Lietuviai pabėgėliai antrojo pasaulinio karo metais
Įvadas. Lietuvių emigracija rusų okupacijos metais(1939-1941). Lietuvių emigracija vokiečių okupacijos metais(1941-1945). Išvados. Bet kurio karo, tarsi kokios stichinės nelaimės, aukomis tampa visi gyvenantieji veiksmų zonoje. Baigiantis karui Lietuvą paliko virš 60 tūkstančių politinių pabėgėlių, pasitraukusių į Vakarus. Ši emigracijos banga buvo kitokia, nei prieš tai buvusios. Pasitraukimas buvo stichiškas, neplanuotas, neorganizuotas.
Istorijos referatas (9 pus.)
Lietuviškasis romantizmas
Ištrauka iš darbo. Sąvoka „romantizmas” imta vartoti maždaug tarp 1797 ir 1800 m. Jo priešpriešai – senajam, arba antikiniam, menui buvo duotas klasikinio meno vardas. Tiek F. Schilleris ir Goethe, tiek broliai Schlegeliai ar Novalis apie romantizmą ir klasicizmą kalba kaip apie du skirtingus to paties dvasinio turinio išraiškos pavidalus. Lietuvoje jau nuo XIX a. pabaigos ryškėja lietuviškajam kultūriniam arealui neįprasta priešprieša tarp idealizmo ir materializmo. Kiekviena šių tendencijų savo siekius įkūnija kultūriniu „Aušros“ ir „Varpo“ pavidalu.
Lietuvių kalbos referatas (7 pus.)
Lietuviški karpiniai
Lietuvoje karpinių pradmenų randama jau XVI a. Tai mažo formato popieriaus lakšteliai po didikų antspaudais, papuošti vingria barokine linija, ovalo ar rombo kiaurymėmis. Ši meno šaka itin išpopuliarėjo XIX a. pradžioje, XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Miesto ir ypač kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus. Sudėtingesnio ornamento karpiniais, užuolaidėlėmis, puošdavo namų langus, indaujas.
Dailės referatas (3 pus.)
Lietuvių kalbos aplankas
Laiškas lietuvių kalbos mokytojai. Metų pasiekimai. Kitų metų tikslai. Išvados
Lietuvių kalbos referatas (7 pus.)
Lietuvių kalbos kultūra
Kalbos kultūra siaurąja prasme - tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Jokios kalbos grožybės nedaug gelbės, jei kalba bus netaisyklinga. Taisyklingumas būtinas tiek sakytinei , tiek rašytinei kalbai. Kalbos kultūra plačiąja prasme, apibendrintai kalbant, be kalbos taisyklingumo, dar apima kalbos estetiką ir kalbos etiką. Kalbos estetika reikalauja , kad mūsų kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir graži: vaizdinga, žodinga, įtaigi.
Kalbotyros referatas (8 pus.)
Lietuvių kalbos tarmės
Lietuvių kalbos tarmės. Aukštaičių tarmė. Žemaičių tarmė. Lietuvių kalbos tarmių pavyzdžiai. Lietuvių kalbos tarmės. PANEVĖŽIŠKIŲ TARMĖS BRUOŽAI. PANEVĖŽIŠKIŲ TARMĖS PAPLITIMAS. PIETŲ PANEVĖŽIŠKIŲ TARMĖS PAVYZDYS. ŠIAURĖS PANEVĖŽIŠKIŲ TARMĖS PAVYZDYS.
Lietuvių kalbos referatas (8 pus.)
Lietuvių liaudies astronomijos žinios
Įvadas. Lietuvių liaudies astronominiai vardai. Dangaus kūnai -laiko orientyrai. Dangaus kūnai tautosakoje. Išvados. Literatūra. Šiame darbe apžvelgsime kokius dangaus kūnus lietuvių liaudis pažinojo ir kokius jiems skirdavo vardus. Taip pat kokią naudą lietuviui dangaus šviesuliai turėjo praktinėje veikloje bei susivokiant laike. Taip pat pažvelgsime ką apie dangaus kūnus byloja lietuvių liaudies tautosaką ir kaip joje atsispindi lietuvių pasaulėžiūra.
Tautosakos referatas (10 pus.)
Lietuviu liaudies dainos
Įvadas; Tautosaka. Lietuvių liaudies dainos. Lyrizmas. Lietuvių liaudies dainų skirstymas: Darbo dainos. Mitologinės dainos. Apeiginės dainos. Vestuvių dainos. Neapeiginės dainos. Istorinės-karinės dainos. Revoliucinės dainos. Jumoristinės dainos. Raudos ir Sutartinės: Dzūkų raudos
Aukštaičių sutartinės. Dainos raida: Melodija. Giesmių įtaka dainoms. Senoviškos, naujoviškos dainos; ritmas, rimas. Poetinės dainų priemonės. Palyginimai, apozicijos, epitetai. Dainų rinkimas. Išvados. Literatūra
Muzikos referatas (7 pus.)
Lietuvių liaudies dainos
Įvadas. Lietuvių liaudies dainų švelnumas. Vestuvinės dainos. Giesmės; jų įtaka dainoms. Senoviškos ir naujoviškos dainos; rimas ir ritmas. Vaikų dainos. Raudos. Poetinės dainų priemonės. Išvados. Literatūra. Ištrauka iš darbo. Tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios – daina, sutartinė, rauda.
Lietuvių kalbos referatas (11 pus.)
Lietuvių liaudies dainos (2)
Įvadas. Apeiginės dainos. Kalendorinių apeigų dainos. Šeimos dainos. Vestuvinės dainos. Krikštynų dainos. Giesmės. Neapeiginės dainos. Darbo dainos. Karinės - istorinės dainos. Jaunimo ir meilės dainos. Vaikų dainos. Mitologinės dainos. Dainos apie gamtą. Poetinės dainų priemonės. Lietuvių liaudies dainų švelnumas. Lietuvių liaudies dainos. Išvados.
Tautosakos referatas (9 pus.)
(c) 2009. E-referatai.lt