Referatai Kursiniai Diplominiai

Šių laikų lietuvių poetai
Kornelijus Platelis. Ona Baliukonytė. Ištrauka iš darbo. Kornelijus Platelis gimė 1951 m. Mokslo ir technikos terminai bei kultūros reminiscencijos jo, diplomuoto inžinieriaus, eilėraščiuose visiškai užgožia tradicinius gamtos poetizmus, o intelektualinė refleksija, ieškanti “nuogos esmės”, diktuoja kūrinio architektoniką. Gyvybė jam yra “svarbiausias poezijos Dėsnis”. Eilėraščio erdvę plečia pasaulio kultūros patirtimi. Kūrybą šis poetas suvokia kaip žmogaus galias sukaupiančią ir laisvinančią. “Poezija - kaip vėjas: nežinia, iš kur kyla, nežinia, kur nueina. Ir nežinia, ką reiškia”, - sako poetas. Tam vėjui nuolat statomos pinklės, norima jį pagauti.
Lietuvių kalbos referatas (7 pus.)


Šiuolaikinio meno tendencijos
Apie šiuolaikinio meno tendencijas. Antra vertus. Lina Jonikienė. Salvinija Giedrimienė. Vita Gelūnienė. Feliksas Jakubauskas. Violeta Laužonytė. Inga Likšaitė. Naudota literatūra.
Technologijų referatas (17 pus.)


Šizofrenija
Šizofrenijos ir jos gydymo raida. Kas yra šizofrenija? Kas sukelia šizofreniją? Šizofrenijos simptomai. Ligos eiga. Mąstymo sutrikimai. Emocijų sutrikimai. Valios sutrikimai. Kiti sutrikimai. Šizofrenijos formos. Šizoafektinė liga. Gydymas. Psichosocialinė reabilitacija. Kaip sau padėti? Šizofrenijos baigtys. Žmonių požiūris. Žymūs žmonės. Išvados. Specialistų teigimu, dažniausiai šizofrenija serga jautrios nervų sistemos, aukštos kultūros ir subtilios dvasios žmonės. Ligoniai būna neramūs, uždari, mažai bendrauja su aplinkiniais, emociškai nepastovūs, viskuo nepatenkinti. Tiesa, žmonės, turintys minėtų sutrikimų, nebūtinai serga šizofrenija, tačiau tai gali būti rimtas signalas, kad reikalinga psichologo pagalba
Medicinos referatas (16 pus.)


Šliuzai
Vandens šliuzai. Sąvoka. Šliuzo istorija. Kaip veikia šliuzas. Keletas šliuzo pavyzdžių. Pabaiga. Šliuzas – kanalo įrenginys su keičiamu vandes lygiu laivams plukdyti iš vieno vandens telkinio į gretimą arba vandens naudojimo režimui keisti.
Fizikos referatas (10 pus.)


Šuniavimosi ir kačiavimosi pagalba
Įvadas. Nėštumo požymiai. Šuniavimasis. Pasiruošimas šuniavimuisi. Pirmieji šuniavimosi požymiai. Šuniuko gimimas. Naujagimis. Naudota literatūra. Pirmoje nėštumo pusėje kalės niekuo nesiskiria nuo nenėščių. Po mėnesio po kergimo jos pasidaro ramesnės, lėčiau juda, vengia šokinėti, daugiau miega, padidėja apetitas. Nuo penktos nėštumo savaitės palaipsniui padidėja pilvas, pribrinksta pieno liaukos. Prieš kelias dienas iki gimdymo iš pieno liaukų gali skirtis pienas.
Veterinarijos referatas (10 pus.)


Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir Dominikonų vienuolynas
Ištrauka iš darbo. Kalvarijos - tai atminimas Jėzaus Kristaus kančių kelio, kurį jis nuėjo po paskutinės vakarienės iki nukryžiavimo. Europoje jos pradėtos statyti 15a. 1661 m. iš Vilniaus pagaliau buvo išvyti paskutiniai rusų caro Aleksejaus Michailovičiaus kareiviai. 6 metus buvo niokojama sostinė. Kazokai apiplėšė bažnyčias ir vienuolynus, buvo nuimti varpai, nudraskyti vario stogai, sudeginti pastatai. Kaip padėka Dievui už krašto išvadavimą buvo nutarta pastatyti Kryžiaus kelio stotis. Vienuoliams Dominikonams buvo paskirta 7 valakų (apie 140 hektarų ) žemės.
Dailės referatas (1 pus.)


Šv. Mikalojaus bažnyčios architektūra
Ištrauka iš darbo. Pirmieji gotikiniai pastatai pasirodė XII amžiaus viduryje Prancūzijoje. Masyvias sunkias roma-ninių pastatų sienas pakeitė lengvi karkasai, aukštą vidaus erdvę – ištakūs interjerai, rūsčias fasadų plokštumas—dinamiškai aukštyn besiveržiantys plastinio meno kūriniai. XII-XIV amžiais gotikos stilius paplito Vakarų, Pietų ir Šiaurės Europos šalyse. Šis stilius įsiga-lėjo pirmiausia tose šalyse, kuriose buvo labai išsivystę feodaliniai visuomeniniai santykiai, katali-kiškoji ideologija, sparčiai augo miestai. Po Žalgirio mūšio sustiprėjus Lietuvos ekonomikai, šalyje išplito monumentalioji statyba, atsirado naujų tipų mūrinių pastatų. Daugelis visuomeninių pastatų mūsų dienų nepasiekė. Palyginti geriau išsilaikė dauguma kulto pastatų. Kai vėlyvosios gotikos lai-kotarpiu Vidurio Europos šalyse paplito keletas halinių bažnyčių variantų, Lietuvoje statyti tik dve-jopi – trijų travėjų kvadratiniai ir keturių arba penkių travėjų stačiakampiai pastatai. Visi jie yra tri-naviai su presbiterija užsibaigiantys trisiene apsida.
Dailės referatas (5 pus.)


šv. Onos bažnyčia
Ištrauka iš darbo. Į tą vietą, kur stovi Onos bažnyčia, subėga Tiesos, Biliūno, Švietimo gatvės ir Pilies skersgatvis. Tai vienas seniausių miesto kampelių, kurį puošia nemaža vertingų pastatų. Onos bažnyčia – visasąjunginės reikšmės architektūrinis paminklas ir gražiausias gotikinis pastatas respublikoje. Tai senas pastatas. Senuose dokumentuose minima, kad Onos bažnyčia 1500-1501 metais buvo atnaujinta; vėliau (1563) griuvo skliautai. Tik 1581 metais buvo baigtas jos remontas. Tie metai ir laikomi pagrindiniais šio pastato istorijoje. Pagaliau ir pats bažnyčios statymo būdas, jos stilius būdingas XVI amžiui – gotikos klestėjimo mūsų krašte laikotarpiui.
Dailės referatas (4 pus.)


Šv. Petro ir Povilo bažnyčia
Barokas- tai meninės, kultūrinės ekspresijos ir žmogiškosios meninės saviraiškos forma, pasireiškusi Europos architektūroje, literatūroje ir mene XVII- XVIII amžiuje. Manoma, kad pats terminas barokas yra kilęs iš portugalų kalbos frazės- perola barocca- tai netaisyklingos formos perlas. Baroko kultūra ir menas padarė įtaką žmogaus filosofiniai minčiai, mokslui, menui ir architektūrai. Barokas yra siejamas su kontreformacijos judėjimu, katalikų bažnyčios idėjų ir nuostatų perteikimu per meninę mintį, siekiant slopinti Reformacijos įtaką žmonių gyvenimui ir jų minties raidai. Barokinių bažnyčių architektūra pasižymi gausia puošyba, dekoratyvimu tiek ir interjero, tiek ir eksterjero detalėse. Lietuvą barokinė kultūra pasiekė nė kiek nepavėlavusi - XVII am. pradžioje.
Dailės referatas (5 pus.)


Švedija
Įžanga. Geografinės žinios. Demografinės žinios. Žemėlapiai. Istorinės ir Politinės žinios. Žymiausi Švedijos žmonės. Švedijos ekonomikos raida. Ryšiai su Lietuva. Literatūra. Ištrauka iš darbo. Švedija yra šiaurės pusrutulyje. 55 - 67 laipsnių platumoj ir 10 - 22 laipsniai rytų ilgumos. Ji iš rytų ribojasi su Suomija, Botnijos jūra, iš šiaurės ir šiaurės rytų su Norvegija, o iš pietryčių, pietų, pietvakarių skalauja Baltijos jūra. Švedijos jūrinės sienos ilgis apie 6700km. Švedijos Plotas - 410929km², iš jo iki 100m aukščio - 25, 100 - 200m - 17. Iš pietų į šiaurę driekiasi plokščia Skonės lyguma, Smolando aukštuma, raižyta ežeringa Svealando žemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantėje yra daug salų, šcherų ir fiordų . Didžiausios salos: Gotlandas- “Baltijos perlas”- 3001km², Elandas -1344km², Orustas - 346km².
Geografijos referatas (18 pus.)


Puslapiai
   1 |2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 
36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 
54 | 55 | 56 | 57 | 58 | 59 | 60 | 61 | 62 | 63 | 64 | 65 | 66 | 67 | 68 | 69 | 70 | 71 | 
72 | 73 | 74 | 75 | 76 | 77 | 78 | 79 | 80 | 81 | 82 | 83 | 84 | 85 | 86 | 87 | 88 | 89 | 
90 | 91 | 92 | 93 | 94 | 95 | 96 | 97 | 98 | 99 | 100 | 101 | 102 | 103 | 104 | 105 | 106 | 107 | 
108 | 109 | 110 | 111 | 112 | 113 | 114 | 115 | 116 | 117 | 118 | 119 | 120 | 121 | 122 | 123 | 124 | 125 | 
126 | 127 | 128 | 129 | 130 | 131 | 132 | 133 | 134 | 135 | 136 | 137 | 138 |  139 | 140 | 141 | 142 | 143 | 
144 | 145 | 146 | 147 | 148 | 149 | 150 | 151 | 152 | 153 | 154 | 155 | 156 | 157 | 158 | 159 | 160 | 161 | 
162 | 163 | 164 | 165 | 166 | 167 |