• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Anglų, prancūzų, vokiečių romantizmas
Romantizmo atsiradimo aplinkybės ir prielaidos. ERNESTAS AMADĖJUS TEODORAS HOFMANAS. Katino Murklio pažiūros į gyvenimą. ŠARLIS BODLERAS. Vakaro harmonija. EDGARAS ALANAS PO. Raudonosios mirties kaukė. Romantizmo atsiradimo aplinkybės ir prielaidos. Romantizmas formavosi jau XVIII amžiaus antroje pusėje, kai stiprėjo nepasitenkinimas racionalizmu, švietėjiška, didaktine literatūra, klasicizmo estetikos normomis. Pamažu imta nebesilaikyti kūrybos taisyklių, būti originaliems, paklusti nebent kūrybiniam įkvėpimui. Artimas romantizmui buvo „Audros ir veržimosi“ sąjūdis Vokietijoje. Audrininkai, siekę originalumo ir gyvenime, ir literatūroje, jau maištavo prieš kūrybos taisykles: žanrų normos nebeatrodė svarbios, estetinę vertę įgijo poeto laisvė, originalumas, nes tikros kūrybos neįmanoma išmokti – tai, kas dieviška, yra įkvėpta.
Užsienio literatūros referatas (8 pus.)

Anykščių rajonas
A. Baranauskas, J. Biliūnas, A. Žukauskas-Vienuolis, J. Tumas-Vaižgantas, nykščių šilelis, Niūronių kaimas, Puntukas, Romuldavos miškas, Šimonių giria, Rubikių ežeras.Ištrauka iš darbo. Išgarsintas mūsų literatūros klasikų A. Baranausko, J. Biliūno, A. Žukausko-Vienuolio, J. Tumo-Vaižganto, pasidabinęs kalvomis ir šilais, perjuostas melsvu Šventosios kaspinu Anykščių rajonas – viena iš labiausiai lankomų rytų Lietuvos vietų. Lankytojus traukia noras pamatyti šio krašto istorijos-kultūros paminklus, savo akimis pažvelgti į rašytojų gimtines ir vietas, aprašytas jų kūrininiuose, reto grožio gamtovaizdžius.
Geografijos referatas (4 pus.)

Anykščių šilelis
Įvadas. Anykščių šilelio struktūra. Lietuvos miško vaizdas "Anykščių šilelyje". Garsai ir kvapai "Anykščių šilelyje". A. Baranausko jausmai "Anykščių šilelyje" Šilelis po žmogaus prisilietimo. Meninės priemonės naudojamos "Anykščių šilelyje". Išvados. Poema laikoma lietuvių literatūros klasika. Todėl šis referatas ir yra apie vieną reikšmingiausių jo kūrinių – Anykščių šilelį. Šiame darbe analizuosiu miško grožį jo poemoje. Trumpai aprašysiu menines priemones, kurias naudojo A. Baranauskas. Apžvelgsiu „Anykščių šilelio“ struktūrą, jausmus, kuriuos jautė poetas, rašydamas šį kūrinį.
Lietuvių kalbos referatas (17 pus.)

Ankstyvasis krikščionių menas
Ištrauka iš darbo. Mūsų eros pradžioje rytinėje Romos imperijos dalyje, Vakarų Azijoje, atsirado naujas tikėjimas – krikščionybė. Ji paplito po visą didžiulę valstybę ir galiausiai pasiekė imperijos centrą – Italiją. Krikščionybė skelbė, kad prieš Dievą visi lygūs – vergai ir nevergai, turtingi ir vargšai. Aišku, kad tokios idėjos negalėjo patikti romėnų valdininkams ir jie ėmė persekioti krikščionis. Vis dėlto laikui bėgant krikščionybė jau neskelbė žmonių lygybės. Imta kalbėti apie paklusnumą valdžiai ir nuolankumą: paklusniųjų už šio gyvenimo kančias laukė Dievo karalystė – rojus tai atitraukdavo tikinčiųjų – vadinamųjų krikščionių – mintis nuo žemiškų bėdų ir neturto. Taip krikščionybė užsitikrino turtingųjų valdžią. 313 m. imperatorius Konstantinas I krikščionybę paskelbė oficialiu Romos imperijos tikėjimu. Kai V a. Romą nukariavo atėjūnai iš šiaurės, jų vadai priėmė krikščionybę. Palaikoma naujų valdovų, krikščionybė ilgainiui tapo vyraujančia religija Europoje. Per 2000m. ji neginčijamai veikė ir meną, jo raidai turėjo milžiniškos įtakos.
Dailės referatas (3 pus.)

Antanas Miškinis
BIOGRAFIJA. KŪRYBA. BIBLIOGARFIJA. LAIMĖJIMAI. APIBENDRINIMAS. Poetas Antanas Miškinis gimė 1905 m. sausio 29 d.Juknėnų kaime, Utenos apskrityje. 1923m. mokėsi Kauno "Aušros" gimnazijoje ir įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Rašyti eilėraščius A.Miškinis pradėjo dar gimnazijoje, o pirmasis eilėraštis išspausdintas 1925 m. "Lietuvyje".
Lietuvių kalbos referatas (9 pus.)

Antanas Sniečkus
Ištrauka iš darbo. A. Sniečkus gimė 1903 m. sausio 10 d. pasiturinčių valstiečių šeimoje. Tėvas, kaip labiau išsilavinęs, buvo renkamas valsčiaus viršaičių. Šie keli faktai A. Sniečkui tapo baisiausia dėme ir gėda ir, kaip matome iš autobiografijos, sukėlė nemažų rūpesčių: “Iš tėviškės išėjau, nes nusprendžiau nutraukti su ja ryšius, ir nuo 1919 metų su tėviške jokių materialinių ryšių neturiu. Nuo 1921 metų apskritai nesu buvojęs tėviškėje”. Taip rašė Sniečkus gruodžio 15d. Gal todėl ši gyvenimo aplinkybė (“tikrosios” klasinės kilmės trūkumas) vertė jį būti smarkiai radikalesniam, negu buvo jo kolegos ar to reikalavo sąlygos. Dėl idėjinių sumetimų atsižadėjęs tėvų, o dėl politinių - nepriklausomos Lietuvos, A. Sniečkus nuo 1920 m. tapo ištikimu komunistu bei Rusijos komunistų partijos (vėliau VKP(b) - TSKP) imperinės politikos įrankiu Lietuvoje. 1921 m. dėl komunistinės veiklos jis buvo suimta, tačiau trūkstant įkalčių po poros mėnesių paleistas. LKP CK rekomendavus, 1921 m. liepos mėnesį nelegaliai emigravo į Rusiją ir iki 1925 m. gyveno Smolenske. A.Sniečkaus gyvenime šis miestas paliko ženklų pėdsaką. Čia jis baigė universiteto darbininkų fakultetą, LKP CK spaustuvėje dirbo įvairių leidinių redaktoriumi, dalyvavo ČON’o (časti osobovo naznačenija) - ypatingos paskirties dalinių - operacijose prieš maištingai nusiteikusius valstiečius ir kitus “antitarybinius elementus”. Kaip prisimena jo žmona M. Bordonaitė, A. Sniečkus, pats tiesiogiai paragavęs “kovotojų” duonos, pokario metais Lietuvoje “gerai suprasdavo sunkų, labai pavojingą liaudies gynėjų darbą”.
Istorijos referatas (10 pus.)

Antanas Vaičiulaitis. BIOGRAFIJA ir KŪRYBA.
Biografija. Charakterio bruožai. Kūryba. Kūrybos bruožai. Naudota literatūra.
Lietuvių kalbos referatas (3 pus.)

Antano Škėmos kūrybos savitumas, poetika
Ištrauka iš darbo. Antanas Škėma, daug įspūdžių patirdavo, kai motina jį mokindavo kalbų ir vakarais pasakodavo keistas interpretacijas. Didelė trauma buvo, kai karo metu motina prarado protą ir neilgai trukus pasimirė. Antanas Škėma nebuvo cinikas . Karštas ir ūmus, jis buvo pasiruošęs kovoti už tai, ką laikė tiesa. Neretai asmeniniu reikalu visai nesuinteresuotas puldavo aršion kovon, nes jam rūpimas reikalas buvo ne taip suprantamas ar iškreipiamas, ar bent taip jam atrodė. Verčiau jį vadinti Don Kichotu, ne ciniku. A. Škėmai būdingas didelis, nepavargstantis intelektualinis domėjimasis, noras pažinti naujausias idėjas, pamatyti eksperimentinius dramos veikalus, įsiklausyti į keisčiausią nūdienę muziką, įsiskaityti naujausia poeziją, pasidomėti daile. Nuoširdžiai mylėjo visa, kas jauna, drąsu, naujoviška savo dvasine struktūra, ne vien forma ar dėl laiko mados—jis buvo vienas nedaugelio tikrųjų moderniosios epochos ir moderniosios žmogaus dvasios reiškėjas.
Lietuvių kalbos referatas (4 pus.)

Antano Vaičiulaičio romanas "Valentina"
Įžanga. Apie kūrinį. Apie pagrindinius veikėjus. Valentina. Antanas. Gražiausi posakiai. Literatūra. Ištrauka iš darbo. A.Vaičiulaitis – rašytojas, turėjęs stiprią estetinę pagavą ir ją branginęs. Grožis, kylantis iš harmoningo kalbėjimo, jam buvo svarbiau už mokymą, kritikavimą ar idėjų aukštinimą. Jis siekė kurti tarsi iš „nieko“ – jokių ypatingų atsitikimų, įvykių, tik gyvenimo tekėjimas, tik vasaros žydėjimas, o klostosi žmonių likimai, kyla svarbiausi klausimai. A. Vaičiulaičiui nebeįdomu pasakoti taip, kaip pasakojo Žemaitė, - konkrečiai, su daugybe buities detalių. Jam reikia ne tik spalvų ir tonų, bet ir atspalvių, pustonių. Svarbu ir tai, kad vaizduojamas žmogus būtų gyvas, kad jo kalba būtų tikra, siekiama, kad nebūtų paniekintos krikščioniškosios vertybės, kad tekėtų gailestis, pulsuotų viltis, šviestų tikėjimas. Arba nors akimirkai visa sugrįžtų prieš amžinai užmingant.
Lietuvių kalbos referatas (5 pus.)

Antarktida
Klimatas. Pingvinai. Audrapaukščiai. Banginiai. Ruoniai. Jūrų drambliai. Augalija. Antarktidos atradimas ir tyrinėjimai. Naudota literatūra. Ištrauka iš darbo. Antarktida-pats šalčiausias žemynas. Jis yra išsidėstęs pietų pusrutulio poliariniame rate. Visa Antarktida yra apledėjusi. Ledo storis - apie 2000-3000 metrų. O rytinėje dalyje iki 4500 metrų. Tik 2 % žemyno nėra apledėję. Antarktida - penktas pagal dydį žemynas. Jo plotas 14,1 mln.km2. Niekas nėra matęs tikrojo Antarktidos paviršiaus, nes jį dengia storas ledo sluoksnis.Apie 32 % tikrojo paviršiaus yra žemiau jūros lygio. Ištirta, kad tikrajame reljefe yra kalnų, lygumų ir įdubų. Kai kurie kalnai yra labai aukšti-Vinsono kalnų masyvas - 5140 m. Tai pat yra gilių įdubų - -2555 m. Nuo Antarktidos krantų maždaug iki 500 metrų gylio tęsiasi gana lėkštas šelfas. Jame yra įdubų gilesnių kaip 1km. Nuo šelfo krašto dugnas stačiu šlaitu leidžiasi į vandenyno guolį (maždaug 4-5 km. gylio). Vandenyno dugne yra keletas didelių ir gilių duburių (Afrikos - Antarktidos iki 6972m., Australijos - Antarktidos iki 6089m. Belinghouzeno iki 5395m), kuriuos skiria povandeniniai kalnagūbriai. Daugelis salų yra tų kalnagūbrių viršūnės. Vidutinis Antarktidos aukštis kartu su ledu (2040 m.) yra trigubai didesnis už kitų žemynų. Antarktida nepriklauso nė vienai valstybei. Kadangi ten nėra nuolatinių gyventojų, o tik tyrinėjimų stotys šis žemynas vadinamas mokslo ir taikos žemynu.
Geografijos referatas (5 pus.)