkyti, nesaikingai vartoti alkoholį, kai kurie net narkotikus. Tai labai žalingi įpročiai. Jų daug sunkiau atsisakyti, negu pradėti juos vartoti.
Psichologijos rašinys (5 pus.)

Svaigalai ir jaunimas
Ištrauka iš darbo. Prie mokyklų rūkantys vaikai, alkoholis ir net narkotikai parduodami nepilnamečiams tapo kasdienybe mūsų visuomenėje. Tas žinoma įtakoja smurtą, vagystes ir panašų elgesį. Tačiau ne penktokas rūkantis prie mokyklos kampo ar ligoninėje atostogas leidžiantis šiek tiek „padauginęs“ šeštokas yra didžiausia problema, didžiausia problema yra visuomenės abejingumas. Faktas, kad 20% Lietuvoje gyvenančių nepilnamečių vartoja alkoholį rodo, kad jau per vėlu pamokslauti nes tai tapo jaunimo gyvenimo dalimi, stiliumi, be griežtesnių priemonių nebus pasiekta rezultatų, bet ne tik jaunimas pasinėręs į alkoholį, daugelis pavyzdį paėmė iš tėvų.
Psichologijos rašinys (1 pus.)

Tėvyvė Lietuvos išeivijos poezijoje
Ištrauka iš darbo. Tėvynė. Ypatingą reikšmę šis žodis įgyja tų širdyse, kurie ją buvo priversti palikti. Poetai išeiviai “išrauti” iš gimtosios žemės, atplėšti nuo namų, jautė vis didėjančią meilę gimtajam kraštui, kasdien stiprėjantį tėvynės ilgesį. Būtent meilė ir ilgesys pagimdė gražiausius posmus apdainuojančius gimtosio žemės grožį bei jos didingą praeitį, išsakančius skausmą dėl jos netekties, skelbiančius tikėjimą, tautos laisvę, nes tėvynė – visa ko pradžia ir prasmė. Būtent ji anot Bradūno ne tik maitina, saugo, be ir pašaukia gyventi : “Mane pašaukė žemėje gimti \ Mano protėvių kraujo jėga” “Mane ašaukė Žemėje gimti” .
Lietuvių kalbos rašinys (1 pus.)