• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Lietuvių liaudies jaunojo išleistuvių dainos
Ištrauka iš darbo. Vestuvių šventė jaunojo pusėje prasideda nuo jaunojo išleistuvių. 20 a. jos daug kur nebūdavo labai triukšmingos. Štai Kupiškio apylinkėse, pasak B. Buračo, “jaunikio pusė tą vakarą praleidžia taipgi be triukšmo ir linksmybių. Tik muzikantas kai ką pačirpiną, bet dar niekas nešoka. Pavalgo, pasišneka ir išgeria bent kiek, tik nepasigeria niekas. Kartais piršlys ar pajaunys koks ir sudainuoja kiek”. Panašiai būdavo atsisveikinama su jaunuoju ir Žemaitijoje: “Pintuvės pas jaunąjį nėra tokios sudėtingos, išlaidžios, kaip pas jaunąją. Ir senųjų priežodis sako: “Kiek vaikelio (vaikino) vestuvės, tiek paršelio skerstuvės”. Jeigu jaunasis išeina į jaunosios ūkį, tai visos vestuvių iškilmės jo tėviškėj ir baigias pintuvėmis.
Lietuvių kalbos referatas (6 pus.)

Lietuvių pasipriešinimo judėjimas 1960-1980 metais
Įžanga. Valdas Anelauskas. Katalikų Bažnyčia. Lietuvos Laisvės Lyga. Helsinkio konferencija ir Lietuvos Helsinkio Grupė. VLIK'as. Romas Kalanta. Išvados.
Istorijos referatas (13 pus.)

Lietuvių pavardės
Pratarmė. Įvadas. Pavardės. Pavardžių susidarymo pradžia. Pavardžių įsigalėjimas. Pavardžių kilmė. Lietuviškos kilmės pavardės. Nelietuviškos kilmės pavardės. Pavardžių slavinimas. Pavardžių germanizavimas. Pavardžių skolinimas. Moterų pavardės. Išvados. Šiandien kiekvienas turime savą vardą ir pavardę. Abu jie žmogų lydi nuo lopšio iki karsto. Pavardę gauname nuo gimimo ir sunkiai įsivaizduojame, kad buvo laikai, kai žmonės pavardžių visai neturėjo. Be pavardžių šiandien beveik neįmonoma išsiversti. Juk kiekvienoje klasėje yra nemažai mokinių tais pačiais vardais, ir, jeigu jie neturėtų pavardžių, ne taip lengva būtų susigaudyti. Vieną pašaukus, keli atsilieptų. Tačiau buvo metas, kai lietuviai pavardžių iš vis neturėjo. Pavardės yra palyginti nesenos kilmės asmenvardžiai (tai pavardės, vardai ir pravardės). Asmenvardžius mūsų dienomis turi dauguma pasaulio tautų. Visų tautų pavardžių kilmė, raida, atsiradimo priežastys, formavimasis turi daug bendrų panašumų.Tačiau dėl įvairiausių priežasčių pasaulio tautų pavardės yra skirtingos ir įvairios.
Lietuvių kalbos referatas (9 pus.)

Lietuvių politinių partijų požiūris į karą 1914 metais
Ištrauka iš darbo.1914 metais dėl vietos po saule kariauti pradėjo Europos valstybės. Karas vyko tarp dviejų blokų: Trilypės sąjungos vienoje pusėje (Susidedančios iš Vokietijos, Austro-Vengrijos, Turkijos ir kitų smulkesnių valstybėlių, ir Antantės (susidedančios iš Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos). Europos dešiniojo sparno partijos kaip ir dera buvo tikėtis, tuoj pat paskelbė, kad jų tikslas yra savos Vyriausybės pergalė. Svarbiausias klausimas buvo tas kaip pasielgs Europos socialistų partijos, kurios jau tada buvo apsijungusios į II tarptautinį socialistų Internacionalą.
Politologijos referatas (2 pus.)

Lietuvių pradžios mokyklos Argentinoje, Brazilijoje ir urugvajuje xx a. pradžioje
Įvadas. Emigracija į pietų ameriką. Lietuvių mokyklos Argentinoje. Mokyklų įkūrimas. Mokytojai ir mokiniai. Mokymo veikla. Tėvų susirinkimai. Vaikų šventės. Lietuvių mokyklos brazilijoje. Mokyklų įkūrimas. Mokytojai ir mokiniai. Mokymo veikla. Tėvų susirinkimai. Vaikų šventės. Lietuvių mokyklos Urugvajuje. Mokyklos įkūrimas. Mokytojai ir mokiniai. Mokymo veikla. Vaikų šventės. Išvados. Naudotų šaltinių ir literatūros sąrašas. Priedai.
Pedagogikos referatas (43 pus.)

Lietuvių spaudos draudimas. Knygnešiai
Ištrauka iš darbo. Lietuvių, kaip ir kitų tautų, spaudos raidą daugiausia lėmė socialinės ir politinės sąlygos, bendrasis krašto kultūros lygis. Formuojantis lietuvių nacijai, nacionalinė spauda darėsi vis svarbesnė idėjinio bendravimo priemonė ir idėjinės diferenciacijos, kylančios iš nacijos klasinio susiskaldymo, išraiška. Caro valdžia imperijoje siekė kontroliuoti visą spaudą visomis kalbomis. Dalinį lietuvių spaudos draudimą ėmė vykdyti Vilniaus ir Varšuvos administracija. M.Muravjovas įvedė kirilicą. ,,Michailas Nikolajevičius [Muravjovas] pirmasis pabandė pritaikyti rusišką raidyną lietuviškai knygai,- vėliau rašė I.Kornilovas,- ir liepė išspausdinti elementorių bei išsiuntinėti jį į Kauno ir Vilniaus gubernijas.” Anot I.Kornilovo, M.Muravjovas ,,visiškai nedraudė spausdinti lietuviškų - lenkiškų knygų”, t.y. lietuviškų knygų lotynišku raidynu. Jau vien 1864.VI.5 Muravjovo įsakymas rodo, kad apie lietuviškų elementorių, spausdintų skirtingais raidynais, laisvą konkurenciją negalėjo būti nė kalbos. Pradėtasis spaudos draudimas buvo tolydžio stiprinamas.
Istorijos referatas (3 pus.)

Lietuvių vestuvių ir krikštynų papročiai
Lietuviškos vestuvės. Jaunosios ieškojimas. Rūtų įteikimas vyrams. Bažnyčioje. Jaunųjų sutikimas. Stalo vadavimas. Vainikėlio nuėmimas. Jaunųjų guldymas. Keltuvės. Jaunamartei perduodamas šeimininkavimas. Piršlio karimas. Seni daiktai naujam gyvenimui. Lietuviškos krikštynos. Krikštynų metas. Krikštynų reikšmė. Vardo suteikimas. Krikšto tėvai. Ceremonija. Vaišių stalas.
Istorijos referatas (7 pus.)

Lietuvos architektūra
Stovyklos ir būstai. Pilkapiai. Piliakalniai. Piliakalnių tipai. Medinės pilys. Papiliai. Pilių medinių pastatų konstrukcijos. Mūrinės statybos pradžia. Statybinės medžiagos. Mūrinės pilys. Kulto pastatai. Rūmai. Gotika. Gotikos periodai. Išorės įtaka. Statybinės medžiagos. Pilys. Gyvenamieji namai. Gotikos gyvenamųjų namų pavyzdžiai. Kulto pastatai. Gotikinių tralinių bažnyčių pavyzdžiai. Visuomeniniai pastatai.
Dailės referatas (14 pus.)

Lietuvos banko pinigų politika
Dabartinė pinigų politika ir jos tobulinimo veiksniai. Pinigų politikos tikslai ir raidos etapai. Lietuvos banko misija ir pagrindinis tikslas. Pinigų politikos raidos etapai. Lietuvos banko tarpiniai tikslai ir orientyrai. Ištrauka iš darbo. 1. 1994 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymas nulėmė Lietuvos banko veiklos pobūdį 1994-1996 metais. Šiuo įstatymu buvo įteisintas specialus pinigų politikos režimas - valiutų valdybos modelis. Litas buvo susietas su JAV doleriu absoliučiai fiksuotu keitimo santykiu 4 : 1. 2. Valiutų valdyba yra automatinės pinigų emisijos mechanizmas, reikalaujantis nacionalinės valiutos (rezervinių pinigų) kiekį visiškai padengti auksu ir konvertuojamomis užsienio valiutomis. Centrinio banko galimybes emituoti pinigus apriboja nacionalinės valiutos keitimo į bazinę užsienio valiutą operacijos, be to, centrinis bankas netenka dalies kitų savo funkcijų. Valiutų valdyba yra neįmanoma be fiksuoto valiutos kurso, tačiau fiksuotas valiutos kursas yra visiškai galimas ir be valiutų valdybos. Daugelis pasaulio valstybių susieja savo nacionalines valiutas su užsienio valiutomis, tačiau nenaudoja automatinės pinigų emisijos modelio, nenorėdamos prarasti galimybės turėti veiksmingos įtakos pinigų rinkai. Šį modelį pasirinko tik Lietuva, Estija, Argentina, Honkongas ir keletas labai mažų valstybių.
Ekonomikos referatas (13 pus.)

Lietuvos centrinis bankas iki ir po euro įvedimo, ir jo funkcijos
Įvadas. Lietuvos centrinis bankas, ir jo funkcijos. Euras ir Lietuva. Reikalavimai ir jų vykdymas. Euro įvedimo data. Euro įvedimo Lietuvoje tvarka. Euro įvedimo minusai. Išvados. Literatūra. Kiekviena valstybė turi centrinį banką, nes valstybei jis yra labai svarbi institucija. Centrinis bankas yra pagrindinis valstybės bankas, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti valstybės pinigų politiką. Taip pat centrinis bankas vienintelis valstybėje turi teisę vykdyti pinigų emisiją, jis taip pat registruoja komercinius bankus ir kontroliuoja jų veiklą ir atlieka dar daug kitų funkcijų. Taigi šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kokias funkcijas atlieka Lietuvos centrinis bankas.
Finansu referatas (20 pus.)